Ekonomistas Romas Lazutka apie bankų įvarytą baimę mokesčių didinimui: todėl mes turime bevalius politikus ir prieš savo interesus veikiančius piliečius

Apie tai, kodėl bankai baugina gyventojus dėl didesnių mokesčių, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. 

Profesorius Romas Lazutka tikina, kad remiantis mokesčių mokėjimo prinipais, progresiniai mokesčiai visuomenėje turėtų egzistuoti, ir tokia sistema daugelyje šalių jau yra vykdoma. Visgi, kalbėdamas apie pajamų neligybę, pasakoja, kad Lietuvoje ji yra viena didžiausių visoje Europoje. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ekonomistas Romas Lazutka apie vaikus auginančių ir bevaikių nelygybę: „Sodrai“ sumoka dvigubai daugiau, o pensijas gauna vienodas

Ekonomistas Romas Lazutka peikia sveikatos sistemą: anksčiau buvo pažintys ir kyšiai, dabar tai legalizuota per privatizavimą

Tomas Janeliūnas apie Vakarų ryžtą ginti mus: vis dar esame posovietikai, tad kodėl neatidavus Baltijos šalių?

„Tie, kurie yra pajėgūs, jie turi daugiau mokėti. Ir taip yra visose šalyse. Ir Lietuoje jau tie progresiniai mokesčiai galiausiai yra. Žinomi pagrindiniai gyventojų pajamų mokesčių tarifai yra du, o ne vienas. <…> Lietuvoje neligybė yra viena didžiausių. Paskutinius duomenis, mačiau, 2023 m., pagal specialų koficiantą, Europos Sąjungoje mus lenkia tik Bulgarija, mes, pagal tą koficientą, esame antroje vietoje. Tarp mūsų gyventojų sluoksnių pajamų neligybė yra beveik didžiausia ES“, – pasakoja Lazutka. 

Pasitikėjimo valdžia trūksta

Anot profesoriaus, tokią didžiulę neligybę tarp dirbančiųjų ir bedarbių skatina pati rinka.

„Ji natūraliai susiklosto veikiant rinkoms, ekonomikai. Rinkos ekonomika kuria neligybę ir tai yra jai būdinga, ir dėl to nereikia naikinti rinkos ekonomikos, bet reikia šiek tiek kontroliuoti pasekmes. Tiesiog žmonės yra iš prigimties gabesni ir ne, darbštesni ir ne, vieni sėkmingesni, kiti – ne. Ir tie sėkmingieji aišku, kad paskui uždirba, paskui sukaupia kapitalą, kapitalas duoda papildomas pajamas. Ir žmonės diferencijuojasi“, – aiškina ekonomistas.

Lazutka teigia, kad Lietuvoje mokesčių didinimas baugina gyventojus, nes valdžia nepristato, kur ir kaip tiksliai papildomi pinigai bus panaudoti. Štai Skandinavijos šalyje gyventojai valdžia pasitiki. Piliečiams yra pateikiamos apklausos, kuriose jų yra klausiama, ar sutinka su mokesčių didinimu šalyje. Apklausose valsybė konkrečiai nurodo, ką darys su didesnėmis įplaukomis į valstybės biudžetą. Būtent tokio pasitikėjimo ir politikos valios, kaip Skandinavijoje, mūsų šalyje, anot pašnekovo, trūksta.

Lazutka sako, kad šiandien Lietuvoje apie mokesčius viešai kalba tik bankų ekonomistai. Būtent jie formuoja gyventojų nuomonę ekonominiais, finansiniais ir valstybės biudžeto klausimais.

Bankai kursto baimę

Bankų ekonomistai lietuviams perša požiūrį, kad gyventojų pajamų mokestis yra blogybė, mat bankams toks gyventojų požiūris yra naudingas.

„Jeigu gyventojai mokės daugiau mokesčių, jie bus mažiau pajėgūs imti paskolas. Bankai didžiąją dalimi gyvena iš būsto paskolų. Tai, jeigu bus mažiau paskolų išduota būstui, o gyventojai mažiau galės imti, nes po didesnių mokesčių jų pajamos bus mažesnės, tai bankams bus mažiau klientų ir mažiau pelno. <…>

Štai kaip yra formuojama visuomenės nuomonė ir dėl to mes turime ne tik politikus, neturinčius valios, bet ir piliečius, neturinčius valios, piliečius, veikiančius prieš savo interesus arba neveikiančius savo intreresų vardan“, – teigia R. Lazutka.

Štai kodėl, anot Lazutkos, politikai mūsų šalyje bijo net užsiminti apie mokesčių didinimą, nes iškart susilauktų visuomenės kritikos ir atmetimo reakcijos. 

Daugiau apie tai sužinokite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.