Karas Ukrainoje

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė komentarą, kuriame atsakė į Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino skundus dėl pražūtingų smūgių Rusijos strateginei aviacijai. „Atsakydami į Rusijos diktatoriaus skundus pabrėžiame, kad Rusija vėl painioja priežastis ir pasekmes, juodą ir baltą“, – pažymėjo ministerija, primindama, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja keliomis rezoliucijomis yra pripažinusi Rusiją šalimi, vykdančia agresiją prieš Ukrainą ir pažeidžiančia JT Chartiją.

Praėjus kelioms dienoms po dviejų išpuolių prieš Rusijos geležinkelį, rusų institucijos vėl pranešė apie sprogimą ant bėgių. Prieš pravažiuojant traukiniui, Voržnežo srityje buvo detonuotas sprogmuo, paskelbė Federalinė saugumo tarnyba (FST). Tyrimų komitetas pranešė iškėlęs baudžiamąją bylą dėl teroro. Prieš tai su Ukraina besiribojančios srities gubernatorius Aleksandras Gusevas tinkle „Telegram“ pareiškė, kad vienoje geležinkelio atkarpoje pietuose buvo sustabdyti keli traukiniai.

Rusijos atsakas į Ukrainos operaciją „Voratinklis“ ir Krymo tilto sprogdinimą bus „teatrališkas“, bet branduolinio smūgio nebus, naujienų agentūrai „LETA“ sakė buvęs Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vadas Raimondsas Graube. Komentuodamas šias dvi operacijas R. Graube pabrėžė, kad jos niekais pavertė mitą, jog Ukrainoje knibžda rusų šnipų, o tarp pačių ukrainiečių apstu išdavikų. „Abi šios operacijos išsklaido šį teiginį, nes jose dalyvavo gana didelis asmenų skaičius.

Kremlius tikisi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasmerks Ukrainos atakas prieš Rusijos strateginių bombonešių parką. „Jei kalbame apie tarptautinį vertinimą apskritai, tai, žinoma, norėtume išgirsti bent jau griežtą šio teroro akto pasmerkimą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis atsakinėjo į klausimą, ar pakako D. Trumpo patikinimų per pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad jis nežinojo apie atakas.

Ukraina ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) pasirašė susitarimą, būtiną norint gauti 3 mlrd. dolerių pagal Nepaprastųjų įplaukų paspartinimo (ERA) paskolų iniciatyvą. Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis apie tai pranešė per „Telegram“. „Ukraina ir JICA pasirašė susitarimą, reikalingą norint gauti 3 mlrd. dolerių pagal ERA iniciatyvą. Lėšos bus grąžintos naudojant pajamas, gautas iš įšaldyto Rusijos turto.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas privačiai apibūdino Ukrainos dronų smūgį Rusijos strateginiams bombonešiams kaip „stiprų“ ir „kietą“, rašo „Axios“, remdamasi su jo reakcija susipažinusiais šaltiniais. Leidinys taip pat pažymi, kad D. Trumpas nerimauja, jog tai dar labiau apsunkins jo misiją siekti taikos Ukrainoje. Viešumoje jis buvo stebėtinai tylus, kai kalbama apie jo asmeninę nuomonę dėl Ukrainos puolimo Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, ribojantį pensijų mokėjimą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, susijusius su nacionaliniu saugumu, visuomenės saugumu, taika, žmoniškumu ir tarptautine teisine tvarka.

Maskva spręs, kaip ir kada atsakyti į Ukrainos atakas prieš rusų oro pajėgų bazes, ketvirtadienį pareiškė Kremlius, patvirtindamas, kad prezidentas Vladimiras Putinas JAV lyderiui Donaldui Trumpui pasakė Rusiją keršysiant.

Praėjo tik dešimt dienų nuo tada, kai JAV prezidentas Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną po jo masinių išpuolių Ukrainoje pavadino bepročiu. Tačiau dabar išpuoliai prasidėjo priešinga kryptimi, todėl Rusijos prezidentas suprato, kad tokiu būdu gali susigrąžinti Vašingtono palankumą, rašo „Sky News“. Pavyzdžiui, Kremlius teigė, kad V. Putino ir D. Trumpo pokalbyje daugiausia dėmesio buvo skiriama Ukrainos išpuoliams „prieš Rusijos civilius gyventojus“. Prieš tai Rusijos diktatorius, komen...

Per Rusijos dronų smūgius Ukrainos šiaurėje esančiuose Prylukuose žuvo penki žmonės, tarp jų – vietos ugniagesio žmona, dukra ir vienų metų amžiaus anūkas, dar šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnas. „Pranešama, kad žuvo penki žmonės, įskaitant dvi moteris ir vienų metų vaiką, kurie buvo rasti po griuvėsiais“, – platformoje „Telegram“ teigė Černihivo administracijos pareigūnas Vjačeslavas Čausas.

Rusai ketino atakuoti Kyjivą taktinėmis raketų sistemomis „Iskander“, tačiau gynybos pajėgos Ukraina jiems to padaryti neleido ir sunaikino priešo raketų sistemą, praneša Generalinis štabas. UNIAN cituojami šaltiniai sako, kad prieš kelias savaites Kyjivas buvo apšaudytas iš tos pačios vietos Briansko srityje. Ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su Ukrainos saugumo tarnyba ir kitais Gynybos pajėgų komponentais, sudavė smūgį Rusijos raketinių pajėgų zonai.

Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame pavadino operaciją „Voratinklis“ puikia dovana savo gimtadieniui.  „Kokia buvo jūsų reakcija, kai pamatėte Ukrainos ataką prieš Rusijos aviacijos bazes? – paklausė Lietuvos gynybos ministrės. – Žinote, tai buvo būtent mano gimimo diena – birželio 1 d. Taigi, tai buvo labai gera žinia.

JAV atsisako suteikti oro gynybos priemonių, kurios padėtų „atgrasymo pajėgoms“, kurias Jungtinės Karalystės ir Prancūzija planuoja dislokuoti Ukrainoje po karo, praneša „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Ukrainos operacijos „Voratinklis“ metu pataikyta į 20 Rusijos karinių orlaivių, iš kurių apie 10 buvo sunaikinta, praneša „Reuters“, remdamasi dviejų JAV pareigūnų informacija. Tai yra dvigubai mažiau, nei pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), pagal kuriuos birželio 1 d. buvo pataikyta į 41 rusų lėktuvą. Agentūra „Reuters“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šių skaičių iš Kyjivo ar Jungtinių Valstijų.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pažadėjo besąlygišką paramą Rusijos karui prieš Ukrainą ir sakė manantis, kad Maskva nugalės, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė Ukrainai skirtą pagrindinę kovai su dronais skirtą gynybos technologiją, nukreipti JAV pajėgoms. Tai rodo silpnėjantį Pentagono įsipareigojimą Kyjivo gynybai, rašo „The Wall Street Journal“, cituoja UNIAN.

 Popiežius Leonas XIV trečiadienį telefonu paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną per diskusijas dėl karo Ukrainoje padaryti „taikai palankų gestą“, pranešė Vatikanas. Popietinio pokalbio, pirmojo nuo tada, kai Leonas tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, metu „popiežius paragino Rusiją padaryti taikai palankų gestą (ir) pabrėžė dialogo svarbą siekiant užmegzti pozityvius šalių ryšius ir ieškoti konflikto sprendimo būdų“, teigė Vatikanas.

Susitikimo su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jam „liūdna dėl to, kas vyksta su Rusija ir Ukraina“. D. Trumpas sako, kad Vladimiro Putino atsakas į Ukrainos operaciją „Voratinklis“ nebus „gražus“, rašo „Sky news“....

Per Rusijos bepiločių orlaivių smūgius Šiaurės Ukrainos Prylukų mieste žuvo penki žmonės, o dar šeši buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė vienas Ukrainos pareigūnas. „Pranešta apie penkis žuvusius žmones, įskaitant dvi moteris ir vienerių metų vaiką, kurie buvo rasti po griuvėsiais“, – tinkle „Telegram“ parašė Černihivo srities pareigūnas Viačeslavas Čausas ir kartu pridūrė, kad šeši žmonės patyrė sužalojimų ir buvo hospitalizuoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sąjungininkus nedemonstruoti silpnumo Vladimirui Putinui po to, kai Rusijos vadovas per pokalbį su JAV lyderiu Donaldu Trumpu pagrasino atkeršyti už neseniai įvykdytus smūgius. „Jei pasaulis silpnai reaguos į Putino grasinimus, jis tai supranta kaip norą užmerkti akis prieš jo veiksmus“, – įraše socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.

Rusija tikisi separatistiniame Moldovos Uždniestrės regione dislokuoti dar 10 000 karių, „Financial Times“ sakė Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas, remdamasis žvalgybos vertinimais. Trečiadienį paskelbtame interviu „Financial Times“ D. Receanas apkaltino Maskvą kišimusi į artėjančius Moldovos parlamento rinkimus, kad būtų sudaryta Kremliui palanki vyriausybė, kuri leistų Uždniestrėje dislokuoti daugiau Rusijos karių.

Trečiadienį JAV ambasada Ukrainoje įspėjo apie didėjantį masinio Rusijos apšaudymo pavojų. JAV diplomatinė atstovybė pranešime savo svetainėje pažymi, kad pastarosiomis savaitėmis „Rusija padidino raketų ir dronų atakų prieš Ukrainą intensyvumą, o dabar išlieka didelių oro atakų rizika“. „JAV ambasada Kyjive ragina JAV piliečius elgtis atsargiai. Kaip visada, rekomenduojame jiems būti pasirengusiems nedelsiant pasislėpti, jei būtų paskelbtas oro pavojus", – priduriama pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl aukų pareikalavusių dviejų traukinių katastrofų Rusijoje apkaltino Ukrainą terorizmu. „Smūgis tyčia buvo nukreiptas prieš civilius gyventojus“, – susitikime su vyriausybe Maskvoje sakė V. Putinas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS. Taip Ukraina, anot jo, siekė sužlugdyti derybas dėl karo pabaigos. Netoli Ukrainos sienos esančiose Rusijos Kursko ir Briansko srityse praėjusį savaitgalį susprogdinus tiltus katastrofas patyrė du traukiniai.

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas „Truth Social“ įraše pareiškė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, o pokalbį pavadino „geru“. Taip pat pridėjo, kad V. Putinas tvirtai pareiškė, kad „turės atsakyti“ į Ukrainos operaciją „Voratinklis“. „Ką tik baigiau pokalbį telefonu su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu“, – „Truth Social“ rašė D. Trumpas. Jis teigia, kad pokalbis truko maždaug valandą ir 15 minučių.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas Vašingtone susitiko pokalbių su JAV valstybės sekretoriumi Marcu Rubio. Jie aptarė „padėtį fronte ir būtinybę remti Ukrainą oro gynybos srityje“, – tinkle „Telegram“ rašė A. Jermakas. „Taip pat kalbėjomės apie susitikimą su rusais Stambule, tolesnę derybų eigą, būsimą apsikeitimą belaisviais ir visų įkaitų bei Rusijos pagrobtų vaikų grįžimo svarbą“, – teigė A. Jermakas.

Nyderlandai ketina toliau tiekti Ukrainai karinę įrangą. Gynybos ministras Rubenas Brekelmansas Briuselyje paskelbė apie naują 400 mln. eurų paramos paketą jūriniam saugumui stiprinti. Numatyta perduoti Ukrainai patrulinių ir transportinių katerių, perėmėjų, specialiųjų operacijų transporto priemonių – „platų spektrą, apimantį daugiau kaip 100 laivų“, sakė ministras vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikime.

Ukrainoje be žinios dingo lietuvis karys – 55-erių Gediminas Steponavičius, tarnavęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje. TV3 šaltinių duomenimis, lietuvis karys – šturmuotojas, prisidėjo prie bandymų atkovoti okupuotas Ukrainos teritorijas ir gegužę dingo rusų okupuotoje zonoje. Įtariama, kad karį į nelaisvę paėmė rusai arba jis žuvo. Gediminas Steponavičius, Ukrainoje kariaujantis lietuvis, gegužę dingo be žinios.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU parodė keletą ryškiausių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip dronai atakuoja Rusijos strateginius lėktuvus per operaciją „Voratinklis“, rašo UNIAN.

Ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtone susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai ir suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų. „Aptarėme padėtį fronte ir būtinybę stiprinti paramą Ukrainai oro gynybos srityje“, – sakė A. Jermakas.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Kyjivo karinius rėmėjus padidinti paramą, kad Rusija būtų priversta siekti taikos. „Neturime leisti Rusijai užtemdyti tikrovės ar klaidinti pasaulio. Maskva turi būti priversta imtis diplomatijos“, – sakė V. Zelenskis per nuotolį kreipdamasis į Briuselyje susirinkusius gynybos ministrus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį apkaltino Ukrainą „teroristinių išpuolių“ organizavimu ant tiltų pasienio srityse, per kuriuos savaitgalį nuo bėgių nuriedėjus traukiniui žuvo septyni žmonės, teigdamas, kad jais buvo siekiama pakenkti Maskvos ir Kyjivo taikos deryboms.

Ukrainoje beveik prieš mėnesį dingusio savanorio iš Lietuvos Gedimino Steponavičiaus artimieji dar mano, kad jis pateko į nelaisvę, trečiadienį pranešė visuomeninis transliuotojas LRT. 55-erių savanoris G. Steponavičius dingo gegužės pirmoje pusėje, kai jo būrį vykdant užduotį apšaudė Rusijos pajėgos netoli Donecko. Būrys buvo atakuotas rusų dronų, o paskui ta teritorija buvo okupuota. Lietuvio kūnas iki šiol nerastas, todėl oficialiai apie jo mirtį neskelbiama.

Rusija turėtų „sunaikinti“ Baltijos šalis ir užsitikrinti pergalę, o ne taiką su Ukraina, pareiškė Vladimiro Putino atstovas, Rusijos valstybinės televizijos vedėjas Vladimiras Solovjovas, rašo „express.co.uk“. V. Solovjovas pareikalavo sunaikinti Baltijos šalis, kurios ribojasi su Rusija ir pažadėjo didinti gynybos išlaidas. „Baltijos šalių militarizacija vyksta greitai. Turime jas sunaikinti dabar“, – savo laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ aiškino Kremliaus ruporas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad yra pasirengęs „bet kurią dieną“ surengti susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir JAV lyderiu Donaldu Trumpu. „Esame pasirengę tokiam susitikimui bet kurią dieną“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams per spaudos konferenciją Kyjive ir pridūrė, kad prieš tokį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame taip pat dalyvautų Turkijos prezidentas Recepas Tayipas Erdoganas, jis siūlo sudaryti paliaubas.

Po masinės Ukrainos dronų atakos prieš strateginius Rusijos oro pajėgų objektus Maskva reikalauja griežto JAV ir Didžiosios Britanijos atsako. Rusijos pareigūnai įspėja dėl augančios branduolinės rizikos, o JAV prezidento patarėjas perspėja – eskalacija pasiekė pavojingą ribą. „Rusija reikalauja aiškios JAV ir Didžiosios Britanijos reakcijos į Ukrainos atakas prieš Rusijos strateginę aviaciją, kad būtų išvengta tolesnės eskalavimo“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras R. Riabkovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija derybas dėl karo užbaigimo rengia tik siekdama įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą atidėti naujas sankcijas dėl invazijos. „Jie tai padarė norėdami pademonstruoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad yra konstruktyvūs“, – žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis. „Kodėl? Kad būtų atidėjimas, kuris priklauso nuo prezidento D. Trumpo asmeniškai: atidėti ar neatidėti sankcijų įvedimą“, – kalbėjo jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, jog birželio 7 ir 8 dienomis vyks karo belaisvių mainai. Rusija pasirengusi iškeisti 500 karių, tačiau Ukraina sąrašų dar negavo, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. Anksčiau šią savaitę per Maskvos ir Kyjivo derybas Turkijoje buvo pasiektas atitinkamas susitarimas.

Rusijos pajėgos skelbia Ukrainoje sunaikinusios Vokietijos perduotą oro gynybos sistemą „Iris-T“. Sistemai Dnipropetrovsko srityje smogta „Iskander“ raketa, savo „Telegram“ kanale pareiškė Gynybos ministerija Maskvoje. Kartu paskelbtas maždaug pusės minutės trukmės vaizdo įrašas, kuriame esą matyti smūgis. „Per ataką sunaikinta: radiolokacinė stotis, raketų paleidimo įrenginys, valdymo centras ir dvi lydinčios transporto priemonės“, – teigiama pranešime.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į naujienas apie Ukrainos smūgį Krymo tiltui, rašo „Sky news“. Jis sako, kad Ukrainos ataka prieš Krymo tiltą nepadarė žalos. Ukrainos saugumo tarnyba antradienį pranešė, kad smogė Krymo tiltui, jungiančiam Rusiją ir aneksuotą Krymo pusiasalį. Tarnyba pasidalijo vaizdo įrašu iš atakos vietos. „Buvo sprogimas“, – sako Kremliaus atstovas D. Peskovas. „Nieko nebuvo sugadinta. Tiltas veikia.

JAV senatorius Richardas Blumenthalis ukrainiečių Rusijos užfrontėje įvykdytą operaciją „Voratinklis“ palygino su amerikiečių operacija, kurios tikslas buvo sunaikinti „teroristą Nr. 1“ Osamą bin Ladeną, pranešė „Politico“. Senatorius pagyrė sudėtingą operaciją, pavadindamas ją „Ukrainos vikrumo ir ryžto įrodymu“. Jis pridūrė, kad šie dronų smūgiai niekais paverčia „melagingą naratyvą, kad Ukraina pralaimi karą“ ir galėtų padėti Vašingtonui persigalvoti ir Ukrainai skirti daugiau pagalbos.

Birželio 1 d. Ukrainos dronai sėkmingai atakavo Rusijos karinę bazę, esančią Irkutsko srityje. Šio, ir kelių kitų karinių aerodromų gynyba pasirodė esanti nepasirengusi tokiam išpuoliui, kariuomenė prarado virš 10 brangių lėktuvų.

Paviešinti niekur nematyti kadrai, kuriuose užfiksuota dalis Ukrainos pasirengimo operacijai „Voratinklis“, praneša ukrainiečių žiniasklaida. Paviešintame vaizdo įraše nufilmuota, kaip sunkvežimiai su moduliniais nameliais išvyksta į kelionę. Nameliuose buvo paslėpti ukrainiečių dronai, kurie vėliau Rusijoje buvo paleisti į aerodromus.

Ypatingasis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas birželio 3 d. duodamas interviu transliuotojui „Fox News“ pasakė, kad Ukraina įvykdė „labai drąsią ataką“ prieš rusų karinius aerodromus, tačiau perspėjo, kad dėl to ženkliai išaugo eskalavimo rizika, praneša naujienų agentūra „Meduza“. „Rizikos lygis smarkiai kyla, – teigė jis.

Rusijos pareigūnai jau nebesislepia ir viešai pripažįsta savo tikruosius kėslus. Kaip pastebi JAV Karo studijų institutas (ISW), Kremliaus pareigūnai viešai pripažino, kad Rusija siekia „visiško Ukrainos sunaikinimo“, o tai rodo, kad Maskva nėra suinteresuota sąžiningomis taikos derybomis ir greitu karo pabaigos sprendimu. Analitikai atkreipia dėmesį į Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo išsišokimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atliko pakeitimus karinės vadovybės gretose. Antradienį savo vakarinėje vaizdo žinutėje jis pareiškė, kad ankstesnis sausumos pajėgų vadas Mychailas Drapatijus buvo atleistas nuo tokių organizacinių užduočių, kaip mobilizacija, mokymai ir naujokų rengimas. „M. Drapatijus sutelks dėmesį tik į kovinius klausimus ir buvo paskirtas Jungtinių pajėgų vadu, kad galėtų 100 proc. susitelkti į frontą“, – sakė V. Zelenskis.

Kaip sutikti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį NATO viršūnių susitikime Hagoje ir išvengti nesusipratimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu? Ką pasakyti apie Kyjivo norą įstoti į Aljansą?  NATO artėjant prie susitarimo dėl išlaidų gynybai didinimo, dar viena sudėtinga problema gali užgožti po trijų savaičių vyksiantį NATO susitikimą aukščiausiuoju lygiu: ką daryti su Ukraina?  Prieš metus Vašingtone susitikę NATO lyderiai parodė pagarbą V. Zelenskiui, pažadėjo daugiau karinės įra...

Ukrainos operacija „Voratinklis“ padidino rizikos lygį, kai tampa neaišku, kam toliau ryšis Rusija, leidžia suprasti specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. „Kai atakuoji oponento nacionalinės išlikimo sistemos dalį <...>, tai reiškia, kad tavo rizikos lygiai pakyla, nes nežinai, ką darys kita pusė“, – komentuoja jis. „Manau, kad mes šito bandome išvengti“, – priduria jis.

Pentagono vadovas Pete Hegsethas nedalyvaus trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiame 50 gynybos ministrų susitikime, rašo „Politico“. Kaip pastebi leidinys, tai bus pirmas kartas per trejus metus, kai Pentagono vadovas praleidžia šį susitikimą. Pentagono vadovo sprendimas rodo santykių pokytį? Reguliarūs NATO gynybos ministrų ir kitų pareigūnų susitikimai padėjo koordinuoti finansavimą Ukrainai ir tapo svarbia Vakarų pagalbos Kyjivui dalimi.

Rusijos pajėgos naktį surengė kombinuotą ataką prieš Charkivą, smogdamos į šį Ukrainos miestą bepiločiais orlaiviais „Shahed“ ir raketomis. Dėl puolimo mieste kilo daugybė gaisrų, įskaitant pramoninius rajonus ir gyvenamąsias zonas, buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Charkivo mero Ihorio Terechovo įrašu tinkle „Telegram“. „Remiantis atnaujinta mūsų Situacijų centro informacija, priešas praėjusią naktį atakuodamas Charkivą pasitelkė devynis...