Žada naujus NT mokesčius: gyventojai jau skaičiuoja, kiek teks susimokėti

Premjerė jau prognozuoja aršius ginčus Seime dėl naujų mokesčių, o konservatorius Majauskas tikina, kad jie atsiras turtingiesiems.

Prie Šiaulių gyvenantis Kęstutis pasakoja, kad nuosavame miške ne tik pasiilsi, bet ir darbo turi per akis. Vyras dėsto, kad skirtingai nuo žemės, už mišką mokesčių mokėti nereikia, o pardavęs medienos dar ir užsidirba. Tiesa, Kęstutis su nerimu klausosi žinių iš vyriausybės, kad mišką valdyti nemokant mokesčių gali tekti nebeilgai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

FNTT: grožio salonų tinklas, įtariama, nuslėpė per 272 tūkst. eurų mokesčių

VMI: alkoholio akcizų deklaruotos pajamos šiemet padidėjo 3,5 proc.

Verslo skolos „Sodrai“: daugiausiai prisiskolinusi „FL Technics“ įmonė

„Turėtų būti atvirkščiai, mokama miško savininkui, kad jis grynina orą“, – sako miško savininkas Kęstutis Aukselis.

Kęstutis turi šalia miško ir namą. Vyras nerimauja, ar tik neteks ir už jį susimokėti mokesčio, mat vyriausybėje svarstomi projektai, kaip daugiau lietuvių priversti mokėti ir už namus bei kitus statinius.

„Tos kalbos sklinda jau ne pirmi metai. Pasikalbėdami miško savininkai matome tokią tendenciją“, – teigia jis. 

Ir iš tiesų, Finansų ministerijoje dirbanti mokesčių lengvatų, dar kitaip vadinamo gyvulių ūkio, peržiūros grupė siūlo plėsti mokesčius gyventojų turimam nekilnojamajam turtui. Siūlo naikinti privilegijas miško savininkams ir apmokestinti miškų žemę. Taip pat siūlo didinti tarifą žemės ūkio paskirties žemei.

„Ilgą laiką Lietuvoje buvo daug mokesčių lengvatų, neapmokestinamų pajamų, didėjo pajamų nelygybė“, – kalba finansų viceministrė Rūta Bilkštytė. 

Nekilnojamojo turto mokestį už statinius pernai šalyje sumokėjo vos 12 tūkstančių asmenų, iš viso 5 mln. eurų. Viceministrės Bilkštytės įsitikinimu, tai labai mažai ir ji siūlo mokestį įvesti kuo daugiau žmonių, tiesa, metines sumas vidutinio buto savininkui įvardija palyginti nedideles.

„Metinis mokestis 50 kv. m naujos statybos buto Pilaitėje būtų 22 eurų. Tokios mokestinės prievolės“, – tęsia ji. 

Finansų specialistė politikams siūlo nuspręsti, kokį modelį taikyti plečiant nekilnojamojo turto apmokestinimą. Pavyzdžiui, dar labiau sumažinti dabartinį 150 tūkst. eurų neapmokestinamąjį vertės dydį. Arba pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinti, o mokesčių naštą užkrauti antram, trečiam būstui ir kitiems statiniams. Anot viceministrės, lietuviai turto mokesčių sumoka keturiskart mažiau nei ES vidurkis, tad siūlo naikinti ir lengvatą nebaigtiems statyti namams, mat dažnai jie nebaigti tik formaliai ir juose seniai gyvena žmonės.

Nors viceministrė teigia, kad jos siūlymai ne tik dešimtimis milijonų eurų papildytų savivaldybių biudžetus, bet ir pristabdytų nekilnojamojo turto kainų burbulą, ekonomistai politikus ragina geriau ne didinti mokesčius, o juos taupiau ir atsakingiau leisti.

„Mokesčių didinimas nėra gera kryptis, labiau norėtųsi, kad mokesčiai liktų stabilūs, bet peržiūrėtume išlaidų pusę, ten labai yra daug ką nuveikti“, – kalba finansų ekspertas Marius Dubnikovas.

„Kai kam teks mokėti po kelis eurus, įnašai į biudžetą nedideli, administravimas komplikuotas, nesumokėjusių gaudymas mums kainuos. Daug erdvės skaičiavimams, kiek efektyvus mokestis ir kiek mums administravimas kainuos“, – aiškina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas konservatorius Majauskas žarsto pažadus, kad nauji nekilnojamojo turto mokesčiai nenuskriaus ne tik skurdžiai gyvenančių, bet ir viduriniosios klasės.

„Vienintelė vieta, kur reikia pakeitimų – teisingumo srityje. Užtikrinti, kad žmonės, kurie gauna didžiausias pajamas, nebūtinai iš darbo santykių, mokėtų didesnius mokesčius ar bent ne mažesnius nei moka mokytojas, gydytojas, policininkas“, – teigia jis. 

Nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimus premjerė Šimonytė ketina teikti artimiausiais mėnesiais šalia kitų metų biudžeto ir jau prognozuoja karštus ginčus.

„Lietuvoje diskusija apie mokesčius yra tokia, kad mokesčius galima tik mažinti, o išlaidas – tik didinti. Matyt, kad bus įvairių nuomonių tuo klausimu ir diskusijos bus nebūtinai labai lengvos“, – priduria ji. 

Konservatorius Majauskas aiškina, kad nauji nekilnojamojo turto mokesčiai, jei ir būtų patvirtinti, įsigalioti turėtų ne anksčiau kaip po pusmečio ar metų.