Istorinė diena Lietuvai. Atidarytas didžiausias ir moderniausias stadionas mūsų šalyje. Kauno stadionas pakrikštijamas, kaip ir dera, futbolo rungtynėmis, kurias stebi tūkstančiai iš visos Lietuvos susirinkusių žmonių. Jie gali įvertinti naujojo statinio privalumus:
„Labai nuostabu, nors ant senatvės Lietuvoj pamačiau tikrą stadioną.“
„Mums taip gera ir smagu, mums patinka labai, taip nuostabu, gražu.“
„Šauniai, pirmas Lietuvoj.“
„2022 metai ir mes džiaugiamės, kad turim futbolo stadioną, tai gėda truputėlį, jei žiūrint užsienio šalių akimis, bet pagaliau paėmė ir padarė kažką tokio, kur galima mėgautis sportu.“
„Užsienyje daug kur vyksta, kad futbolo stadionuose – dideli koncertai.“
„Man, kaip futbolo atstovui, tai labai gaila žolės, aš manau, kad tik futbolas turi vykti čia.“
Aikštėje įrengta hibridinė veja – natūrali žolė sudygsniuota plastikinėmis gijomis. Planuojama, kad stadione vyks ne tik sporto, bet ir pramoginiai renginiai, į kuriuos tilptų per 30 tūkstančių žmonių.
„Neįsivaizduokim, kad vien futbolui ar sportui, matome aplinkui išdidintą istorinę aikštę, kurioje vyks visi renginiai, ką sugalvos miestiečiai. Gal gladiatorių mūšių nebus, duok Dieve“, – kalba Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tačiau „mūšių“ buvo. Patį atidarymą kiek temdė politinės skanduotės ir švilpimai.
Vilniaus „Žalgirio“ fanai nušvilpė futbolo federacijos generalinį sekretorių dėl kai kurių federacijos narių sąsajų su nusikalstamo pasaulio atstovais. O tarptautinė paniekos skanduotės aidėjo ne tik Putino adresu, bet Kauno mero.
Neigiamų reakcijų Kauno meras vis sulaukia dėl „Vičiūnų grupės“ vis dar vykdomos veiklos Rusijoje. Ir nors nuo pavasario žada verslą Kaliningrade parduoti, vis teisinasi esą sandoriai nevyksta taip greit, tad Matijošaičiams priklausantys fabrikai Rusijoje vis dar veikia.
O dėl stadiono ir aplenkto Vilniaus, Kauno meras kraunasi politinius dividendus ir žada įvairiausius renginius, kurie, žinoma, priklausys nuo koncesininko. Kauno savivaldybė kaip tik vertina tris pateiktas paraiškas. O kad stadione atsiveria plačios galimybės – matyti iš įspūdingo atidarymo renginio. Atlikėjai pasirodo riedėdami senoviniais automobiliais.
O garso aparatūros galimybėms tenka susirungti ir su baikerių plieninių žirgų keliamu triukšmu.
Kauno stadiono rekonstrukcija užtruko ilgiau nei planuota – vietoje dvejų metų, beveik ketverius. Objekto vos neištiko ir nacionalinio stadiono Vilniuje fiasko, kai, nuveikę dalį darbų, ėmė streikuoti turkai ir dingo iš Kauno palikę styrančius stadiono griaučius. Skubiai teko ieškoti kito rangovo, o stadioną kone perstatyti iš naujo.
„Visada yra bėdų, nes čia pastatytas tarybiniais metais tas stadionas, aikštė, taip, jinai 30-ų metų, anksčiau šiek tiek. O statybos labai prastos – tragiška buvo, todėl teko daug ką griaut ir perstatyti“, – aiškina V. Matijošaitis.
Naujasis stadionas įrengtas taip, kad atitiktų UEFA IV kategorijos reikalavimus ir čia galėtų vykti aukščiausio lygio futbolo varžybos. Ar tai pavyko pasiekti, paaiškės po UEFA inspektoriaus, stebėjusio ir varžybas, verdikto.
„Tikiu, kad viskas praeis sklandžiai ir turėsime atitinkamą įvertinimą, kas leis lapkričio 16 dieną turėti tarptautines rungtynes nacionalinės rinktinės prieš Islandijos rinktinę“, – teigia futbolo federacijos generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija atsiėjo apie 43 milijonus eurų. O Vilniuje, kur turėtų stovėti Nacionalinis stadionas, dar tik baigiami šalinti buvusių konstrukcijų likučiai ir ruošiama vieta statyboms, kurios turėtų startuoti kitų metų pradžioje, o stadiono kaina siekia daugiau kaip 160 milijonų eurų.
