algimantas matulevičius

Dažnai buvusi sovietinė sistema tapatinama su socializmu. Toks požiūris yra nekorektiškas ir klaidingas. Tai buvo tik pavadinimai ir lozungai, tačiau nieko bendro su socializmo arba socialdemokratine idėja nebuvo. Socialistinės santvarkos elementų yra daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių, ryškiausiai tai pasireiškia Skandinavijos šalyse. Mūsuose nutylima, kad šiose šalyse greta privačios nuosavybės taip pat teisėtai egzistuoja ir užima deramą vietą ekonomikoje valstybinė nuosavybė.

Neseniai teko analizuoti mūsų šalies valdžių labai mėgstamą blogybę – perdėtai garbinti užsieniečius ir jų ne visada mums tinkamą gyvenimo būdą. Šiame straipsnyje, remiantis tik dviem labai skirtingais pavyzdžiais, noriu pakviesti skaitytojus į diskusiją: ar artėjant atkurtos nepriklausomybės dvidešimtmečiui mes dar esame savarankiška, suvereni valstybė? Tai ne retorinis klausimas. Tai esminis mūsų bendruomenės, kurios vardas – Lietuva, savasties supratimo ir likimo klausimas.

Nuskambėjo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio šventė. Šventė, kuri padovanojo tikrą vieningumo jausmą, kad mus jungė, jungia ir jungs – Lietuva. Manau, kad į šią šventę reikia pažvelgti truputį kitaip nei į įprastas progines šventes. Pastaruoju metu gana reta, šventės metu išryškėjusi, bendrumo ir vienybės dvasia gali pasitarnauti ir mūsų sunkioje kasdienybėje. Nemaža dalis pasaulio iškilių visuomenės veikėjų, mokslininkų, politikų analizuoja ir diskutuoja apie krizę.

Premjeras arba nežino, arba nenori žinoti, kad valstybėje yra didžiuliai rezervai tiek didinant biudžeto pajamas, tiek jas mažinant. Negalima apsiriboti tik socialiai jautriausiomis žmonių grupėmis. Negudraukime ir prisipažinkime, kad prieš rinkimus garsiai žadėję sutvarkyti oligarchus ir jų remiamus klanus, šiandien valdantieji tuos pažadus jau pamiršo.

Keistoka suprasti, kad mūsų Tėvynės Lietuvos tūkstantį metų privalome švęsti, kai mūsų protėviai nužudė vyskupą Brunoną, užklydusį į mūsų kraštą. Suprantu, kad po tokio žiauraus įvykio Lietuvos vardas buvo paminėtas vokiečių kronikose. Tačiau negi prie dabartinių mokslo pasiekimų negalima pasinaudoti šiuolaikiškesniu Lietuvos egzistencijos nustatymo metodu. Manau, kad galima ir net reikia. Juk gerai žinom, kad Lietuva egzistavo gerokai anksčiau nei kažkas apie tai parašė.

Valdžios vyrai ir moterys vienu balsu tvirtina, kad krizės neįveiksim, jei neapkarpysim socialinių išmokų jaunoms mamoms ir pensininkams. Negi tai protingiausias kelias, stengiantis įveikti vis gilėjančią krizę. Atsakingai pareiškiu – NE. Visa bėda tame, kad ir premjeras A. Kubilius ir jo gvardija keistų ministerių krizės įveikimą supranta tik grynai biurokratiškai karpant biudžetą ir didinant mokesčius.

Neseniai rašytuose straipsniuose apie demokratiją ir laisvą rinką nagrinėjome demokratinės sistemos esmę. Tačiau manau, kad to, kas įvyko Lietuvoje per Europarlamento rinkimus, niekas nesitikėjo. Kaip bekalbėtų premjeras A. Kubilius, kad žmonės išreiškė pasitikėjimą Jo vadovaujamos Vyriausybės kursui, akivaizdu, kad demokratinė sistema Lietuvoje nebeveikia. Kai keturi iš penkių rinkėjų neateina į rinkimus, tai apie kokius rinkimus iš vis galime kalbėti.

Portalo „Balsas.lt“ „vanagų“ klube svečiavosi politologas Vladimiras Laučius ir Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderis Algimantas Matulevičius. Kartu su jais portalo vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas ir autoriai Gintaras Ronkaitis bei Imantas Melianas kalbėjosi apie premjero Andriaus Kubiliaus paskelbtas posovietinės epochos pakasynas. Pokalbį moderavo portalo apžvalgininkas Tomas Čyvas. Pokalbio temą padiktavo šalies ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Pilietinės demokratijos partijos vadovas Algimantas Matulevičius Europos Parlamento (EP) rinkimus vadina demokratijos laidotuvėmis ir teigia, kad valdančiųjų lyderiams džiūgauti dėl jų rezultatų nereikėtų. "Viena naujiena džiugi mūsų partijai, kad mes žymiai geriau pasirodėme nei Tautos prisikėlimo partija, kuri yra valdančioji ir jos pirmininkas vadovauja Seimui", - ironizavo EP slenksčio neperžengusios partijos vadovas.

Lietuvoje mažai diskutuojame apie tai, kokią įtaką privaloma daryti, kaip veikti siekiant kiek galima geriau realizuoti šalies ir mūsų visų galimybes apsijungusioje Europoje. Plačiai paplitusi nuomonė, kad Briuselis liepia elgtis vienaip ar kitaip, o mes lyg ir nieko negalime. Kita nuomonė, kad ES reikalinga tam, kad gautume kuo daugiau pinigų. Ir viena ir kita klaidinga. Taip, dabar mes gauname finansiškai daugiau, nei įnešame. Bet tiesa yra ta, kad mes reikalingi ES, kaip ir ji mums.

Šalies specialiosios tarnybos nesunkiai gauna leidimus klausytis pokalbių, o šių veiksmų pagrįstumo, reikalingumo ir galimo piktnaudžiavimo patikrinti negali niekas. „Šypsokitės, mus pastebėjo!“ − taip rusų klasikų Ilfo ir Petrovo romano „Dvylika kėdžių“ personažas Ostapas Benderis perspėjo nuotykių draugą Kisą Vorobjaninovą, norėdamas pasakyti, kad juos seka. Jei Lietuvos piliečiai laikytųsi tokios taisyklės, šypsenos jų veidus turėtų puošti nuolat.

Pasiekus nepriklausomybę Lietuvos žmonės su viltimi žvelgė į ateitį. Manau, kad dabar to meto entuziastų liko gerokai mažiau. Užtat atsivėrusiom galimybėm pasinaudojo visokie svieto perėjūnai.. Nieks negalėjo net pagalvoti, kad po dvidešimt metų mes legaliai valdžioje matysime nusikaltėlius, kad moralė, padorumas taps sovietine atgyvena. Valstybę valdys melagiai, vagys, kyšininkai ir tai sugebės pateikti kaip Vakarų civilizacijos vertybes. Bet apie viską iš eilės.

Lietuvos piliečiai sekmadienį po Nepriklausomybės atkūrimo penktą kartą renka prezidentą. Balso teisę turi 2 686 346 rinkėjai. Prezidentas 2009-ųjų gegužės 17-osios rinkimuose bus renkamas iš septynių kandidatų.

Dabar VSD ir STT aukštą rangą pasiekę pareigūnai savo stulbinamą karjerą pradėjo veržlia operacija prieš kontrabandininkus, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad pagrindinis įkaltis toje byloje - klastotė. Šių įpročių neatsisakyta iki šiol. "Gal jis galėjo būti griežtesnis, bet kad blogas vadybininkas ar dar kažkas... Plius tarp visų viršininkų, tai Vytas (Vytautas Pociūnas - aut.) tikrai ne paskutinis buvo, ten yra kur kas blogesnių.

Dar prezidento rinkimams neprasidėjus aišku, kad labiausiai savo rinkėjus nuskriaudė konservatorių ir krikščionių demokratų politikai.       Mesti iššūkį ne visiems pavyko Paaiškėjo kandidatai į prezidento postą. Jais tapo asmenys, surinkę ne mažiau kaip 20 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų. Ne visi kandidatai perėjo šį išbandymą.

Dėl prezidento posto rinkimų kovoje rungsis septyni kandidatai. Tai: savarankiškai rinkimuose dalyvaujanti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Darbo partijos kandidatė Loreta Graužinienė, Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Valentinas Mazuronis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, savarankiškai rinkimuose dalyvaujantys atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas bei buvusi Lietuvos valstiečių liaudininkų ...

Savarankiškai prezidento rinkimuose išsikėlusiai Kazimirai Prunskienei užteko parašų kandidatuoti į prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojo Pavelo Kujalio teigimu, išbraukus netinkamus parašus paaiškėjo, kad K. Prunskienė nedideliu, apie 400 parašų skaičiumi peržengė reikalaujamą 20 tūkst. ribą. Parašus tikrinusi darbo grupė siūlo Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti K.Prunskienę kandidate į prezidentus.

Prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose užteks vieno turo. "Gali būti vienas patrauklus kandidatas, kuris gali vienu turu nuimti. O jeigu čia išsibarstys tarp dešimties (kandidatų - BNS), jeigu nors kiekvienas nuims po keletą proc. balsų, reiškia (vienas kandidatas - BNS) negali surinkti 50 proc. ir tai praktiškai nenorom bus antras turas. Bet aš tikrai norėčiau, kad užtektų vieno", - trečiadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus teigė V.Adamkus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) baigė tikrinti dar trijų pretendentų prezidento rinkimuose - partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidato Valentino Mazuronio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio bei savarankiškai rinkimuose išsikėlusio atsargos brigados generolo Česlovo Jezersko - pateiktus parašus.

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius „Balsas.lt savaitei“ pasakoja apie prezidentūros pilkuoju kardinolu vadinamo Albino Januškos įtaką valdžiai. Atskleisti purvini dalykai - Kaip apibūdintumėte įvairiomis legendomis apaugusį A. Janušką ir jam prijaučiančių asmenų klaną? - Su šiuo žmogumi susidūriau, kai eidamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas pradėjau išsamų tyrimą.

 Partijos „Tvarka ir teisingumas“ į prezidentus iškeltas Valentinas Mazuronis Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) apkaltino politikavimu, nes, pirmasis įteikęs parašus, vis dar nėra registruotas kandidatu. Tuo tarpu vėliau atneštus eurokomisarės Dalios Grybauskaitės, Darbo partijos iškeltos Loretos Graužinienės bei socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus VRK jau patikrino ir penktadienį registravo juos kandidatais.

Naujausios „Balsas.lt savaitės“ karštoji tema  apie ūkio agoniją Lietuvoje – dėl Vyriausybės vangaus reagavimo į vis blogėjančią situaciją šalyje bei dėl per lėtai rengiamų ekonomikos gaivinimo planų dalis verslo šviesesnio rytojaus gali ir nesulaukti. Taip pat šia tema „Balsas.lt“ interviu su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainiene.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), patikrinusi trijų kandidatų - eurokomisarės Dalios Grybauskaitės, socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus ir Darbo partijos atstovės Loretos Graužinienės - surinktus parašus, juos braukė tūkstančiais. Tikslių galutinių rezultatų, kiek parašų pripažinta netinkamais, nėra. Parašai tikrinti pagal skirtingus parametrus, o vienas parašas gali būti netinkamas net dėl kelių parametrų - vien dėl pasikartojančios rašysenos išbraukta 10-17 proc. parašų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį priėmė sprendimus, kuriais kandidatais į prezidentus įregistruoti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Darbo partijos iškelta Loreta Graužinienė bei socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Įstatymas numato, kad VRK ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti.

Ties pirmuoju barjeru prezidento rinkimuose suklupę pretendentai biudžete paliko virš 80 tūkst. litų. Prezidento rinkimuose kandidatuojantys privalo sumokėti paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių užstatą, šiuo metu siekiantį 11,6 tūkst. litų. Rinkimų užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui po rinkimų, jei kandidatas gavo daugiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Užstatą jau prarado pretendentai, laiku neįteikę 20 tūkst.

Ketvirtadienį baigiantis terminui Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) jų kandidatavimą remiančių piliečių parašus įteikė 8 iš 14 pretendentų dalyvauti prezidento rinkimuose. Parašus, jų nespėjęs net suskaičiuoti, įteikė ir signataras Zigmas Vaišvila, tačiau pasirodė, jog iki 20 tūkst. jam pritrūko kelių šimtų parašų - iš viso jų įteikė 19 tūkst. 397. Tad Z.Vaišvilą kovą dėl prezidento posto jau baigė.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) prezidento rinkimuose iškelto lyderio, Seimo pirmininko Arūno Valinsko štabas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė 21 tūkst. 78 jo kandidatavimą remiančių piliečių parašus. Jei daugiau kaip tūkstantis parašų pasirodytų negaliojantys - pasikartojantys, neteisingai užpildytos grafos, netiksliai ar pateikti ne visi duomenys - A.Valinskui gali jų neužtekti, kad būtų registruojamas kandidatu.

Savarankiškai prezidento rinkimuose išsikėlęs leidėjas Algirdas Pilvelis ketvirtadienį į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) atėjo su keliais parašais.

Savarankiškai prezidento rinkimuose siekianti dalyvauti Kazimira Prunskienė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė 25 028 jos kandidatavimą remiančių piliečių parašus. Ketvirtadienis - paskutinioji diena, kai pretendentai, kad būtų registruoti kandidatais, turi įteikti VRK ne mažiau kaip 20 tūkst. jų kandidatavimą remiančių piliečių parašų.

Neparlamentinės Pilietinės demokratijos partijos pirmininkas Algimantas Matulevičius pripažįsta nesurinkęs pakankamai parašų, kad galėtų dalyvauti kovoje dėl šalies vadovo posto. „Gal tai, kad rinkimuose startavau paskutinis, o taip pat organizacinės klaidos neleido užsitikrinti reikiamo parašų skaičiaus surinkimo. Nors parašų matomai būtų užtekę, tačiau dalis jų buvo nekokybiškai pateikti, todėl mes patys nusprendėme neteikti jų Vyriausiajai rinkimų komisijai“, - teigia A. Matulevičius.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį, paskutinę dieną parašams įteikti, laukia 4 pretendentų dalyvauti prezidento rinkimuose. Laiką parašams įteikti rezervavo: 15 val. Kazimira Prunskienė, 15.30 val. - Algirdas Pilvelis, 16 val. - Arūnas Valinskas, 16.30 val. - Zigmas Vaišvila. Seimo pirmininką A.Valinską į prezidentus iškėlė jo vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, kiti minėti pretendentai rinkimuose išsikėlė savarankiškai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) baigia tikrinti pirmųjų parašus įteikusių pretendentų kandidatuoti prezidento rinkimuose parašus, kliūčių dėl jų registravimo neturėtų kilti. Tai - savarankiškai rinkimuose kandidatuojanti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Socialdemokratų partijos iškeltas lyderis Algirdas Butkevičius, partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatas Valentinas Mazuronis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) prezidento rinkimuose iškelto partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio štabas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) antradienį įteikė 36 tūkst. 981 jo kandidatavimą remiančių piliečių parašą. Pats pretendentas dalyvauti rinkimuose V.Tomaševskis antradienį VRK įteikiant už jį surinktus parašus nedalyvavo. Parašus yra įteikę partijos "Tvarka ir teisingumas" į prezidentus keliamas Valentinas Mazuronis, iš viso įteikęs apie 35 tūkst.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) prezidento rinkimuose iškeltas partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) antradienį 14 val. ketina įteikti jo kandidatavimą remiančių piliečių parašus. Parašus jau yra įteikę partijos "Tvarka ir teisingumas" į prezidentus keliamas Valentinas Mazuronis, iš viso įteikęs apie 35 tūkst. parašų, savarankiškai save iškėlęs atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas - apie 27 tūkst. parašų.

Gegužės 17 dieną Lietuva rinks prezidentą.  Jei to nepavyks padaryti pirmu mėginimu, antras turas numatytas birželio 7-ąją. Tądien bus renkami ir 12 asmenų, kuriuos Lietuva deleguos į Europos Parlamentą. Norą balotiruotis į prezidento postą, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teigimu, pareiškė dešimtys kandidatų. Įstatymų reikalavimus atitiko ir įvykdė 14 asmenų. Dalis jų – žinomi politikai, tačiau yra ir tokių, kurie mano, kad politinės patirties tokiam darbui nereikia. „Balsas.

Liko vos keturios dienos, kurios taps lemiamos pretendentams, siekiantiems dalyvauti šalies vadovo rinkimuose - iki balandžio 2-osios pretendentai Vyriausiajai rinkimų komisijoje (VRK) turi atnešti lapus su ne mažiau kaip 20 tūkst. juos remiančių piliečių parašų. "Atlikę rašysenos ekspertizę, kriminologijos specialistai pateiks savo išvadas dėl parašų tikrumo", - teigė komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Dėl šalies vadovo posto siekia kovoti 14 pretendentų.

Baigiantis terminui Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikti kandidatavimą remiančių piliečių parašus kai kurie pretendentai sako vis dar nežinantys, koks skaičius parašų jau surinktas. Savarankiškai savo kandidatūrą keliantis signataras Zigmas Vaišvila, BNS paklaustas, ar turi surinkęs reikiamą skaičių, kalbėjo miglotai: "Dar per anksti kalbėti, parašai dar plaukia iš skirtingų miestų, dar ne visi suskaičiuoti". Tačiau paklaustas, kiek suskaičiuota, atsakė nežinantis.

Paskutiniąją savaitę į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) su kandidatavimą remiančių piliečių parašais suskubo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) iškeltas partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis bei savarankiškai rinkimuose dalyvaujanti Kazimira Prunskienė. V.Tomaševskis VRK pranešė parašus atnešiantis antradienį, tikslus laikas dar nesuderintas, K.Prunskienė - paskutiniąją dieną, ketvirtadienį, 15 val.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" į prezidentus keliamas Valentinas Mazuronis penktadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) papildomai įteikė 9,5 tūkst. jo kandidatavimą remiančių piliečių parašų, iš viso už šį politiką surinkta apie 35 tūkst. parašų. Praėjusią savaitę V.Mazuronis VRK įteikė daugiau kaip 25 tūkst. piliečių, remiančių jo dalyvavimą prezidento rinkimuose, parašų.

Savarankiškai prezidento rinkimuose save iškėlęs atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas penktadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė 27 tūkst. 96 jo kandidatavimą remiančių piliečių parašus. Pretendentas sakė pirmadienį dar norintis įteikti parašų papildomai.

Penktadienį į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) su parašų lapais ketina ateiti du pretendentai kandidatuoti prezidento rinkimuose. 10 val. likusius parašus ketina pristatyti dalį jų, daugiau kaip 25 tūkst., jau anksčiau įteikęs partijos "Tvarka ir teisingumas" iškeltas kandidatas Valentinas Mazuronis, 11 val. - savarankiškai save iškėlęs atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) Darbo partijos pretendentė į prezidentus Loreta Graužinienė įteikė jos kandidatavimą remiančių piliečių parašus. Parašus jau yra įteikę savarankiškai rinkimuose dalyvaujanti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, prezidento posto siekiantis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius bei partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatas į prezidentus Valentinas Mazuronis. D.Grybauskaitės štabas VRK įteikė 36 tūkst.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) savarankiškai prezidento rinkimuose dalyvaujančios eurokomisarės Dalios Grybauskaitės štabo vadovas Vitas Vasiliauskas antradienį įteikė 36 tūkst. ir 25 jos kandidatavimą remiančių piliečių parašus.  Pretendentė kandidatuoti rinkimuose D.Grybauskaitė sako, jog žinia apie sėkmingai baigtą parašų rinkimų etapą jai - itin svarbi, parodanti žmonių paramą. „Tai ypatingai svarbi žinia - daug svarbesnė, negu mano pačios sprendimas dalyvauti rinkimuose.

Prezidento posto siekiantis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė 32 tūkst. 417 jo kandidatavimą remiančių piliečių parašų. Surinktus parašus VRK jau yra įteikęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas į prezidentus Valentinas Mazuronis. Jis surinko per 25 tūkst. rinkėjų parašų. Šią savaitę VRK laukiama dar kelių pretendentų parašų.

Likus kiek daugiau nei savaitei, per kurį pretendentai į prezidentus turi surinkti piliečių parašus, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) antplūdžio nėra. Iki šiol VRK parašus dalyvauti prezidento rinkimuose yra įteikęs tik vienas pretendentas  - partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatas Valentinas Mazuronis. Dar trys VRK rezervavo laiką parašams įteikti. Pirmadienį 16 val.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) keliamo kandidato į prezidentus Algirdo Butkevičiaus rinkimų štabas pranešė surinkęs apie 30 tūkst. jų kandidatą palaikančių rinkėjų parašų. Rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė, kad parašai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) bus įteikti pirmadienį popiet. „Manau, kad mūsų kandidatas bus sėkmingai užregistruotas“, - sakė J.Olekas.

Pilietinės demokratijos partijos (PDP) kandidatas į prezidentus Algimantas Matulevičius sako, kad laimėjęs rinkimus siūlytų keisti Konstitucijos nuostatas ir stiprinti prezidento galias. Pranešime spaudai A. Matulevičius teigia, kad inicijuotų referendumą, kuriame siūlytų prezidentui suteikti galimybę paleisti Seimą, skelbti referendumus svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais, taip pat - pakeisti nuostatą, kad piliečiai, norėdami sušaukti referendumą, turi surinkti 300 000 parašų.

Darbo partijos (DP) pretendentės į prezidentus Loretos Graužinienės rinkimų štabas teigia jau surinkęs 23 tūkst. parašų, palaikančių šią kandidatę. „Darbiečiai“ ketvirtadienį pranešė parašus surinkę per tris dienas. „Parašų rinkimų lapai skyriams buvo išdalyti šeštadienį, po partijos suvažiavimo, o parašų rinkimų akcija prasidėjo pirmadienį. Apie surinktus 23 tūkst. parašų L. Graužinienės rinkimų štabo vadovui Viktorui Uspaskichui buvo pranešta šiandien rytą“, - rašoma DP pranešime spaudai.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas į prezidentus Valentinas Mazuronis pirmasis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė surinktus piliečių parašus, remiančius jo kandidatūrą dalyvauti prezidento rinkimuose. Ketvirtadienį „tvarkietis“ atnešė 25 033 piliečių parašus. Tačiau BNS jis sakė ir toliau rinksiąs parašus tam atvejui, jeigu VRK dalį jų išbrokuotų.