Pokalbio pradžioje Monika sulaukė klausimo apie Antano karjeros pokyčius – vyras prieš kurį laiką paskelbė pasitraukiantis iš tinklalaidės „Savaitės rifas“. Tačiau pokyčiai neapsiribojo tik jo sprendimu – naujų krypčių ėmėsi ir buvę kolegos Emilis Jokūbas bei Mantas Patarakas.
„Jis daro savo sprendimus, aš visai čia ne prie ko. Aš mačiau daug komentarų, kad „Antanas sulindo Monikai į subinę“. Jis man buvo užsiminęs, kad išeis iš tinklalaidės, bet aš tada buvau užsikrovusi savais darbais. Manau, jei jau jis taip nusprendė, tai čia jo sprendimas.
<...> Turi jis daug kitų savo darbų, turbūt blogai ten jautėsi. Bet aš su tuo sprendimu neturiu nieko bendra. Jis iš tiesų labai daug daro, o apsikrauti taip darbais nėra labai gerai. Man skaudu, kad kai kurie žmonės mano, kad čia dėl manęs, negalvojau, kad taip gali“, – neslepia Monika.
Santykiuose žinoma moteris tikina nenorinti prisiimti sprendimų, ypač karjeros, už kitą žmogų. Juk kartais sunku nuspręsti ir už save.
„Man baisu kartais prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, dar atsakomybę prisiimti už kitą žmogų... Man jau 37 metai, aš pati vis tvarkausi, ir daryti įtaką kitam žmogui yra ne man. Reikia tiesiog palaikyti kito žmogaus sprendimus ir viskas. Ypač tai, kas liečia veiklą, tik pats žmogus žino, ką jam geriausia daryti“, – šypteli ji.
Dainininkė neslepia, kad susipažinus su Antanu jos vadyba į jį žiūrėjo įtariai ir ryžosi žingsniui – nusiuntė jam pasirašyti santykių neviešinimo sutartį.
„Jie galvojo, kad Antanas čia nerimtai žiūrės, kad padraugaus su manim, sukurs kokį video, kad aš jam tebūsiu projektas, kaip koks skečas. Jie nepasitikėjo, nes pas mane visokiausių istorijų buvo. Jis nepasirašė. Aš pabendravau ir mačiau, kad jis geras ir kad taip nedarys“, – dalinosi laidos viešnia.
Vyrams sunku matyti moterų emocijas
Bėgant laikui pasikeitė ir Monikos požiūris į romantinius santykius, jos prioritetai.
„Esu turėjusi vienus ilgus santykius, jie truko 8-erius metus, tada yra buvę įvairių santykių. Aš visada į juos rimtai žiūriu, bet ne visada jie išeidavo. Manau, pasikeitė tai, kad aš esu autonomiška, savarankiška. Ieškau žmogaus dėl jo savybių, o ne dėl to, kad jis man padėtų susidėlioti savo gyvenimą ar kaip nors namuose padėtų. Turiu mašiną, karjerą, hobius. Man tiesiog norisi kompaniono, o ne banko ar prieglobsčio. Jaučiausi labai laisva pasirinkime.
Bet per tiek metų, per tiek patirčių tikrai pasikeičiau – tiksliau žinau, ko noriu, aiškiau tai komunikuoju ir nebijau parodyti savo emocijų. Manau, kad vyrai dažnai išsigąsta moterų emocijų, jiems tada būna šakės ir jie jaučiasi silpni, to neatlaiko. Aš esu emocionali, bet nedaužau indų. Dažnai man sako: tu rėki. Nu aš nerėkiu, – juokiasi Monika. – Paskui dar sako, kad kai kalbu emocionaliai, kalbėčiau ramiai. Man čia nesuprantama. Čia tas pats, kas pasakyti „kalbėk liūdnai kai esi linksmas“. Čia nesąmonė.“
Emocijos, jų suvaldymas ir priėmimas – sunkūs dalykai ne tik pačiam žmogui, bet ir jo partneriui.
Monika pastebi, kad vyrams būna sunku, kai mato verkiančią moterį. Visgi su emocijomis dirbti ar jas suvaldyti padeda įvairūs specialistai bei terapijos.
„Aš 7 metus einu į terapiją ir kartais pati pagalvoju: ar man taip negerai, kad terapija nesibaigia? Bet su terapeute kalbame, kad mano gyvenimas jau toks, kad jame nuolat kažkas vyksta, kažkas atsitinka, pasitaiko naujos emocijos, tad man reikia su jomis tvarkytis. Po įvairių gyvenimo etapų pasitaikė ir nerimo, ir visokių kitų iššūkių. Buvo ir santykiai, ir nauji darbai, paskui ir „Eurovizija“... Supratau, kad terapija labai reikalinga, bet kartais ir to ne visai užtenka“, – teigia ji.
Pokalbiui pasukus prie antrosios pusės temos, žinoma moteris neslėpė, kad tuo metu, kai buvo vieniša, norėjo turėti draugą, kuris būtų ne tik antra pusė, bet ir paguodėjas, šokių partneris, draugas, patarėjas karjeros klausimais ir terapeutas.
„Norėjau žmogaus, kurį grįžus po koncerto galėčiau apkabinti. Tai vienas liūdniausių momentų, kai tau ploja pilna arena ar salė, ir kai grįžti namo vienas, guli tarp gėlių ir tiesiog raudi. Nes būna taip liūdna. Man labai norisi turėti santykį ir tą artumą.
Galvojau, kaip tai tamsu... Ką tik žmones linksminau, o dabar esu viena tarp tų gėlių, kurias sugebėjau susinešti tik per keturis kartus“, – sako moteris.
Ankstesni santykiai ir dabartis
Sakoma, kad išėjus iš santykių vienas žmogus turi pabūti tiek laiko, kiek truko patys santykiai. Visgi pašnekovė neslepia tiek ilgai nelaukusi ir galiausiai sutikusi žmogų, kuris atitiko jos lūkesčius:
„Man atrodo, kad po tų ilgų santykių pilnai atsirišau porą metų. Tik prieš porą metų save vėl iš naujo atradau, supratau savo mąstymo modelius, ko pati ieškau. Vis vien eidamas į santykius turi savo tipažą, paskui kitą žmogų atradus pamatai, kad čia gali būti visai kitoks tipas. Vis pasirenki nesąmoningai visiškai kitokį.
Aš tiesiog norėjau, kad būtų linksmas, geras žmogus iš Klaipėdos. Kad nebūtų kažkoks tamsus, su priklausomybės, sveikas ir atviros širdies žmogus. Buvau sutikus tokių keistų vyrų... Kuo vyresni, atrodo tuo labiau jie nusivažiavę.“
Žinoma moteris tikina, kad emocijos – pats santykių pagrindas. Svarbu jas ne tik suprasti, bet ir rodyti.
Per vienus santykius Monika sugebėjo išmokti savyje atrasti pyktį ir jį tinkamai išreikšti. Ji atvirauja, kad tai sugebėjo padaryti su žmogumi, kuris priėmė jos pyktį ir su kuriuo ji jautėsi saugiai.
„Sakyčiau, kad turiu baimę būti viena, būti palikta. Man būti vienai yra lygu mirčiai. Čia dalykas, su kuriuo noriu dirbti. Gyvenimas tave laužo, turi nuolat su tuo dirbti. <...> Išorėje turiu autonomiją, savo finansus, viską esu pasidarius taip, kad, jeigu ką, galėčiau gyventi viena. Bet viduje kitaip“, – sako ji.
„Kai gyvenau Amerikoje ir Anglijoje, galvojau, kad gali gyventi vienas turiningai ir visai nesijausti vienišas. Nes ten yra begalė veiklų – knygų klubas turi savo bendruomenę, jogos klubas taip pat. Begalė visokių veiklų kasdien. Tu užsipildai bendruomenėmis.
O Lietuvoje mažesnė šalis, visi savo šeimose, ateina žiema, šalta, ir tuščios gatvės. Taip du šunis ir priglaudžiau. Nes grįždavau viena namo, tad sugalvojau priglausti šuniukų“, – teigė ji.
Dainininkės tėvai – puikus ilgalaikių santykių pavyzdys. Kartu jie jau daugiau nei 60 metų, o susipažino vos 14-os. Pašnekovė neslepia, kad jie ir pasipyksta, ir kartu padūksta ir jai yra didelis pavyzdys.
Ką pati Monika mano apie santuoką?
„Man tai tiesiog santykių apiforminimas. <...> Bet manau, kad prieš santuoką reikalingos priešvedybinės sutartys ir kiti dokumentai. Juk kai turi kraitį, tikrai nenori visko taip lengvai atiduoti. O kai žmogus įsitrauksto į tavo namus, irgi nesinori visko taip lengvai prarasti“, – teigia ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
