Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga sako, kad kiekvienas žmogus paveldėjo skirtingų pajėgumų imunitetą ir jį kiekvienas gali lavinti savo galimybių ribose. Imunitetas yra be galo svarbus ir kovojant su vėžiniais susirgimais.
„Kiekvieno žmogaus organizme vėžinių ląstelių skirtingose gyvenimo etapuose susidaro. Kai jos susidaro, mes jų nematome, tai sugeba kontroliuoti imuninė sistema. Tai, ar jos sugebės pralaužti imuninės sistemos barjerą ir jau virsti diagnozuojama, o vėliau ir simptomus sukeliančia liga, tai labai priklauso ir nuo vėžinių ląstelių savybių ir nuo imuninės sistemos kompetencijų“, – sako gydytojas.
Dėl to yra svarbu leisti imuninei sistemai veikti kuo geriau, o kaip tą daryti, kviečiame žiūrėti naujienų portalo tv3.lt laidą „Sveikatos DNR“.
Be to, svarbu ir patiems saugotis papildomų vėžį sukeliančių rizikos veiksnių, tarkime, sumažinti ar visai panaikinti kontaktą su vėžį sukeliančiomis medžiagomis, infekcijomis, virusais.
„Ką mes galime padaryti, tai laikydamiesi sveikos gyvensenos principų netrukdyti imuninei sistemai, – sako M. Strioga. – Vienų žmonių imuninė sistema geba geriau atpažinti virusines infekcijas nei kitų, tai yra individualus imuninės sistemos gebėjimas vieną grėsmę atremti geriau arba kitą grėsmę matyti silpniau.“
Todėl, jis sako, yra prasminga ne tik atsisakyti žalingų įpročių, pasirinkti sveikatai palankią mitybą, leisti sau pailsėti, bet, jei gydytojas nustato, kad būklė leidžia, ir skiepytis nuo plintančių infekcinių ligų.
Kas nutinka, kai imuninė sistema išeina iš normos ribų
Gali atrodyti, kad itin stiprios ir kovingos imuninės sistemos norėtų kiekvienas, vis tik M. Strioga atkreipia dėmesį, kad bet kuris poslinkis į ekstremalią pusę žmogui nebūtų naudingas.
Tarkime, kai imuninė sistema ima veikti per aktyviai, prasideda autoimuninės ligos, žmogaus imuninė sistema ima pulti sveikas to paties žmogaus ląsteles.
O štai kitas ekstremumas, kai imuninė sistema per silpnai funkcionuoja ir tada prasideda imunodeficitinės problemos. Tai gali atsirasti dėl įgimtų priežasčių, gretutinių ligų, vartojamų vaistų, nepakankamos mitybos ar kitų priežasčių.
„Tai pasireikš dažnesnėmis infekcijomis, dažnesnės bus onkologinės ligos, bet tai išeina už normos ribų“, – kalbėjo pašnekovas.
Prie kokios temperatūros žmogaus imuninė sistema veikia efektyviausiai, ką dar naudinga žinoti jos funkcijas, kodėl kartais antibiotikai tampa gyvybę gelbėjančiu vaistu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
