Tik pasvajoti apie didesnes santaupas gali ir tie, kuriems būstą tenka nuomotis.
Vilnietės Kristina ir Inesa vasarišką vidurdienį leidžia prie kavos puodelio viename madingiausių tapusių kvartalų – Paupyje. Moterys sako galinčios sau leisti daugiau nei tik būtinosios išlaidos, visgi didžiulio gyvenimo lygio šuolio irgi nepastebi.
„Gerąja linkme. Tikiuosi, taip ir toliau bus. Šiek tiek daugiau – taip, bet negaliu sakyt, kad labai daug galiu sau leisti. Šiek tiek – taip“, – sako viena jų.
Jai antrina ir kita: „Upė plaukia, kaip plaukė iki šiol.“
O štai skaičiai rodo, kad laimingi ne tik vilniečių veidai saulėtą dieną, bet ir sąskaitos vis pilnėja.
„Akivaizdu, kad gyvename vis geriau, netgi pandemijos akivaizdoje“, – sako ekonomistė Jūratė Cvilikienė.
„Swedbank“ tyrimas rodo, kad per trejus metus vieno vilniečių šeimos ūkio, t. y., dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų, mėnesio pajamos išaugo 650 eurų. Visgi panašiai tiek tenka pakloti tam, ko išvengti neišeina.
„Būtinosios išlaidos išliko labai stabilios – apie 30 proc. pajamų. Būtinąsias išlaidas mes skaičiuojame maisto išlaidas, transporto ir būsto išlaikymo išlaidas“, – tęsia ekonomistė.
Pasak tyrimo, būtinųjų išlaidų krepšelis Vilniuje mažesnis nei Rygoje ir Taline. Ir pastaraisiais metais netgi dar mažėjo. Liūto dalį, kaip visada, suvalgo maistas. Tačiau, lyginant Baltijos šalių sostines, sparčiausiai vidutinis užmokestis kilo būtent Vilniuje. Keturių asmenų šeima čia per mėnesį vidutiniškai disponuoja 2200-ais eurų „į rankas“. Ryga jau liko už nugaros.
„Vilniuje darbo užmokestis jau dabar yra gerokai didesnis nei Rygoje, netgi didesnis nei Maskvoje ir sparčiai vejamės Taliną. Tai pajamų lygis išaugo, o galimybių išlaidauti buvo žymiai mažiau“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Visgi priežastys esą – ne tik karantinas. Net ir per pandemiją algos vidutiniškai didėjo 10 procentų. Vilniui įtakos turėjo ir tai, kad čia dirba daug valdininkų.
„Ypač viešojo sektoriaus darbo užmokestis kilo pakankamai sparčiai, todėl bendras pajamų lygis išaugo“, – teigia jis.
Itin sėkmingai sekasi ir pramonei, informacinių technologijų sektoriui. To pasekmė esą – net ir statistinei šeimai nebūtinosioms prekėms ir paslaugoms per mėnesį gali likti net beveik 1600 eurų. Tiesa, tik tuo atveju, jei perkate pigiausius maisto produktus ir gyvenate nuosavame būste. Nekilnojamojo turto ir nuomos kainoms šokant į aukštumas būtent būstas lemia, kiek atliekamų pinigų liks sąskaitoje.
„Ar tai yra nuomojamas būstas – tuomet disponuojamų lėšų lieka mažiausiai, ar tai yra būstas su paskola – vidutinis variantas, ar nuosavas būstas. Šitie laimingieji turi daugiausia laisvų lėšų“, – aiškina J. Cvilikienė.
Tuo metu estai vis dar uždirba ir gyvena geriau. Ekonomistai išskiria ir tai, kad Taline sutaupyti leidžia nemokamas viešasis transportas, tačiau štai vaiko pinigai didžiausi Lietuvoje.
Kitokį vaizdą matome ir tomis dienomis, kai skurdžiai gyvenantieji sostinėje rikiuojasi į eiles nemokamo maisto. Tiesa, skaičiai ir čia nerodo didelės atskirties.
Savivaldybės duomenimis, socialinę pašalpą Vilniuje gauna beveik 10 tūkst. žmonių, būsto ar karšto vandens kompensacijas – 12 tūkst. Tai yra maždaug 4 proc. visų vilniečių. O algomis vilniečius vejasi Kaunas ir Klaipėda. Socialinė atskirtis Lietuvoje irgi taip smarkiai nasrų nebežioja.
„Žmonių, kurie uždirba mažiau nei 1000 eurų proporcija, palyginti su 2019 m., sumažėjo. Tuo metu tų, kurie uždirba virš 1000, padidėjo. Tai reiškia, kad poslinkiai yra visai palankūs“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tiesa, ekonomistai kartoja, kad daugiau uždirbdami žmonės turėtų išmokti ir tinkamai elgtis su pinigais – kontroliuoti savo išlaidas ir suprasti, kad investuoti reikėtų ne tik į nekilnojamąjį turtą.
