Apie tai, kodėl visuomenė nemato realių valdžios pokyčių švietimo ir sveikatos sektoriuose, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
Profesorius sutinka, kad spraga mokymo sektoriuje yra akivaizdi – mokyklose trūksta mokytojų, o kai kurie specialistai visgi negali pakankamai gerai paruošti mokinių brandos egzaminams. Tad, pasak pašnekovo, tėvams į švietimą tenka investuoti papildomai, nors už jį valstybei jau ir taip susimoka.
„Esmingiausias rodiklis tai, kad vis daugiau ir daugiau tėvų ieško privačių mokyklų ir vis daugiau ir daugiau ieško korepetitorių. Tai reiškia, kad vaikas, išleistas į mokyklą, ir ten praleidęs pusę dienos, neišmoksta ir reikia papildomai samdyti korepetitorių. O antra vertus, tėvai sumoka mokesčius į valstybės biudžetą už tai, kad švietimo sistema būtų finansuojama ir dar papildomai reikia mokėti.
Kita vertus, kad visuomenėje pernelyg įsivyravo tas lenktyniavimas ir tėvams nejauku, kai kitų vaikų tėvai mokymuisi skiria daug dėmesio, ieško privačių mokyklų ar papildomai samdo mokytojus. Tai galvoji, jei su savo vaiku nedarysi to paties, jis atsiliks, jis neįstos į geras studijų programas. Ir prasideda tokios lenktynės, tai tas irgi negerai“, – kalba profesorius Lazutka.
Turtingesni gyvena ilgiau
Tačiau akivaizdi segregacija, pasak ekonomisto, egzistuoja ne tik švietimo, bet ir sveikatos apsaugos sistemoje ir ją sustabdyti yra itin sunku. Visa tai remiasi į visuomenės finansus ir žmonių galimybę už medicinines paslaugas susimokėti iš savo kišenės.
Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad aukštesniam ekonominiam sluoksniui priklausančių asmenų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei tų, kurie priklauso žemesniajam socialiniam sluoksniui. Tokią statistiką, tikėtina, lemia skirtingos visuomenės pajamos.
„Daugiausia susiję su mokėjimais papildomais. Jeigu, tarkim, reikia patekti pas gydytoją, ypač specialistą, tarkim, ir pasako, kad po 3 mėnesių, tai žmogus, kuris neturi, iš ko susimokėti, jis ir laukia tuos 3 mėnesius. O tuo tarpu žmogus, kuris turi, tai jis ieško ir randa. <...> Žmogus, kuris turi lėšų, jis 3 ar 5 mėnesius nelaukia, jis moka ir patenka po 2 savaičių“, – sako Lazutka.
Kyšius pakeitė privatizavimas
Profesorius užsimena ir apie bandymus papirkinėti gydytojus. Pasak jo, nors šiandien nelegalūs kyšiai nebėra populiari praktika, sistema pakito taip, kad tai, kas anksčiau buvo laikoma nelegalu, šiandien yra padaroma legaliais būdais.
„Anksčiau buvo įprastos pažintys ir kyšiai, tai, jeigu kas norėdavo greičiau patekti, tai ieškodavo pažįstamo gydytojo, nešdavo dovanas arba ir nepažįstamam mokėdavo tuos nelegalius mokėjimus. Dabar tai yra legalizuota būtent per privatizavimą“, – aiškina Romas Lazutka.
Profesorius teigia, kad tokia ryški atskirties problema švietimo ir sveikatos srityse išsivystė, nes Lietuvoje viešasis ir privatusis sektorius tarpusavyje nėra suderintas.
„Jų tarpusavio taisyklės turi būti nustatytos ir jos turi būti aiškios, ir turi būti suderinta“, – tikina laidos svečias.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
