Antrosios pakopos pensiją lemia pinigai, kuriuos mokėdamas nuo algos ilgainiui sukaupia pats žmogus. Tuo ji skiriasi nuo „Sodros“ arba pirmosios pakopos pensijos, kuri finansuojama einamosiomis įmokomis iš visų dirbančiųjų.
Įmokos II pakopos pensijai nuskaitomos nuo žmogaus atlyginimo ir pervedamos į asmeninę kaupiančiojo sąskaitą pensijų kaupimo bendrovėje. Be to, papildoma įmoka už kaupiantį sumokama ir iš valstybės biudžeto.
Šie pinigai viso kaupimo laikotarpiu investuojami į skirtingus vertybinius popierius. Sulaukus pensinio amžiaus, turtas parduodamas. Jei tą padarius, gaunama nedidelė suma, ji išmokama visa iš karto. Jeigu suma didesnė, tada iš „Sodros“ įsigyjamas pensijos anuitetas. Tai yra teisė iki gyvos galvos gauti mėnesinę išmoką (anuitetą).
2025 m. Seimas svarsto II pakopos sistemos pakeitimus. Juos priėmus, gali pasikeisti tiek įtraukimas į pensijos kaupimą, tiek jo nutraukimas.
Šiuo metu gyventojai į pensijos kaupimą II pakopoje įtraukiami automatiškai.
Naujai pradedantys dirbti ir 40 metų nesulaukę darbuotojai gauna pranešimus iš „Sodros“, kad nuo metų liepos 1 d. jie bus įtraukti į kaupimą.
Jeigu žmogus nori atsisakyti kaupimo, jis turi pateikti atitinkamą prašymą „Sodrai“.
Jeigu prašymas nepateikiamas, tuomet žmogus automatiškai įtraukiamas į kaupimą – už jį sudaroma kaupimo sutartis, o jo įmokos pervedamos į atsitiktinai parinktą pensijų fondų valdymo bendrovę.
Įmokos į pensijų kaupimą II pakopoje skaičiuojamos nuo žmogaus atlyginimo prieš mokesčius („popieriuje“). Įmokų dydis yra 3 proc. darbo užmokesčio.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 2 tūkst. eurų iki mokesčių, tuomet 60 eurų nuo jo algos kas mėnesį nuskaitoma ir pervedama į jo sąskaitą pensijų kaupimo bendrovėje.
Už kaupiančius pervedama ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto. Ji sudaro 1,5 proc. užpraeitų metų visų šalies darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkio. 2025 m. tai yra 30,33 euro per mėnesį.
Pensijų kaupimo įmokos nuo žmogaus algos ir iš valstybės biudžeto pervedamos pensijų fondų valdymo bendrovėms.
Lietuvoje veikia 6 tokios bendrovės:
Už žmogaus pinigus nuperkami ir jam priskiriami vieno ar kito fondo vienetai. Jie parodo kokia fondo turto dalis priklauso žmogui.
Pats turtas yra įvairūs vertybiniai popieriai – akcijos, obligacijos, įvairių fondų vienetai ir kt. Juos pensijų fondų valdymo bendrovės ir perka už žmonių pinigus.
Į kaupimą įtraukti gyventojai priskiriami vienos ar kitos kaupimo bendrovės skirtingiems fondams priklausomai nuo to, kiek jam yra metų ir kiek ilgai jis kaups.
Jaunesni žmonės priskiriami labiau rizikingiems fondams, kurie daugiau investuoja į akcijas ir kitus labiau rizikingais laikomus vertybinius popierius. Taip daroma dėl to, kad per ilgesnį laiką šio turto vertė kuo daugiau užaugtų.
Vyriausi gyventojai priskiriami mažiausiai rizikingiems fondams, kurie daugiau investuoja į mažiau rizikingas obligacijas. Taip siekiama išsaugoti per ilgus metus jau sukauptą turtą, nes obligacijų kaina nesvyruoja taip, kaip akcijų.
Kiekvienas kaupiantysis savo kaupimo bendrovėje gali sužinoti jam priklausančių fondo vienetų skaičių ir jų vertę, taip pat vertės pokyčius.
Už tai, kad kaupiančių pinigus investuoja, kaupimo bendrovės ima nustatyto dydžio mokesčius.
Įstatymas numato, kad atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip:
0,5 proc. pensijų fondo turto vidutinės metinės vertės;
0,4 proc. pensijų fondo turto vidutinės metinės vertės, kai vidutinė metinė vertė yra 2,5 mlrd. eurų arba daugiau;
turto išsaugojimo pensijų fonde – 0,2 proc. jo turto vidutinės metinės vertės.
Paprastai kalbant, jeigu žmogus yra sukaupęs, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų vertės turto, tai turi mokėti iki 0,5 proc. nuo šios sumos arba iki 50 eurų.
Kiekvieno konkretaus fondo mokesčiai skelbiami Lietuvos banko svetainėje. (Pensijų fondų veiklos rodikliai)
Iki 2025 m., kol Seimas nepriėmė įstatymo pataisų ir jos neįsigaliojo, pensijų kaupimo sutartis baigiasi tik jei žmogus numiršta arba sulaukia pensinio amžiaus.
Kaupimą galima tik laikinai sustabdyti arba vieną pensijų fondą pakeisti kitu.
Iki pensinio amžiaus likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams kaupimo bendrovė privalo informuoti kaupiantį apie jo perkėlimą į turto išsaugojimo pensijų fondą, taip pat pensijų išmokų rūšis ir jų gavimo sąlygas bei tvarką.
Baigus kaupimą žmogui 2025 m. mokamos tokios išmokos:
vienkartinė pensijų išmoka – kai sukaupta iki 5403 eurų;
periodinės pensijų išmokos – kai sukaupta daugiau nei 5403 eurai, bet mažiau nei 10 807
pensijų anuitetas, kai sukaupta nuo 10 807 eurų iki 64 841 euro.
Dar didesnė sukaupto turto dalis taip pat išmokama vienkartine išmoka.
Vis dėlto Seime svarstomi įstatymų projektai, kuriais siekiama pakeisti kaupimo nutraukimo ir išmokų mokėjimo tvarką. Kai tai bus padaryta, informacija šiame puslapyje bus atnaujinta.
