Štai, ką sako žmonės:
„Siaubas, baigia išdurnėti su tom kainom.“
„Čia neleistinas dalykas, kaip nusikaltimas jau, kai tokiais šuoliais kainos kyla.“
„Blogai vertinu, žmonėms iš atlyginimo sunku pragyventi.“
„Verslininkai turėtų daugiau atsižvelgti, kas gi kainas kelia.“
Štai taip žmonės piktinasi kone po kiekvieno apsilankymo parduotuvėje. Infliacijos rekordininkai visoje Europos Sąjungoje esame jau nuo pernai spalio. Pradėję pirmauti nuo 8 proc. infliacijos, kovą pasiekėme 16 proc. ir tai ne pabaiga. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, po mėnesio – kito infliacija sieks ir 20 proc.
„Žibalo į ugnį šliūkštelėjo karas Ukrainoje. Pikas dar nepasiektas infliacijos, gali priartėti link 20 proc., gal viršyti vieną kitą mėnesį“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Štai net Žemės ūkio ministerijos valdininkai fiksuoja, kad per metus brango visi pigiausi, tačiau būtiniausi maisto produktai. Maistinis ekonominės klasės saulėgrąžų aliejus per metus pabrango 65 proc., rapsų aliejus 60 proc., o grikių kruopos – 50 proc. Grietinės kaina pakilo beveik 40 proc., o už pieną pirkėjai moka trečdaliu daugiau.
Varškės ir kefyro kaina pakilo beveik ketvirtadaliu, fermentinių sūrių ir sviesto – penktadaliu. Pigiausios manų kruopos pabrango 40 proc., tamsi duona ir ryžiai – 30 proc. Maisto prekių kainas kelia brangstanti energija, degalai, trąšos, kai kurių jų buvęs prastas pernykštis derlius.
„Mažmenines kainas stebime nuo 2006 metų. Tokio šuolio asmeniškai neprisimenu net įvertinant krizę 2008, 2010 m. niuansus su maistu, tokio drastiško pokyčio neprisimenu“, – sako Žemės ūkio ministerijos atstovas Evaldas Pranckevičius.
Kainas Lietuvoje kelia, anot premjerės Ingridos Šimonytės, objektyvios priežastys, kurioms įtakos vyriausybė negali daryti – tai ir tiekimo grandinių sutrikimai, Rusijos sukeltas naftos, dujų, degalų, elektros, šildymo brangimas, taip pat ir atlyginimų, pensijų didėjimas.
„Skirtumai tarp prizinių vietų nėra dideli, tai mėnesių klausimas, kai viena valstybė yra garbingoje neigiama prasme pirmoje vietoje, kitą mėnesį – kita valstybė. Siūlyčiau tų dalykų labai nesureikšminti kaip norėtųsi kai kam“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Gyventojai piktinasi valdžios neveiksnumu:
„Ką jie daro? Nieko nedaro mergos susėdę ir viskas.“
„PVM galėtų mažinti maistui.“
„Ką jie daugiau padarys? Kad nesugeba.“
Kainų dinamiką stebintys ekspertai mato ir verslininkų mėginimą, kol vartotojų lūkesčiai dar optimistiniai, išspausti maksimalų pelną.
„20–40 proc. pakilusi reguliari kaina, nuo jos darant akciją atrodo, kad tau pardavinėja už tas pačias kainas, kokios buvo be akcijų. Pakilo labai smarkiai kainų lygmuo“, – komentuoja „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas.
„Didžioji dalis verslų tiesiog kelia kainas, kol gali, kol situacija leidžia. Kol kišenės atviros vartotojų, todėl šuolį turime didelį pavasarį. Retas tikėjosi, kad tiek smarkiai pakils maisto prekių kainos, kyla sparčiau nei ES“, – teigia Ž. Mauricas.
Mažinti mokesčius premjerė nesutinka, tad stabdyti infliaciją tesiūlo toliau ribojant dujų ir elektros kainų augimą buitiniams vartotojams. O buvusios Vyriausybės ministras Andrius Palionis siūlo pamėginti kalbėtis su verslininkais, kad šie stabdytų infliacijos arklius.
„Su verslo asociacijomis šnekėdavome. Tas duodavo rezultatų nebūtinai tik kainos prasme, bet ir kad būtų į asortimentą įtraukta daugiau lietuviškų produktų“, – sako A. Palionis.
Tačiau finansų ministrė tokią buvusios vyriausybės praktiką atmeta.
„Tartis galima daug ką, tačiau kainas nustato rinka ir konkurencija. O ne kaip būdavo sovietmečiu, kai būdavo nustatytos kainos ir būdavo prilipdomos ir nekeičiamos 100 metų“, – kalba finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anksčiau vyriausybė žadėjo kainų piką dabar, pavasarį, tačiau energijos kainoms nekrentant, ekonomistai šį terminą atideda ir perspėja, kad po šildymo, degalų, maisto kainų kilimo, gali kilti nauja paslaugų brangimo banga, tad prognozuoja, kad infliacija Lietuvoje ims slūgti geriausiu atveju tik metų pabaigoje, tad šiemet galime tikėtis ir 12–13 proc. vidutinės metinės infliacijos.
