Žvelgdamas į vaikučių tremtinių nuotraukas atkreipiau dėmesį ,kad vaikai su plaukais.Mes jau nuo pirmos klasės laikotarpiu1955-1960,gal kai kur ir kt.priverstinai buvome kerpami plikai( berniukai). Mokėmės dvejomis pamainomis ,šeštadieniais taipogi mokėmės ,gyvenimas nebuvo lengvas ,tėvai dirbo šešias d.d.mes vaikai buvome kitaip auklėjami ,reikliai ir griežtai-nelengva buvo,įsivaizduoju kaip buvo sunku tremtiniams tuo pačiu jų vaikams sakyčiau kad mūsų karta labiau užgrūdinta,nemėgstame aimanuoti....

1

Utėlės, lervas. Ir reikėtų. Naikinti

Nėra nieko šlykščiau už ruskį.

Kokias mokyklas prisimena tremtiniai. Tačiau niekas nepagalvoja kokios pokaryje buvo mokyklos Lietuvoje. Ar tikrai viskas buvo taip gerai. Man sunku kažką pasakyti apie lietuvos mokyklas, nes mano visą giminė buvo ištremta. Tad apie Sibiro gyvenima žinau daugiau, nei apie Lietuvos. Bet teko girdėti iš universiteto dėstytojų, kai jie pasakojo, juk jie mokėsi tikrai ne itin geromis sąlygomis. Kad studentai patys važiuodavo į mišką pasigaminti malkų, patys studijų metu šildydavosi patalpas, kad į mokslą buvo žiūrima pro pirštus ir niekas labai nekreipė dėmesio. Mokslas buvo panašus į mūsų šių dienų studentus, kai diplomai dalinami už pinigus. Tad ir kaimo mokyklose tikrai buvo visko. O juk visi turėjo dirbti, nes liaudies ūkis karo metu buvo sugriautas. Mokyti žmonės išžudyti ar ištremti į Sibirą, į Rusijos lagerius. Mokytojų nebuvo, tai neaišku koks tuomet mokymo lygis. Sibere buvo kita problema, tai kalbos barjieras. Nors lietuviai kalbą išmoko gana greitai, praktiškai tam reikėjo pusės metų, kad galėtų lengvai ir laisvai susikalbėti.

Kad ir dabar mokykluose nuo utėlių neišsivalo,,,

Siais metais ar buvau Paryziuj tai mane blakes sukandziojo ir ziurke ikando i koja dar suprasciau kad tai butu koks sibiras bet cia mulen ruz eifelio bokstas centras europos.

Pritariu ekspertui, paskaitai prieškario romanus ir visko buvo tiek Lietuvoje, Latvijoje ir kitose skandinavijos valstybėse,taip kad nėra ko rašinėti nesąmones.

O vietiniai jau kelias kartas gyvenę ruskeliai dar nelabai kalba lietuviškai, šneka kad carai nešė gėrį Lietuvai, ruskeliai yra vyresnieji broliai, kad Lietuvon prieš 2-ąjį pas. karą juos su gėlėmis, duona ir druska kvietė lietuviai, ruskeliai buvo išvaduotojai (tik nežinia nuo ko - nuo laivės gyventi kaip nori, kalbėti savo kalba?). Tie starovierai ir tikintieji TSRS, Stalinu tiesiog niršta ar juos ištinka nervinis priepuolis, kai išgirsta priešingą nei jų nuomonę

Tuo metu ir Lietuvoj ne ka geriau buvo, ipac kaimuose.