Tadas ir Lina Vidmantai augina dar metų neturintį sūnų, kuris įnešė pokyčių. „Vaikas į gyvenimą atnešė labai daug tyro, tikro džiaugsmo. Šį džiaugsmą tikrai perkelsiu į kūrybą.
Kurti vaikams yra be galo smagu, nes kurdamas galiu pats pabūti vaiku, bent trumpam pamiršti suaugusio žmogaus atsakomybes, elektros kainas ir panašiai.
Beje, aš tikrai labai rekomenduoju pažiūrėti babaužiukų filmuką ir paskaityti knygelę net ir tiems, kas neturi vaikų. Labai stengėmės, kad būtų smagu juos žiūrėti bei skaityti ir suaugusiems,“ – įspūdžiais dalinosi T. Vidmantas.
Babaužiukai – maži, įdomūs padarėliai, kurie mums nežinant gyvena mūsų pasaulyje. Kiekvienas jų, kaip ir žmogus, yra savitas ir įdomus. O dar – jie turi po tokią ypatybę, kurios neturi niekas kitas pasaulyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kiekvieną dieną babaužiukai patiria pačių netikėčiausių nuotykių, sprendžia problemas, tyrinėja išorinį pasaulį, liūdi ir džiaugiasi bei išmoksta kažko naujo. Svarbiausia – čia visada laimi draugystė.
„Babaužiukų idėja atsirado labai seniai. Anksčiau su Lina daug keliaudavom ir visad su savimi pasiimdavom lipnių lapukų ir tušinukų. Oro uostuose laiką prastumdavom šitaip – vienas pasako juokingą/smagų/absurdišką vardą, o kitas turi nupiešti kažkokį fantastišką gyvūną, kuriam tas vardas tiktų.
Taip per gyvenimą nupiešėm daugybę babaužiukų. Kurti su jais filmuką ir knygeles sugalvojom jau vėliau. Prasidėjus filmo gamybai mūsų kreivarankiškus eskizus perpiešė net du iliustratoriai, suteikė jiems spalvas.
O aš rašydamas scenarijus galvojau, koks kiekvienas iš jų būtų kaip asmenybė. Visi labai skirtingi, visi unikalūs, bet vistiek kažkaip sugyvena,“ – teigė režisierius ir knygos autorius Tadas Vidmantas.
Knygelėje filmo žiūrovams pažįstami Micito, Uto, Boileris ir Lazeris sutinka niekad anksčiau nematytą babaužiuką – Spandeksą. Jis, pasirodo, keliavo namo į savo planetą, bet dėl techninių kliūčių turėjo nusileisti Žemėje.
Draugai nori jam padėti, bet jis visiškai nemoka maloniai bendrauti ir vietoj to, kad gražiai paprašytų pagalbos, tik svaidosi paliepimais ir reikalavimais.
Babaužiukai, supratę, kad ne visi moka maloniai bendrauti, vis tiek nusprendžia jam pagelbėti. Draugų planą visiškai sugriauna niekšas Drakaris... Nejaugi Micito, Uto, Lazeris ir Boileris nesugalvos, kaip padėti Spandeksui grįžti į savo planetą?
Paklaustas, kaip atsirado knygos idėja, T. Vidmantas teigė, kad „Knygelė atrodė kaip natūralus ir net būtinas filmuko tęsinys. Knygelėj galima papasakoti istoriją šiek tiek kitaip, nei filmuke. Be to, ji dar labiau išplečia babaužiukų pasaulį. Labai tikiuosi, kad ši knygelė bus pirma iš daugelio.
Rašydamas scenarijų didžiausią dėmesį skiriu personažų dialogams, o rašydamas knygelę – istorijai ir netikėtiems jos vingiams. „Babaužiukai ir svečias iš kosmoso“ yra sklidina nuotykių ir moko gerumo. Ji skirta visiems, kas šiuo metu yra vaikas arba kažkada juo buvo.“
Tadui Vidmantui pritaria ir prodiuserė Jurgita Rakauskaitė. „Babaužiukai“ buvo didžiulis, bet labai įdomus iššūkis visai mūsų komandai, kurį, manome, įveikėme. Todėl labai džiaugiamės, kad galime ir toliau dalintis šių nuostabių padarėlių istorijomis.
Šį kartą – knygelėje. Mums svarbu, kad knygelė būtų prieinama kiekvienam vaikui, todėl ją rasti bus galima įvairiuose prekybos centruose bei internetinėse parduotuvėse.
Taip pat tikime, kad babaužiukai taps ištikimais vaikų palydovais, padedančiais suprasti juos supančią aplinką, o kartu kvies pakeliauti po nepaprastą fantazijos pasaulį,“ – teigė J. Rakauskaitė.
