Koronavirusas COVID-19

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė neatmeta galimybės, kad Lietuvoje gali būti įvesti griežtesni ribojimai dėl naujosios COVID-19 atmainos, kuri buvo užfiksuota Pietų Afrikos Respublikoje. Vis dėlto, anot ministrės, tokio sprendimo tektų imtis tik tokiu atveju, jei Lietuvoje būtų užfiksuota užsikrėtimų naująją atmaina, be to, pirma reikia sužinoti, kokia ligos eiga ir kaip stipriai išplitusi naujoji atmaina.

Pietų Afrikos Respublikoje aptikus naują koronaviruso atmainą, visiems keliautojams atvykstantiems iš šios ir kaimyninių šalių reikės izoliuotis, atlikti du testus, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.  „Atvykę asmenys iš šitų valstybių, nesvarbu, ar jie persirgę, vakcinuoti, ar visiškai neturintys imuniteto, jie turės atvykdami į Lietuvą turėti PGR testą.

Mokslininkas Gytis Dudas ragina pasisaugoti Pietų Afrikos Respublikoje aptiktos koronaviruso atmainos. Pasak Vyriausybės ekspertų tarybos nario, reikėtų griežtinti atvykstančiųjų į Lietuvą kontrolę, kol mokslas ir institucijos stinga informacijos apie naują COVID-19 variantą. „Kol daug informacijos neturime, reikėtų pasisaugoti, taikant stipresnę atvykstančiųjų kontrolę.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pareiškė, kad prireiks „kelių savaičių“, kol mokslininkai supras naujojo COVID-19 varianto B.1.1.529, aptikto Pietų Afrikoje, poveikį.

Pasaulyje užfiksavus dar vieną mokslininkams nerimą keliančią atmainą, buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga sako, kad šios naujienos – „tikrai nekokios artėjant Kalėdų šventėms“. Pasak A. Verygos, kol kas nėra aišku, ar naujoji viruso atmaina yra blogesnė nei jau užfiskuotos atmainos. „Tai paaiškės tik tuomet, kai bus aišku, kiek užsikrėtusiųjų sirgs sunkiai ir kiek efektyvios prieš šią atmainą bus jau naudojamos vakcinos.

Europos Sąjunga siūlys uždrausti keliones iš pietinių Afrikos valstybių, aptikus naują COVID-19 variantą, kuris, kaip baiminasi mokslininkai, gali pakirsti pastangas įveikti pandemiją, penktadienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. EK, „glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, siūlys aktyvuoti avarinį stabdį, kad būtų sustabdytas oro susisiekimas iš Pietų Afrikos regiono dėl susirūpinimą keliančio varianto B.1.1.529“, tviteryje parašė U. von der Leyen.

Praėjusią parą nustatyti 2002 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 11 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2469 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 19 tūkst. 559 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1402 COVID-19 sergančių pacientų – šiek tiek daugiau nei prieš parą, 131 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 16,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7,6 tūkst.

Jei koronastop.lt nerandate norimos vakcinos, tai nebūtinai reiškia, kad skiepų nebėra – greičiausiai tiesiog pasibaigė talonėlių pasiūlymai. Specialistai aiškina, kad neradus norimo skiepo talonėlio, registruotis vakcinai reikėtų pabandyti vėliau. Registracijos laikai yra nuolat atnaujinami ir papildomi. Atsiradus galimybei trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepyti anksčiau, vakcinacijos centrai pastebi išaugusius skiepytis norinčių gyventojų srautus.

Vilniaus regione COVID-19 pacientų reanimacijoje nemažėja, teigia Vilniaus universiteto Santaros klinikos. Ketvirtadienį klinikos informavo, kad iš viso Vilniaus regiono ligoninėse aktyvaus gydymo skyriuose yra gydomi 463 COVID-19 liga sergantys pacientai, dar 58 pacientai gauna reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugas. „Šiuo metu Vilniaus regiono stacionarinėse įstaigose situacija yra stabili, vietų pacientams pakanka, tačiau epidemiologinė situacija nuolatos įdėmiai stebima.

Europos vaistų agentūrai (EVA) rekomendavus skiepyti 5-11 metų vaikus nuo COVID-19 ligos, šios amžiaus grupės vakcinacija kitą mėnesį prasidės ir Lietuvoje. Specialiai šios amžiaus grupės vaikams skirtos mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) vakcinos Lietuvą turėtų pasiekti gruodžio antroje pusėje, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Vaistai nuo COVID-19 – dar vienas reikšmingas ginklas kovoje su pandemija, leisiantis išvengti daugybės mirčių ir ženkliai sumažinti ar panaikinti sveikatos apsaugos sistemos „perkrovą“, pažymi onkoimunologas dr. Marius Strioga. Kartu jis primena, kad vaistų atsiradimas tikrai neatstos profilaktinės vakcinacijos, mat tai yra du vienas kitą papildantys, bet skirtingi pandemijos valdymo įrankiai, turintys konkrečius tikslus.

Nors neimunizuotų asmenų gyvenimas šalyje ir taip yra stipriai apribotas, neatmetama galimybė ribojimus dar labiau griežtinti, jei pandeminė situacija blogėtų. Kitos Europos šalys jau dabar imasi griežtesnių priemonių prieš neskiepytus asmenis ar net skelbia visuotinį uždarymą.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi pirmojo 2022 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kovai su pandemija bus skiriama mažiau pinigų dėl to, kad nenumatyta lėšų prastovų mokėjimui ir kompensacijoms verslui. Taip yra dėl to, kad, anot I. Šimonytės, Vyriausybė nėra numačiusi įvesti tokius ribojimus, dėl kurių reikėtų verslininkams mokėti tokias išmokas.

Praėjusią parą nustatyti 1853 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 13 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2091 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 17 tūkst. 557 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1393 COVID-19 sergančių pacientų – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 131 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 14,8 tūkst. molekulinių (PGR) ir 6,7 tūkst.

Santaros klinikų profesinių sąjungų atstovybė palaiko sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą dėl sveikatos priežiūros, slaugos, globos, švietimo įstaigų darbuotojų privalomojo skiepijimo. Prisimenant praėjusius metus, kuomet dar nebuvo vakcinų, kasdien buvo fiksuojami susirgimų COVID-19 protrūkiai gydymo, slaugos, bei globos įstaigose.

Vyriausybė tikslina tvarką, kokiomis sąlygomis vaikams nuo 12 m. bus išduodamas galimybių pasas. Jam galios visos dabar ir vyresniems nei 16 m. numatytos opcijos, tačiau testavimas bus nemokamas ir galios daugiau nei 72 val. Kaip nurodoma Vyriausybės socialinėje paskyroje, 12–16 m. amžiaus vaikams galimybių pasas bus reikalingas pramogų ir prekybos vietose. Tuo metu jo formalaus ir neformalaus ugdymo veiklose jo nereikės.

Nors kelios pastarosios savaitės, kai COVID-19 plitimas sulėtėjo, epidemiologus nuteikia viltingai, jie įspėja, kad atsipalaiduoti dar anksti. Pabrėžiama, kad viruso elgsenos prognozuoti neišeina, todėl ir šį atoslūgio metą ragina išnaudoti didesniam susitelkimui – pasirūpinti skiepais ir teikti pirmenybę nuotoliniam darbui.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad opozicijos interpeliacija jam gali būti vertinama kaip savitas būdas kovoti su pandemija.  Jis žada atsakyti į visus opozicijos jam keliamus klausimus. „Atsakymus teiksiu Seimui nustatyta tvarka, procedūros yra tikslios, jų ir laikysimės. Daugiau viskas tvarkoje, dirbame kaip komanda, yra sutarimas. Direkcija yra tik viena – visi stengiasi prisidėti prie pandemijos valdymo: vieni – skiepydamiesi, kiti – klausdami, kiti – dirbdami.

Prabilus apie vis didesnę COVID-19 situacijos stabilizaciją ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad ir kalėdiniu laikotarpiu, kaip ir per Vėlines, žmonės išliks sąmoningi ir laikysis rekomendacijų. Tiesa, didžiausias dėmesys šiuo metu nukreiptas į ugdymo įstaigas ir čia fiksuojamą sergamumo situaciją.

Santaros klinikų darbuotojai be teismo laimėjo kovą dėl nesumokėtų padidintų algų – gydytojams, slaugytojams ir kitam medicinos personalui klinikos sumokėjo apie 8 mln. eurų. Šią sumą sudaro nesumokėtos padidintos algos ir delspinigiai nuo sausio iki rugsėjo. „Šiai dienai yra viskas atsiskaityta iki paskutinio cento“, – BNS trečiadienį sakė medicinos biologas genetikas Santaros klinikų jungtinės profesinės sąjungos atstovas Vaidas Dirsė.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose – koronaviruso protrūkis. Skelbiama, kad užsikrėtė keturi iki šiol nepasiskiepiję teismo darbuotojai. Įstaiga dirba įprastu režimu, kontaktą su sergančiaisiais turėję asmenys izoliuojasi. Portalas tv3.lt gavo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų darbuotoju prisistačiusio skaitytojo laišką. Jame jis rašo, kad teismo rūmuose yra fiksuojamas COVID-19 protrūkis.

Praėjusią parą nustatyta 2015 naujų COVID-19 atvejų, mirė 12 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Septyni mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2127 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 14 tūkst. 968 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1454 COVID-19 sergančių pacientų – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 132 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 14,2 tūkst.

Kas šešta įmonė, iš kurios pernai viešojo sektoriaus įstaigos pirko priemones kovai su COVID-19, skelbia, kaip užkerta kelią korupcijai savo veikloje, trečiadienį pranešė apžvalgą atlikęs nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Bendras 40 didžiausių COVID-19 priemonių – testų, apsaugos, dezinfekcinių priemonių – tiekėjų atskaitingumo lygis siekė 13 balų iš 100 galimų, rodo surinkti duomenys.

Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė viliasi, kad artimiausiu metu epidemiologinė situacija ir toliau gerės, tačiau tam gali sutrukdyti ligos plitimas mokyklose. „Lietuvoje po prailgintų moksleivių atostogų matome sergamumo rodiklio mažėjimo tendenciją, – BNS teigė L. Ašoklienė. – Dar stebime, ar ši tendencija išliks, ar mokinių sugrįžimas į mokyklas vėl nulems nepalankias tendencijas, tačiau tikėtina, kad turėsime lėtą sergamumo mažėjimą.

Europos Sąjungos (ES) farmacijos priežiūros agentūrai neseniai pareiškė, kad bendrijos šalys tam tikrais atvejais gali naudoti JAV bendrovės „Merck“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo COVID-19. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išreiškė pageidavimą įsigyti šių vaistų, kada jie jau galėtų pasiekti šalį, kol kas nėra žinoma.

Nuo gruodžio 1 d. permainos laukia ne tik privalančių periodiškai testuotis darbuotojų, bet norinčiųjų išsitirti antikūnų kiekį prieš apsisprendžiant dėl vakcinacijos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia teisės aktus, kad bent vienas toks testas būtų nemokamas.

Aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių per savaitę šalyje sumenko dar beveik penktadaliu, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Palankias tendencijas protrūkių žemėlapyje specialistai fiksuoja jau tris savaites iš eilės po prieš tai kelis mėnesius trukusio protrūkių kreivės kilimo, rašoma NVSC pranešime.

Pasauliui kovojant su COVID-19 pandemija, su šiuo virusu ir jo sukeltos ligos gydymu susiję moksliniai ir klinikiniai tyrimai įgavo ypatingą reikšmę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio šalių partneriais jungiasi prie dar vieno tarptautinio „Europos Horizonto“ programos lėšomis finansuojamo projekto.

Valdžia grįžta prie idėjos įvesti privalomus skiepus kai kuriems darbuotojams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad reikia svarstyti visas idėjas, kurios kuo labiau padėtų saugoti žmonių sveikatą. „Turime svarstyti visas opcijas, kurios padėtų kuo labiau saugoti žmonių sveikatą. Ir darbo vietoje, ir apskritai. Nes nuo to priklauso kaip galės funkcionuoti šita valstybė pandemijos akivaizdoje.

Koronavirusu susirgo Seimo narys Algirdas Sysas.  Apie tai paskelbė portalas delfi.lt.  Papildysime....

Praėjusią parą nustatyti 1839 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 14 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2170 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 14 tūkst. 32 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1511 COVID-19 sergančių pacientų – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 137 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 13,6 tūkst. molekulinių (PGR) ir 9,4 tūkst.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje stabilizuojasi, tačiau dar neaišku, ar susirgimų pikas jau pasiektas, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.  Viceministrė taip pat tikisi, kad Lietuvai neteks sekti Austrijos pavyzdžiu ir įvesti privalomo vakcinavimo, nors atskirose srityse – slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams – jis svarstomas. „Šiandien labai norėtųsi to optimizmo ir turime trečią savaitę, kai skaičiai stabilūs arba nėra augantys.

Farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ pirmadienį pranešė, kad jų sukurtos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas 12–15 metų vaikams siekė 100 procentų praėjus keturiems mėnesiams po antrosios skiepo dozės.  Naujai surinkti duomenys iš 2 228 tyrime dalyvavusių asmenų bus naudingi teikiant paraiškas visiškam vakcinos patvirtinimui JAV ir visame pasaulyje. Po antrosios vakcinos dozės mažiausiai šešis mėnesius stebėtiems asmenims jokių rimtų nusiskundimų dėl vakcinos saugumo neregistruota.

Leidus paankstinti revakcinaciją nuo COVID-19 daugiau žmonių suskubo pasirūpinti sustiprinamąja skiepo doze. Tačiau daliai gyventojų kilo klausimas, kokio gamintojo vakciną trečiai ar antrai skiepo dozei rinktis būtų geriausia?  Paklaustas, kokią vakciną – to paties ar kito gamintojo – būtų geriau rinktis revakcinacijai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, prof.

COVID-19 toliau šienauja ir jaunų žmonių gyvybes – liga pražudė 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusį vyrą. Nors jis mirė dar lapkričio 18 d., duomenys apie tai Statistikos departamentas pateikė kiek vėliau.  Nors naujų COVID-19 atvejų kreivė toliau mažėja, vis dar neišvengiama mirčių. Šįkart liga pasiglemžė jauną kelmiškį.

Vyriausybė priėmė griežtesnę galimybių paso tvarką – nuo gruodžio jis bus reikalingas nuo 12 metų amžiaus, įvestas ir galimybių paso galiojimo laikas. Konservatorė Jurgita Sejonienė tikina, kad priemonės tikslingos ir reikalingos. Politikė taip pat siūlo plėsti 100 eurų išmokos už skiepą priemonę, nes, anot jos, viskas, kas skatina vakcinaciją, yra pateisinama. Tuo metu Vytenis Povilas Andriukaitis negaili kritikos valdžiai.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 4 305 testus patvirtinti 349 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 17 anksčiau užsikrėtusių žmonių, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Išvakarėse buvo skelbta apie 493 naujus užsikrėtimo atvejus ir 10 pacientų mirtį. Dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per parą sumažėjo nuo 754,9 iki 751 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Dauguma Vokietijos gyventojų po kelių mėnesių bus „pasiskiepiję, išgiję arba mirę“ nuo COVID-19, pirmadienį perspėjo sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas) ir paragino daugiau gyventojų vakcinuotis.

Matyt, Lietuvoje jau galutinai susiformavo grupė asmenų, kurie yra kategoriškai prieš COVID-19 vakcinas, ir jokie įtikinėjimai, prašymai, maldavimai ir net solidūs finansiniai skatinimai jau nepakeis jų nuomonės, teigia Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.  Anot jo, toks fenomenas stebimas ir kitose šalyse.

Ugdymo įstaigose šiuo metu registruota apie 250 aktyvių koronaviruso protrūkių – 38 proc. mažiau nei prieš savaitę, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė, nors duomenys nuolat kinta, bendras protrūkių mažėjimas ugdymo įstaigose stebimas jau trys savaitės iš eilės, naujų masinių užsikrėtimų skaičius kiek išaugo darželiuose.

Naujų COVID-19 atvejų kreivė toliau krinta žemyn. Praėjusią parą fiksuota 851 naujas užsikrėtimas, o pandemijos pagreitis toliau išlieka neigiamas. Geros žinios ir žvelgiant į epidemiologinį COVID-19 žemėlapį – iš juodosios zonos jau ištrūko 3 savivaldybės, o pandemija šiuo metu tebesiveržia vos 5 rajonuose. Naujausia COVID-19 statistika džiugina – naujų atvejų skaičiai mažėja, vis daugiau savivaldybių jau pasiekė ar artėja prie žemesnės nei 500 naujų atvejų 100 tūkst.

Nuo šiol patikrinti ES skaitmeninius COVID pažymėjimus ir galimybių pasus tapo dar paprasčiau – Registrų centro kartu su išorės partneriais sukurta mobilioji programėlė nuo šiol gali patikrinti abiejų dokumentų validumą, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią parą nustatytas 851 naujas COVID-19 atvejis, mirė 23 žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 19 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 176 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 1225 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1558 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei prieš parą, 136 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,9 tūkst.

Artėjant Kalėdoms, Austrija pirmadienį uždarė parduotuves, restoranus ir šventines muges, vėl grąžindama karantiną ir bene drastiškiausius COVID-19 suvaržymus Vakarų Europoje per daugelį mėnesių.   Šis sprendimas išprovokavo pasipiktinimo bangą. Protestuoti į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, o kai kurie jų kaltino vyriausybę, jog ši padarė nepakankamai, kad užkirstų kelią naujai koronaviruso bangai, smogusiai Europai.     Nuo pirmadienio 8,9 mln.

Dėl COVID-19 vakcinų šalutinio poveikio gauta per 6 tūkst. pranešimų, teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovai. „Bendrąja prasme, mes nuo vakcinacijos pradžios esame gavę per 6 tūkstančius pranešimų“, – lrt radijui pirmadienio rytą sakė VVKT Farmakologinio budrumo skyriaus patarėja Rugilė Pilvinienė Pasak jos, stiprinančiąja doze pasiskiepijus apie 180 tūkstančių žmonių, absoliuti dauguma – „Pfizer-BioNTech“ gaminama „Comirnaty“ vakcina  – dėl jos šalutinio poveikio nu...

Koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąraše žaliojoje zonoje nuo pirmadienio nelieko nei vienos valstybės, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nuo pirmadienio į paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną perkeliamos Fuerteventūros, Tenerifės, Gran Kanarijos, Madeiros ir Reunjono salos. Maltai pasislinkus į geltoną zoną, žalioje zonoje nebelieka nei vienos valstybės. Kaip pranešė SAM, kitą savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai keliautojams nesikeičia.

Kai kurie politikai svarsto, kad dar vieno karantino Lietuva neatlaikytų. Ne tik psichologiškai – suprastėjus gyventojų emocinei būklei, bet ir finansiškai – karantiną įvesti būtų tiesiog per brangu. Taip gilėtų skolos, o apribojus ekonomiką tokia maža, atvira ir auganti valstybė kaip Lietuva paprasčiausiai nebegalėtų konkuruoti su kitomis šalimis.

Nuo gruodžio 1 d. periodiškai tikrintis nuo koronaviruso įpareigoti darbuotojai už testus mokės patys. Tokį sprendimą neseniai patvirtino Seimas. Ar galėtų ir kalbos apie mokamą COVID-19 gydymą neskiepytiems asmenims virsti realybe? Diskusijos apie mokamą gydymą nuo COVID-19 skiepytis atsisakiusiems žmonėms viešojoje erdvėje gyvos jau kurį laiką. Štai praėjusią savaitę pirmasis pasaulyje apie tokį sprendimą pranešė ir Singapūras.

Šeimos gydytojams ir jų komandoms, įtikinusioms nuo COVID-19 pasiskiepyti gyventojus yra skiriami priedai. Įtikinus pasiskiepyti 75 m. amžiaus ar vyresnį senjorą šeimos gydytojo komanda gauna 15 eurų priedą. Įtikinus jaunesnį – 5 eurus. Mėnesį už paskiepytus 75 m. ir vyresnius senjorus medikai gavo 30 eurų priedą. Tačiau opozicija sako, kad priedus šeimos gydytojams reikėtų kelti iki 100 eurų.