Sveikata

Tymų atvejų skaičius Europoje 2024 m. išaugo dvigubai ir pasiekė aukščiausią lygį per 25 metus, ketvirtadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija, akcentuodama, kaip svarbu skiepytis, siekiant neleisti šiai ligai plisti. Pernai PSO Europos regione, kurį sudaro 53 šalys ir kuriam taip pat priklauso Vidurio Azija, buvo užregistruota 127 350 tymų atvejų ir 38 mirtys. Daugiausiai susirgimų užfiksuota Rumunijoje ir Kazachstane – atitinkamai 30 692 ir 28 147 atvejai.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia jau pradėjusi peržiūrėti Vyriausybės nutarimą, kuriuo nustatomi tam tikrų paslaugų rajono įstaigose išlikimo rodikliai. Praėjusios Vyriausybės priimtame nutarime šiuo metu patvirtinti tam tikri kriterijai, kurių (skaičiuojant nuo 2023 m. per dvejus metus) neatitinkančios ligoninės turėtų užverti kai kuriuos skyrius. Čia iš esmės kalbama apie akušerijos, chirurgijos paslaugas ir vaikų ligų skyrius.

Daugiausia vitaminų ir mineralų organizmas sunaudoja žiemos metu, todėl pavasarį nemažai žmonių susiduria su jų trūkumu. Tai pasireiškia tiek nusilpusiu imunitetu ir energijos stoka, tiek odos bei regėjimo problemomis. Kaip apsisaugoti nuo pavasarinių peršalimų ir užbėgti už akių įvairiems alerginiams susirgimams, pasakoja Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Loreta Ulienė.

Geresni santykiai šeimoje tiesiogiai lemia mažesnį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą jaunimo gretose, rodo ketvirtadienį Vilniaus visuomenės sveikatos biuro pristatytas tyrimas apie žalingus dešimtokų įpročius.

Pasirodžius pranešimams, kad Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, jog koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Uhano mieste, Kinija ketvirtadienį paragino laikytis atsargumo ir politinio santūrumo. „Kalbant apie koronavirusą, Kinija griežtai atmeta bet kokios formos politinį pozavimą“, – Pekine pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Reaguojant į kasmet mažėjantį gimdymų skaičių LSMU Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos skyriuose, uždaromi Prano Mažylio gimdymo namai. Pasak LSMU Kauno ligoninės generalinės direktorės Dianos Žaliaduonytės, atsisakyti veiklos P. Mažylio gimdymo namuose pasirinkta dėl kelių svarbių priežasčių. „Pirmiausia, tai nuo ligoninės pagrindinių padalinių nutolęs pastatas, kuriam prižiūrėti reikalinga atskira komanda.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje pastaruoju metu netrūksta reikšmingų pokyčių – į naują pastatą perkelta Kauno centre veikusi Ortopedijos traumatologijos klinika, atnaujinta svarbi tyrimų įranga, plečiamos dienos stacionaro paslaugos. Neatidėliotinų sprendimų reikalauja ir regiono demografiniai pokyčiai bei medicinos personalo trūkumas.  Puse tūkstančio mažiau gimdymų Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai vaikų per visą nepriklausomybės istoriją.

Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus diagnozuojama apie 2 tūkst. naujų atvejų. Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti: esame vienintelė Europos šalis, kurioje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Anot specialistų, kadangi Lietuva šioje srityje yra sukaupusi didžiausią patirtį Senajame žemyne, privalome būti kelrodžiu kitoms valstybėms, kaip turi būti vykdoma tokia diagnostikos programa.

Eidamas 95-uosius metus mirė žinomas Lietuvos psichologas, buvęs Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius Sigitas Kregždė. S. Kregždė buvo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei kitų Lietuvos draugijų garbės nariu, pirmininku. 1959–1979 m. ir 1983–1989 m. S. Kregždė buvo renkamas VVPI Psichologijos katedros vedėju, 1983–2002 m. dirbo Psichologijos didaktikos katedros profesoriumi.

Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, kad koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Vuhano mieste, teigiama trijuose dienraščiuose trečiadienį pasirodžiusiuose straipsniuose.

Iš Lietuvos vaistinių lentynų dar kovo pradžioje dingo populiarus receptinis vaistas mažakraujystei gydyti „Tardyferon“.  Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) teigia, kad jau sulaukė oficialaus pranešimo iš gamintojo apie vaisto tiekimo sutrikimą. „Praėjusios savaitės pradžioje gamintojas visgi pranešė apie šio vaisto tiekimo sutrikimą.

Kolorektalinis vėžys arba kitaip – storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų, kasmet nusinešanti daugiau nei 800 gyvybių Lietuvoje. Šis skaičius galėtų būti ženkliai mažesnis, jei gyventojai aktyviau dalyvautų prevencinėje patikros programoje ir nenumotų ranka į savo sveikatą. Kovą minint storosios žarnos vėžio žinomumo mėnesį, su Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovu, gydytoju chirurgu doc. dr.

Pasaulinę glaukomos savaitę ligonių kasų specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir medicinos priemonės turintiems regėjimo problemų yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.  Jei norite išvengti negrįžtamo aklumo, kurį gali sukelti glaukoma – būtinai pasirūpinkite savo akimis ir reguliariai lankykitės pas gydytoją oftalmologą, kuris laiku diagnozuotų ligą ir skirtų reikiamą gydymą.

Civilizacija ir šiuolaikinis gyvenimo ritmas turi savo kainą – norėdami tiesiog išgyventi žmonės nebėra priversti tiek judėti. Be to, žmonės tapo ne tik sėslaus darbo ir gyvenimo būdo, bet ir ekranų įkaitais. Viso to pasekmės – mažėjantis fizinis aktyvumas, o su tuo auganti ir daugybės lėtinių susirgimų rizika.

Medikai vis garsiau skambina pavojaus varpais ir ragina veikti – nutukimo epidemija auga tokiu sparčiu tempu, kad neilgai trukus žmonių, kurie turės normalų svorį, gali būti mažuma. Įvairių sričių gydytojai pažymi, kad nutukimas ankstina ir greitina daugybės susirgimų išsivystymą bei pasunkina visų ligų eigą.  Pasaulio sveikatos organizacija nutukimą liga pavadino dar 1948 m., o jau beveik 3 dešimtmečius tai laikoma pasauline pandemija.

Kauno klinikų medikai meta gelbėjimosi ratą skausmo kamuojamiems pacientams, taikydami jiems modernų gydymo būdą.  Elektriniais impulsais padeda iki minimumo sumažinti lėtinį, pažeistos nervų sistemos sukeltą skausmą. Metodą išbandę pirmieji pacientai džiaugiasi pasikeitusiu gyvenimu.  Siaubingas skausmas kelerius metus buvo nuolatinis 59-erių Aivaro palydovas. Be vaistų – nė iš vietos.

Nors noro žvaliau jaustis ar numesti vieną kitą kilogramą netrūksta dažnam, pakeisti mitybą ir visų pirma požiūrį į ją pasiryžta ne kiekvienas. Dietistė Vaida Kurpienė pabrėžia, kad visų pirma reikia ne bandyti kovoti su įpročiais, o išmokti įsiklausyti į kūno poreikius ir viską daryti palengva. Paklausta, ką patartų valgyti arba ko nevalgyti, kad žmogus būtų energingas, laimingas ir jaustųsi sveikai, specialistė pastebėjo, kad pradėti reiktų visai ne nuo to.

Statistika rodo, kad vėžinių susirgimų daugėja ir tam priežasčių yra ne viena: gerėja vėžio diagnostika, visuomenė gyvena ilgiau, kartu daugėja ir vėžį sukeliančių veiksnių, tokių kaip tarša. Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga sako, kad kiekvienas žmogus paveldėjo skirtingų pajėgumų imunitetą ir jį kiekvienas gali lavinti savo galimybių ribose. Imunitetas yra be galo svarbus ir kovojant su vėžiniais susirgimais.

Praėjusią savaitę nuo gripo mirė devyni žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Po vieną iš mirusiųjų priklausė 50–59 metų, 60–69 metų ir vyresnių nei 90 metų amžiaus grupei, dviema mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79 metų, keturiems – nuo 80 iki 89 metų. Septyni iš jų buvo neskiepyti nuo sezoninio gripo. Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 58 asmenys. Mirusiųjų nuo COVID-19 praėjusią savaitę nebuvo registruota.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse gydytas retas Spragtuko sindromas, pasitaikantis vienam iš milijono žmonių. „Ši būklė išsivysto, kai kairioji inksto vena yra suspaudžiama tarp aortos ir viršutinės pasaitinės arterijos, dėl ko sutrinka kraujo nutekėjimas.

Retos ligos diagnozuojamos vienetams, tačiau nė vienas nežino, ar nepaklius į tų žmonių grupę. Retas ligas atpažinti sunku, mat jų yra daug, juolab pasireikšti jos gali įvairiai, todėl iki diagnozės gali tekti nueiti ilgą kelią – 5–6 metus. Ar esama pavojaus ženklų, kurie leistų įtarti retą ligą?  Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė gydytoja genetikė dr.

Šaltuoju metų laiku visi sergame daugiau, vis tik dažniausiai serga jautriausi, pavyzdžiui, vaikai. Santaros klinikų vaikų pulmonologė, dr. Sigita Petraitienė ramina, kad vaikams sirgti dažnai – normalu.  Kodėl yra svarbu ligą imti valdyti kuo anksčiau ir kaip reaguoti vos susirgus, žiūrėkite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“. Pulmonologė ramino esą tai, kad vaikai dažnai serga, reikia priimti kaip normalų dalyką, kaip realybę.

Iki šiol pastaruosius kelis metus fiksuojant vos keletą kokliušo atvejų, pernai juo susirgo kone tūkstantis gyventojų, arti šimto gydyta ligoninėje, dauguma pacientų – vaikai. Medikai griebiasi už galvos, kad sergamumas kokliušu – rekordinis, o skiepijimo apimtys toliau mažėja.

Tarsi fantastinio filmo siužetas – mokslininkai Vilniuje 3D technologija kuria dirbtinį inkstą, kurį ateityje galės atsispausdinti kiekviena ligoninė. Tiesa, 3D technologija atspausdinto inksto dar teks palūkėti. Specialistai jau sukonstravo tam tikslui tinkamą lazerį, o juo atspausdintą dirbtinę odą dar šią vasarą gydytojai veterinarai naudos operuodami šunis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Naujausi duomenys apie moksleivių sveikatą glumina – per pastaruosius 30 metų jų širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai suprastėjo beveik trečdaliu, o raumenų jėga – maždaug 15 proc. Kas nutiko ir kaip pagerinti situaciją? Tris dešimtmečius Lietuvos moksleivių ištvermę, fizinį aktyvumą, raumenyną tyrinėjantis Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas teigia, kad šie rodikliai ženkliai suprastėję.

Prasidėjus pavasariui dažnas pradeda ruošti kūną vasarai. Ir nors saugiausias ir efektyviausias būdas tai padaryti – palaipsniškas fizinio aktyvumo didinimas ir subalansuota mityba, norėdami rezultatą pasiekti greičiau, žmonės neretai imasi dietų. Tačiau gydytojas įspėja, kad jos ilgalaikių rezultatų greičiausiai pasiekti nepadės.

Mėgstate piktnaudžiauti garsu naudodami ausines ar nevengiate leisti laiko triukšmingoje aplinkoje? Gydytojai įspėja, kad tampyti liūto už ūsų nevertėtų – kol klausos praradimas nesiekia 30 proc., to galima visai nejausti. Negana to, klausai sutrikus staiga būtina ieškoti pagalbos, ji gali ir nebesugrįžti. Medikų teigimu, klausos sutrikimai tampa vis aktualesne sveikatos problema. Ir nors įprastai natūraliai klausa prastėja su amžiumi, nuo problemų su klausa neapsaugotas nė vienas.

Robotai humanoidai tapo dar pažangesni nei bet kada anksčiau ir jau gali itin tiksliai atkartoti žmogaus judesius. Mokslininkai sako, kad jie jau greitai galėtų tapti puikiais slaugytojų asistentais ligoninėse, nes gali nuskaityti žmogaus emocijas, atlikti įvairiausius darbus. Tiesa, tokias naujoves labai skeptiškai vertina ir pačios slaugytojos, ir ypač senjorai, kurie sako, kad senatvėje ir ligos patale pats svarbiausias dalykas yra žmogiškasis kontaktas.

Nors kalendorinė žiema baigėsi, gripas ir kiti virusiniai susirgimai dar nenori paleisti žmonių. Dar prieš savaitę sumažėjęs bendras sergamumas vėl ūgtelėjo, daug gyventojų vaduojasi iš ligos patalo. Medikė gi įspėjo, kad neapdairus gydymasis, atrodo, eilinėmis priemonėmis, gali baigtis ir labai liūdnai. Turbūt nerasime žmogaus, kuris nežino to nemalonaus jausmo, kai staiga užklumpa gerklės skausmas, kosulys, sloga, o kylanti temperatūra paguldo į patalą.

Dėl išaugusio sergamumo viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis Prienų ligoninėje laikinai uždraustas pacientų lankymas. „Šiuo metu dėl padidėjusio sergamumo viršutinių kvėpavimo ligų infekcijomis neleidžiamas lankymas visuose ligoninės skyriuose“, – Eltai patvirtino Prienų ligoninės administracija, tikindama, kad kol kas nėra žinoma, kiek laiko toks ribojimas tęsis. Praėjusios savaitės pradžioje apie uždraustą pacientų lankymą pranešė ir Rokiškio rajono ligoninė.

Infekcinių ligų valdymas skiepais laikomas vienas svarbiausių medicinos išradimų. Lietuvoje galioja vaikų skiepijimo kalendorius, pagal kurį vaikai yra skiepijami nemokamai. Tačiau ne visi žino, kad nuo dalies ligų reikėtų persiskiepyti ir suaugus – dalis šių vakcinų taip pat yra nemokamos. Nors daug pagrindinių vakcinų įskiepijama dar vaikystėje ir paauglystėje, nuo tokiu ligų kaip difterija, kokliušas, stabligė rekomenduojama skiepytis maždaug kas dešimtmetį.

Pavasarį, kai daugiau laiko praleidžiame gamtoje, padidėja rizika susižeisti ir užsikrėsti reta, tačiau dažnai mirtina liga – stablige. Net nedidelis sužeidimas, pavyzdžiui, įpjovimas ar įdūrimas užterštu įrankiu, gali leisti stabligės bakterijoms patekti į organizmą, ypač tada, kai oda yra pažeista. Kad išvengtumėte šios pavojingos infekcijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina vyresnius nei 25 metų amžiaus asmenis pasirūpinti skiepais nuo stabligės.

Pastaruoju metu stebimas ryškus apsauginių priemonių pardavimų augimas. Palyginus 2024 ir 2025 metų vasario mėnesio duomenis, vienkartinių apsauginių kaukių pardavimai išaugo daugiau nei 50 proc., pastebi vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ atstovai. Jų teigimu, viena iš priežasčių – pernai sergamumas gripu ir kitomis virusinėmis ligomis vasario mėn. jau buvo mažėjimo stadijoje, o šiemet fiksuotas jo augimas, rašoma pranešime spaudai.

Termometrų stulpeliams šokus į viršų Lietuvoje vėl susidarė nepalankios meteorologinės sąlygos, todėl išaugo oro tarša. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos agentūra, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis fiksuotas daug kur šalyje. „Didžiausios valandinės kietųjų dalelių KD10 koncentracijos šįryt fiksuojamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje“, – skelbia agentūra.

Parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių maisto papildų – galime rasti ne tik keliasdešimt skirtingų multivitaminų gamintojų, bet ir tokių, kurie žada amžiną jaunystę ar akimirksniu „sudegintus“ nereikalingus kilogramus. O kur dar įvairios kasmet pasirodančios maisto papildų mados. Matant tokią galybę įvairiausių vitaminų, neretai gali kilti klausimas – galbūt iš tikrųjų mums jų tiek reikia.

Ne tik šaltuoju sezonu galima susidurti su nemaloniomis problemomis – prarastu balsu ir gerklės skausmu. Tai gali būti ne tik peršalimo, bet ir balso stygų pertempimo ar virusinės infekcijos pasekmė. Nors tokiu atveju gydytojai pataria tausoti balsą ir nešnekėti, „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė pastebi vieną gudrybę, kurią daro žmonės. Ji antrina gydytojams ir rimtai perspėja – praradus balsą jokiu būdu negalima šnabždėti.

Prasidėjęs pavasaris – tikras rojus virusams, ypač tarp vaikų. Darželiuose ir mokyklose infekcinės ligos plinta itin sparčiai – kosint, čiaudint ar per neplautas rankas. Situaciją dar labiau apsunkina šildymo sezonas: sausas patalpų oras išsausina kvėpavimo takų gleivinę, todėl virusams tampa dar lengviau įsitvirtinti. Plačiau apie vaikų virusines infekcijas, jų gydymo būdus ir prevenciją pasakoja Kauno „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Agnė Jankūnaitė. „Net 80–90 proc.

Dar visai neseniai Lietuvoje receptinius vaistus buvo galima įsigyti tik nuvykus į vaistinę, tačiau dabar gyventojai turi ir kitą galimybę – juos pirkti nuotoliu. Nuo 2022-ųjų vasaros atsiradusi alternatyva sparčiai populiarėja, nes pacientams leidžia išvengti eilių, lengviau palyginti kainas ir įsigyti reikiamų receptinių vaistų neišeinant iš namų.

Pakalbėkime apie pagrindines mažylių odos priežiūros taisykles – ką reikėtų žinoti, kad ji visuomet būtų sveika ir graži? Juk ne be reikalo sakoma, kad mažylio užpakaliuko oda – tai rodiklis, kaip juo rūpinamasi. Žinoma, nereikėtų šio posakio suprasti tiesiogiai, nes kūdikių odos savybės skiriasi, tačiau teisinga jos priežiūros rutina be abejonės padeda išlaikyti kūdikių odelę ne tik sveiką ir gražią, bet ir puikiai atliekančią normalias savo funkcijas.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) atidarytas Miego centras, kuriame pacientams bus teikiamos pažangios miego sutrikimų diagnostikos ir gydymo paslaugos. Čia ypatingą dėmesį specialistai skirs vienai iš miego sutrikimų formų – miego apnėjai.

Trečiadienį Prancūzija įspėjo vengti lieknėjimą žadančių maisto papildų, kurių sudėtyje yra atogrąžų augalo Garcinia cambogia (kambodžinės garcinijos) po to, kai buvo gauta pranešimų apie retus, bet sunkius šalutinius poveikius, įskaitant vieną mirties atvejį. Kambodžinės garcinijos auga Indijoje ir Pietryčių Azijoje, o jų vaisiai primena moliūgus.

Staigus šilumos pliūpsnis ankstyvą pavasarį daug tautiečių ja pasidžiaugti išgins iš namų. Ekspertai tuo metu įspėja, kad erkės jau aktyvios, tad būtina tiek tinkamai pasiruošti leidžiant laiką gamtoje, tiek pasirūpinti ilgalaike apsauga nuo šių parazitų platinamų ligų. Erkinis encefalitas – klastinga liga ne tik dėl sunkios ūminės būklės, bet ir dėl galimų ilgalaikių pasekmių.

Prasideda ilgai laukti Alytaus ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus rekonstrukcijos ir naujojo priestato statybos darbai, todėl nuo kovo 5 d. pacientai į šį skyrių patekti galės pro kitą įėjimą – esantį priešais ligoninės automobilių stovėjimo aikštelę Vakaro gatvėje. Laikinasis praėjimas yra pritaikytas ir judėjimo negalią turintiems pacientams. Ant lauko durų yra ryški ir aiški nuoroda, žyminti prieigas į Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių.

Nutukimas yra viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos sutrikimų, kuris sparčiai plinta tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų. Tai lėtinė liga, kuri lemia daugelio kitų susirgimų, tokių kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei sąnarių pakitimai, vystymąsi. Nutukimo mastas pasaulyje nuolat didėja, todėl tampa būtina ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią jo plitimui ir mažinti jo sukeltas pasekmes.

„Laba diena, prašau ėsti“. Kaip reaguotumėte išgirdę kokį kvietimą? Klausos sutrikimų turintys, tačiau jų nesprendžiantys žmonės į panašias situacijas patenka dažnai, nes nusilpus klausai nukenčia kalbos suvokimas ir gali visiškai pasikeisti girdimų žodžių prasmė. Tam, kad nepamirštume klausos svarbos ir skirtume didesnį dėmesį klausos sveikatai kovo 3-ąją dieną yra minima Pasaulinė klausos diena.

Skrandžio vėžys – penktas dažniausias vėžinis susirgimas visame pasaulyje, kasmet nusinešantis šimtus tūkstančių žmonių gyvybių. Viena pagrindinių šios ligos priežasčių – negydoma H. pylori infekcija. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė įspėja, kad beveik 80 proc. šia bakterija užsikrėtusių žmonių gali gyventi ne vienerius metus ignoruodami simptomus ir tyliai platindami užkratą kitiems.

Gripui ir kitoms ūmioms respiracinėms infekcijoms nesitraukiant iš Lietuvos šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalino patarimu, kaip reaguoti ir gydytis, jei pradėjote staiga karščiuoti ir kada gali grėsti plaučių uždegimas. Naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo, kad sergamumas virusinėmis ligomis šalyje nemažėja. Žmones dažnai ypač gąsdina, jei aukšta temperatūra užsitęsia.

Atėjus pavasariui, po ilgo šaltojo sezono, organizmas neretai siunčia signalus, kad jam trūksta gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Dėl sumažėjusio saulės šviesos kiekio, mažesnio fizinio aktyvumo ir šviežių produktų stygiaus daugelis jaučiasi pavargę, o imunitetas gali būti susilpnėjęs. Norint išvengti energijos trūkumo, peršalimo ligų ir nuotaikų svyravimų, būtina pasirūpinti tinkama mityba, vitaminų pusiausvyra, fiziniu aktyvumu bei grūdinimusi, rašoma pranešime spaudai.

Žmogaus papilomos virusas yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija. Ekspertai pabrėžia, kad vakcina nuo jos yra veiksminga prevencinė priemonė, galinti padėti išvengti ne tik gimdos kaklelio vėžio, bet ir kitų sunkių ligų. Tačiau nors vakcinacija nemokama ir visiems prieinama, Lietuva vis dar susiduria su iššūkiais – visuomenės informuotumu, mitais ir nepakankamu skiepijimosi mastu.