Pensijos galite ir negauti: štai kokiais atvejais „Sodra“ jos neskiria ir nemoka

„Sodra“ primena, kas turi teisę į šias pensijas, kiek laiko jos mokamos, o kada jų mokėjimas gali būti laikinai ar visam laikui nutrauktas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pokyčiai daugiabučių gyventojams: mokėsite, net jei nesutinkate

Šie degalai Lietuvoje atpigo daugiau nei 1 euru: štai kur galite įsigyti

Nuo rugsėjo brangs ši populiari paslauga: štai kiek teks mokėti

Kada galite netekti senatvės pensijos?

Pasak „Sodros“ patarėjos komunikacijai Malgožatos Kozič, senatvės pensiją gali gauti žmogus, kuris:

• turi minimalų – 15 metų – stažą senatvės pensijai gauti;
• sulaukė senatvės pensijos amžiaus (šiuo metu moterims t. y. 64 m. ir 8 mėn., vyrams – 64 m. ir 10 mėn. Kasmet jis yra didinamas atitinkamai po 4 ir 2 mėn., kol 2026 m. pasieks 65 m. ribą tiek moterims, tiek vyrams).

Specialistė pabrėžė – jei asmuo vėluoja teikti prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo, pensija jam bus išmokama tik už paskutinius 12 mėn.

Pvz., jei asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, dėl pensijos kreipsis tik po 2 metų, pinigus jis gaus tik už 1 metus.   M. Kozič atskleidė, kad vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia maždaug 720 eurų, mažiausia – iki 350 eurų, o didžiausia – virš 2 tūkst. eurų.

Ji įspėjo, kad senatvės pensija nustojama mokėti, kai:

• gyventojas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (pvz., išsikrausto, išsideklaruoja ir gyvenamosios vietos iš naujo nedeklaruoja);
• asmuo persikelia gyventi į užsienio valstybę ir nepateikia prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;
• kai užsienyje gyvenantis asmuo kasmet (iki gruodžio 31 d.) nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis vis dar gyvena užsienio valstybėje, yra gyvas ir pan.;
• pats asmuo pateikia prašymą sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą.

Kada skiriama ir nebemokama šalpos pensija?

M. Kozič aiškinimu, jei asmuo sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet neįgijo minimalaus (15 metų) stažo, jam gali būti skirta šalpos senatvės pensija nuo 248 iki 372 eurų per mėn.

„Teisę gauti šalpos senatvės pensiją turi senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.

Jeigu asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, šalpos senatvės pensija nemokama“, – dėstė „Sodros“ atstovė.

Ji vardijo, kad šalpos senatvės pensijos mokėjimas gali būti nutrauktas, jei:

• gyventojas nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
• asmuo persikelia gyventi į užsienį;
• gyventojas įgauna teisę į didesnes arba tokio paties dydžio pensijas / išmokas Lietuvoje ar užsienyje (išskyrus našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas);
• asmuo pradeda gauti pajamas, dirbdamas Lietuvoje ar užsienyje pagal darbo sutartį ar savarankiškai;
• asmeniui paskiriama kardomoji priemonė – suėmimas;
• gyventojas atlieka laisvės atėmimo bausmę uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose;
• asmeniui paskiriamas priverstinis stebėjimas ar auklėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Negalios pensija – kas ir kiek laiko gauna?

„Sodros“ patarėja komunikacijai aiškino, kad netekus 45 proc. ar daugiau dalyvumo, kai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogų pripažįsta nedarbingu ar iš dalies darbingu, įgaunama teisė į negalios pensiją.

Vis tik asmuo turi turėti minimalų stažą negalios pensijai gauti, kuris priklauso nuo jo amžiaus: 21 m. žmogui minimalus stažas negalios pensijai gauti yra 2 mėn., 50–mečiui – 10 metų ir t. t.

Vidutinė negalios pensija siekia 378,32 euro, mažiausia – 248 eurus, o didžiausia – 558 eurus.

Anot M. Kozič, negalios pensija nebemokama, kai:

• asmuo pripažįstamas darbingu;
• pasibaigia išmokos skyrimo terminas;
• asmuo pradeda gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją su negalia;
• gyventojas nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
• asmuo persikelia gyventi į užsienio valstybę ir nepateikia prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą arba kasmet nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis vis dar gyvena užsienyje;
• pats asmuo pateikia prašymą sustabdyti negalios pensijos mokėjimą.

Kam skiriama ir kada nutraukiama našlių pensija

Teisę į našlių pensiją sutuoktiniai įgauna, jei jų žmona / vyras prieš mirtį buvo įgijęs teisę gauti (arba gavo) senatvės ar negalios (netekto darbingumo / invalidumo) pensiją, arba buvo įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai.

M. Kozič aiškinimu, norėdami gauti našlių pensiją (42,29 euro per mėn.) našliai turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

• yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus;
• tapo nedarbingi ar iš dalies darbingi dar iki sutuoktinio mirties arba 5 metus po jos, arba slaugydami jo vaikus, kuriems buvo nustatytas neįgalumas.

„Sodros“ atstovė pabrėžė, kad tie, kurie su velioniu sutuoktiniu neturėjo vaikų, našlių pensiją gali gauti, tik jei santuoka truko ne trumpiau kaip metus.

Pasak specialistės, našlių pensija neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.

Našlaičių pensijos mokėjimas ir nutraukimas

Teisę į našlaičių pensiją velionio vaikai turi, jei prieš mirtį jų mama / tėtis buvo įgijęs teisę gauti (arba gavo) senatvės ar negalios (netekto darbingumo / invalidumo) pensiją, arba buvo įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai.

M. Kozič vardijo, kad našlaičių pensija mokama vaikams ir įvaikiams iki 18 metų, studijuojantiems – iki 24 metų, o netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo – iki 24 ar 26 metų.

Našlaičiams yra mokama 50 arba 100 proc. mirusiojo negalios ar senatvės pensijos. Mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

• mokinys pakeičia ugdymo programą iš dieninės į neakivaizdinę, nutraukia ar baigia mokslus;
• pensija buvo mokama tik dėl netekto dalyvumo, o našlaitis pripažįstamas darbingu;
• išmokos gavėjas pripažįstamas kaltu dėl tėvo / motinos, už kurį ir gauna išmoką, nužudymo;
• asmuo pradeda gauti našlių pensiją;
• išmokos gavėjas įvaikinamas (ne anksčiau kaip 2018 m.);
• asmuo persikelia gyventi į užsienio valstybę ir nepateikia prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą arba kasmet nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis vis dar gyvena užsienyje.

Valstybinės pensijos – skyrimas ir nutraukimas

Daliai gyventojų prie senatvės pensijos dar papildomai mokama ir valstybinė pensija iš valstybės biudžeto.

Pasak M. Kozič, valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes: jas gauna buvę pareigūnai, kariai, teisėjai, mokslininkai, nusipelnę ar nukentėję asmenys, prezidentų sutuoktiniai ir pan.

Taigi, priklausomai nuo valstybinės pensijos rūšies, skiriasi jų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, baziniai dydžiai, mokėjimo principai ir t. t.

Kalbant bendrai, daugelio valstybinių pensijų galima netekti dėl aukščiau minėtų priežasčių ir taip pat:

• netekus ar atsisakius Lietuvos pilietybės;
• asmenį pripažinus kaltu už tyčinį nusikaltimą;
• pradėjus gauti kitą valstybinę pensiją;
• padidėjus asmens dalyvumui, jei pensija buvo skiriama būtent dėl to;
• nebeslaugant neįgalaus vaiko, jei pensija buvo skirta būtent dėl to;
• ir t. t.

„Sodros“ atstovė pabrėžė, kad nė viena pensija – ar tai būtų senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių, ar valstybinė – nėra skiriama automatiškai.

Dėl visų pensijų asmuo pats turi kreiptis į „Sodrą“ teikdamas prašymą ir, jei reikia, kitus dokumentus, pvz., įrodančius jo stažą, neįgalumą, sutuoktinio mirtį ar kt. reikalingą informaciją konkrečiai pensijai gauti.