REKLAMA
Tremtinių darbo diena: nuolatinė kova dėl duonos kąsnio ir neišvengiami sužeidimai  Tremtinių darbo diena: nuolatinė kova dėl duonos kąsnio ir neišvengiami sužeidimai

Tremtinių darbo diena: nuolatinė kova dėl duonos kąsnio ir neišvengiami sužeidimai

Vienas iš svarbiausių trėmimų tikslų buvo noras aprūpinti Sibirą ir kitas SSRS sritis neapmokama darbo jėga. Tremtiniai ir politiniai kaliniai dirbo sunkius fizinius darbus, kurie turėjo prisidėti prie Sovietų Sąjungos ekonominio kilimo, bet didelė dalis ištremtųjų alinančių sąlygų neatlaikė ir amžiams liko Sibire ar kitose vietose. Tremtinių bei politinių kalinių prižiūrėtojams nerūpėjo dirbančiųjų sveikatos būklė, amžius, šeiminė padėtis – visi, norintys gauti duonos, privalėjo dirbti.
REKLAMA
Nuo Sibiro iki Amerikos išblaškyta lietuvių tauta: jei ne šie įvykiai Lietuva šiandien atrodytų kitaip  Nuo Sibiro iki Amerikos išblaškyta lietuvių tauta: jei ne šie įvykiai Lietuva šiandien atrodytų kitaip

Nuo Sibiro iki Amerikos išblaškyta lietuvių tauta: jei ne šie įvykiai, Lietuva šiandien atrodytų kitaip

1941 m. birželio 14-ąją Sovietų Sąjungos pradėti masiniai gyventojų trėmimai į Sibirą ir kitas atokias vietas palietė beveik 300 tūkst. lietuvių, bet istorikai skaičiuoja, jog tuo pat metu dar bent 60 tūkst. šalies gyventojų buvo priversti pasitraukti į Vakarus. Kai kurie mokslininkai teigia, jog apskritai Lietuvos gyventojų netekčių skaičiai II pasaulinio karo ir pokario metais siekia arti milijono.
REKLAMA
Tūkstančiai kilometrų į nežinomybę: ko nežinome apie trėmimus į Sibirą
  Tūkstančiai kilometrų į nežinomybę: ko nežinome apie trėmimus į Sibirą


Tūkstančiai kilometrų į nežinomybę: ko nežinome apie trėmimus į Sibirą

Prieš daugiau nei aštuonis dešimtmečius tremiamų į Sibirą tautiečių kelias buvo skirtingas: skirtingos kryptys, trėmimų bangos, metų laikas. Vis dėlto, didelė dalis tremtinių savo atsiminimuose mini vieną bendrą bruožą – nežinomybę. Analizuojant tremtinių atsiminimus galima pastebėti, jog jų kelionė į Sibirą trukdavo dvi, tris savaites arba mėnesį. Šiais laikais sunku įsivaizduoti, kaip atrodydavo kelias į tremties vietas, kai iš gyvulinio vagono nebuvo įmanoma net išeiti pasivaikščioti.
REKLAMA
Mokyklos Sibire: tamsa, utėlės ir šaltis
  Mokyklos Sibire: tamsa, utėlės ir šaltis


Mokyklos Sibire: tamsa, utėlės ir šaltis


Studentai ir moksleiviai ruošiasi naujiems mokslo metams, tačiau lietuviškos mokyklos toli gražu ne visada atrodė taip, kaip šiandieninės. Utėlėti vaikai, badas, šaltis ir tamsa – tokias ugdymo sąlygas Sibire prisimena tremtiniai.  Visgi, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Arūnas Streikus pastebi, jog skirtingų trėmimo bangų prisiminimai apie mokyklas gali skirtis.
Į viršų