Pasak valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų, žmonių, vykstančių į Baltarusiją padidėjimas tiktai matosi. Tarkime sausio mėnesį tokių buvo kiek daugiau nei 5 tūkst., o liepos mėnesį jau 54 tūkst. Bevizis režimas įsigaliojo balandžio viduryje. Tiesa, vasarą kelionių ir šiaip padaugėja, bet bevizis režimas prie to taip pat smarkiai prisideda.
Specialistai sutaria, kad lietuviai į Baltarusija vyksta dėl ekonominių priežasčių: kylančios kainos ir infliacija baugina ne vieną žmogų, o pasienyje gyvenantieji mato nedidelę galimybę kai ko įsigyti pigiau ar net grįžus namo tai parduoti, todėl ja ir naudojasi.
Tiesa, iš Baltarusijos į Lietuvą baltarusių srautas gerokai sumažėjo, ir ne tik dėl to, kad joks bevizis režimas jiems negalioja, o ir todėl, kad Šengeno vizų dabar gauti beveik neįmanoma, diplomatinės atstovybės arba nedirba, arba itin sumažino savo personalo skaičių.
Žmonės, kurie vyksta į Baltarusiją iš Lietuvos ir baltarusiai, kurie atvykdavo ir dar kartais atvyksta – skiriasi. Jų tikslai, o ir pajamų galimybės, pasak specialistų – kitokios.
Baltarusiai ir lietuviai sieną kerta dėl skirtingų priežasčių
Politikos apžvalgininkas Maksimas Milta sako, kad lietuvių ir baltarusių kelionės į kaimynines valstybes vyksta dėl skirtingų priežasčių, o ir galimybės – skiriasi.
„Nuotaikos ir motyvacijos yra skirtingos. Sąlygos yra labai nevienodos, šiems žmonėms. Jei žiūrėsime į lietuvius, pamatysime, kad jiems taikomas bevizis režimas. Manau jų motyvacija važiuoti į kaimyninę Baltarusiją yra grįsta ekonominiais sumetamais. Žmonės ten važiuoji pigesnių degalų, kitų prekių, ar paslaugų, tarkime, pigesnių odontologijos paslaugų.
Ir noras važiuoti į Baltarusija kyla ne iš itin pasiturimo gyvenimo. Šių keliautojų gyvenamoji geografija, taip pat yra apribota. Dažniausiai į Baltarusiją važiuoja žmonės, gyvenantys pasienyje, pietryčių Lietuvoje, Vilniaus krašte. Tai atkarpa nuo Zarasų iki Šumsko ir Švenčionių. Tai – tikslinė auditorija. Žmonės iš Kauno, Klaipėdos ar Šiaulių į Baltarusiją važiuoja itin retai“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Pasak jo, į Lietuvą vyksta kita kategorija žmonių, bent jau prieš pandemijos pradžią čia daugiausia atvykdavo apsipirkti ir pramogauti, arba nuvykti į oro uostą, kad galėtų keliauti toliau.
„Iki pandemijos baltarusiai buvo bene labiausiai „šengenizuota“ tauta pasaulyje, tai reiškia išduotų vizų kiekis tūkstančiui gyventojų buvo didžiausias pasaulyje. O ir šiaip, absoliučiais skaičiais vertinant, baltarusiai visada įeidavo į penketuką šalių, kurių gyventojai turėjo daugiausiai Šengeno vizų. <...> Dažniausiai baltarusiai atvykdavo į Vilnių apsipirkti arba pramogauti, o paskutinius kelis metus Vilnius buvo tapęs tranzitiniu tašku skirsti tolyn į Europą.
Dabar vizas gauti baltarusiais tapo beveik nebeįmanoma, na, palyginus su tuo, kas buvo prieš 2020 metus. Lietuvos ambasada turi tik vieną diplomatą, Latvijos ambasada nebeveikia, Lenkijos ir Prancūzijos ambasados taip pat turi tik po kelis žmones.
Gauti vizas dabar praktiškai neįmanoma, o anksčiau turėti vizą buvo natūralu, ypatingai, jei mes kalbame apie Minsko, Gardino ar Brastos gyventojus“, – sakė jis, patikinęs, kad žmonių grupės, kurios gali sau leisti kirsti sieną iš vienos ir kitos pusės yra nevienodos.
Norint keliauti iš Baltarusijos į Lietuvą, tai padaryti daug sunkiau ir brangiau, nei lietuviams nuvykti į Baltarusiją.
„Jei šiandien norėtume pasidaryti Šengeno vizą, užsirašyti apsilankymui galėtume tik vėlų rudenį, o vizą gautume, matyt, tik prieš Kalėdas. Atvykti į Lietuvą iš Baltarusijos dažniausiai gali tie, kurie turi leidimus čia gyventi, arba tie, kurie turi Šengeno ar nacionalinę vizą.
Tokių žmonių tikrai yra, tai ir studentai, ir dirbantys, mišrių šeimų atstovai. O ir šiaip vis daugiau baltarusių traukiasi iš savo krašto, net jei tiesiogiai nesusiduria su represijomis“, – sakė M. Milta, pabrėžęs, kad žmonių noras važiuoti į vieną ir į kitą pusę – skirtingas.
Lietuviai perka pigiau, bet rizikuoja labiau
Lietuviai augant kainoms ir didėjant infliacijai važiuoja pigesnių prekių, baltarusiai kaip tik, ieško kitokių prekių, pramogų ar kelionių, važiuoja dėl darbo ar šeimos.
Pragyvenimo lygis pietryčių Lietuvoje yra žemesnis nei Vilniuje ar kituose didesniuose miestuose, tai neišvengiama, kad žmonės naudosis šia galimybe nepaisant iššūkių: eilių pasienio punkte, galimo verbavimo.
„Žmonės klaidingai galvoja, kad jei jie yra lietuviai Baltarusijoje, tai jiems nieko negali nutikti. Natūralu, kad Baltarusijos saugomo tarnybų žmogiškieji ištekliai riboti.
Bet vien tai, kad Baltarusijos tarnybos renka žmonių, kertančių sieną duomenis, turėtų versti susimąstyti, nes kur tie duomenys keliauja – nežinia. Ar jie lieka serveriuose pasienio tarnyboje, at nusėda Rusijos tarnybų žinioje, mes nežinome. <...> Taip pat niekas negali būto apsaugotas, kad jų neverbuos.
Tai nebus James Bondo tipo verbavimas, viskas gali būti paprasčiau: gali rasti narkotikų, nors jų neturėjote, o mainais į laisvę pasiūlyti kartą per mėnesį pasikeisti informacija, pašniukštinėti darbe ar universitete“, – svarstė jis.
Politikos apžvalgininkas pabrėžė, kad nerekomenduoja lietuviams vykti į Baltarusiją, bet jei jie tai jau daro, reikėtų būti ypatingai atsargiems, o kilus kokioms nors rizikoms, kreiptis į atitinkamas Lietuvos struktūras.
Kelionės dėl benzino ir cigarečių
Politologas Vytis Jurkonis pritarė, kad padažnėjusios lietuvių kelionės į Baltarusiją, ne iš gero gyvenimo, žmonės ten keliauja pigesnių prekių ir retai susimasto apie politiką.
„Pasienio gyventojai važiuoja prisipilti benzino ir nusipirkti cigarečių, taip žmonės prisiduria prie savo pajamų. Mes kalbame apie nedidelio masto judėjimą, nors skaičiai atrodo dramatiškai. Bet kartu reikia pabrėžti, kad prieš metus ar du keliauti tiesiog buvo sunku dėl pandemijos ir su ja susijusių draudimų, baimių. <...> Visgi gyvenant demokratinėje valstybėje sunku įvertinti, kaip giliai ir subtiliai gali veikti režimo tarnybos, kokia informacija jiems gali būti naudinga, ar kokių provokacijų galima laukti.
Baltarusijos režimo propaganda tuo naudojasi, lyg bando signalizuoti atvirumą, rodo, kokie srautai važiuoja. Neva štai Baltarusijoje yra geriau, paprasčiau, nors tai netiesa, o skaičiais manipuliuojama. Galima būtų parodyti, kiek žmonių iš Baltarusijos per paskutinius metus išvyko, kiek gavo užsienio valstybėse leidimus gyventi, kiek verslų pasitraukė. Čia ne tris tabako pakelius nusipirkti, čia nepalyginami dalykai“, – sakė ekspertas.
Anot jo, Baltarusijos režimas į jų šalį važiuojančius lietuvius naudoja keliais būdais, pirmiausia, žinoma, propagandai, kai gana aukštu lygiu susitinkama su Jiezno gyventoja Švenčioniene.
„Tai parodo, kiek desperatiškai ieškoma temos, per kurią galima būtų įkasti, pažeminti kaimyninę valstybę ir tai nelabai gerai gaunasi. Tai, žinoma, naudojama ir vidaus auditorijai parodyti, kad žmonės važiuoja, vyksta draugystė.
Tiesa, yra ir ekonominis interesas. Lietuviai, kurie perka palieka dalį valiutos Baltarusijoje, jiems tai yra gurkšnis deguonies, nes dėl sankcijų finansinė situacija Baltarusijoje – sunki. Taip pabandoma duoti impulsą, nors ir menką, ekonomikai. Žinoma, vienas kitas informatorius, taip pat bus rastas, nes galimybės veikti Baltarusijos žvalgams užsienio teritorijose dabar yra ribotos“, – svarstė V. Jurkonis.
