Tiesa, „Norfos" vadovas dar atsargus ir tvirtina nematantis priežasčių ekonomistų prognozuojamam naujam maisto kainų šuoliui.
Pandemijos sukelta kainų pasiutpolkė ateina ir į prekybos centrus. Negana, kad pavalgyti kavinėse tampa vis brangiau, pagrindiniai maisto produktai brangsta jau ir parduotuvėse. Dėl brangstančio maisto pirkėjai nevilty, ypač senjorai.
Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, vien per mėnesį prekybos centruose dešimtadaliu pabrango duona, pienas iki 5 proc., po 15 proc. aliejus, vanduo.
Naujo derliaus bulvės ir burokėliai brangesni dvigubai ir dar daugiau. Pieno perdirbėjai, duonos kepėjai ir mėsos perdirbėjai teigia, kad pastaruoju metu brango maisto produktų žaliavos pasaulio ir Europos rinkose, tad šios tendencijos neišvengiamai atkeliauja ir į Lietuvą.
Be to, darbuotojai reikalauja didesnių algų, brangsta energetikos ištekliai, tad štai mėsos gaminiai artimiausią pusmetį gali brangti dešimtadaliu.
„Žaliava biržose pabrangusi maždaug 25 proc. Brangimas jau pavasarį įvykęs, dar išsilaikome panašiame lygyje. Tačiau spaudimas didėjimo pusėn yra. Dėl kovido pabrango pakavimo medžiagos, marketingo priemonės, energetiniai resursai brangsta, elektra, dujos“, – sako mėsos perdirbėjų atstovas Egidijus Mackevičius.
Prekybininkai tikina slopinantys maisto gamintojų apetitą ir užmojus branginti maisto produktus prekybos centrų lentynose.
„Bet kuris prekybininkas siekia nupirkti kuo pigiau, nes nupirkęs gali pigiau parduoti. Tada daugiau pirkėjų pritrauks į parduotuvę. Faktas, visi ligi vieno gamintojai, pardavėjai mums siekia parduoti kuo brangiau. Bet jei šitas parduoda brangiai, mes perkame iš kito ir kainos susilygina“, – tvirtina „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.
Ekonomistai sako, kad maisto parduotuvėse brangimas dar tik prasidės. Esą šiemet maistas Lietuvoje brango dar labai mažai, bendras kainų lygis per metus pakilo vos 1 proc., tad antrąjį šių metų pusmetį prognozuoja kainų šuolį.
„Panašu, kad šį kartą konkurencija išaugusi stabdo kainų augimą. Lietuva turi penkis agresyvius žaidėjus, kaip tokiai mažai valstybei, tai didelis skaičius žaidėjų“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Manau kainų augimas turėtų būti apie 5-7 proc. vertinant bendrai maisto kainas“, – teigia finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
„Žemės ūkio produkcijos kainų indeksai paaugę, žiūrint į antrą pusmetį, metinė maisto kainų infliacija didės, metų pabaigoje bus 4-5 proc.“ – tvirtina ekonomistas Tadas Povilauskas.
Prekybininkai sako negalį ilgą laiką įšaldyti maisto produktų kainų, jei produktus brangina jų tiekėjai. Visgi prekybos tinklo „Norfa“ vadovas atsargiai vertina prognozes apie šį pusmetį gresiantį staigų maisto produktų brangimą.
„Jei kyla žaliavinė kaina, kyla ir prekės, bet yra kas nusileidžia. Vyksta svyravimai. Kad smarkiai turi kilti artimam laikotarpy, pavojų nematu. Tai perdėtos baimės“, – tvirtina D. Dundulis.
Besdami pirštu į statistiką, prekybininkai mėgina guosti, kad per karantiną buvo maisto produktų, kurie atpigo.
Štai vištos krūtinėlė dabar dešimtadaliu pigesnė nei prieš metus, kiaulienos kumpis pigesnis 15 proc., tamsi duona atpigusi 5 proc. Tačiau visgi daugybė pagrindinių produktų Lietuvos prekyvietėse per metus jau pabrango 5-10 procentų.
