Vilniuje renovuojamo namo gyventojai pasakoja, kokiomis nuotaikomis gyvena. Net namo fasadas jau pradėjęs irti, tad gyventi žmonėms darėsi vis nepatogiau.
„Namas kiauras, sienos trūkinėja, prapučia, prašąla žiemą. Mano miegamajame siena šlapia būdavo žiemą, byrėti pradėjo nuo viršaus, stogas jau leidžia“, – sako bendrijos pirmininkas Vitalis.
Visgi renovuoti savo daugiabutį gyventojai kaupėsi ištisą penkmetį, kol galų gale sugebėjo surinkti daugiau kaip pusę kaimynų parašų:
„Ilgai užtruko visas procesas. su gyventojais sunku suderinti viską. yra kurie iš karto pritarė, o yra tokių, kurie ir dabar prieš šneka, kam to reikia.“
Tačiau tuo vargai nesibaigė. Renovaciją pradėjusi bendrovė bankrutavo suspėjusi tik įstiklinti balkonus. Žmonėms teko ieškotis kito rangovo ir štai tik prieš porą mėnesių darbai vėl atsinaujino. Už šio pastato apšiltinimą, naują liftą ir rekuperacijos sistemą 60 butų namo gyventojams teks sumokėti apie 850 tūkst eurų.
Vyriausybė žada kompensuoti 30 proc. šios sumos, tad butui vidutiniškai renovacija kainuos po 10 tūkst. eurų. Gyventojai prašo vyriausybės didesnės paramos, tačiau ministras nesutinka.
„Patį procentą vertinant pagal paraiškų kiekį, klimato kaitos programos lėšas, matome, kad paraiškų lūkesčiai yra gerokai didesni nei turimas biudžetas. Matome, kad programa patraukli, žingsniai ir saugikliai duoda rezultatą. Norėtųsi savivaldybių aktyvesnio įsitraukimo“, – pasakoja aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Renovuotas daugiabutis Vilniuje – dar retenybė, vos vienas iš 20. Sukantys galvą, kaip Lietuvai įvykdyti europinius įsipareigojimus sumažinti šilumos energijos vartojimą, aplinkos taršą ir anglies dvideginio kiekius, aplinkosaugininkai susizgribo spartinti renovaciją. Aplinkos ministerija žada 30 proc. valstybės paramą jau ne tik sovietiniams daugiabučiams, bet ir visiems kitiems pastatams, taip pat ir komerciniams.
„Tai yra pirmi metai, kai valstybė teikia paramą visų tipų pastatams. Anksčiau turėdavome paramą tik daugiabučiams, šiemet turime ir individualiems namas, komerciniams ir pramoniniams. Nesvarbu, kam priklauso pastatas, savininkas turės galimybę renovuoti ir gauti kompensaciją iš valstybės“, – teigia aplinkos viceministras Marius Narmontas.
Vyriausybė nusprendė skatinti ir saulės energijos plėtrą, tad žada kompensuoti 30 proc. išlaidų ne tik už saulės kolektorius, bet ir už visą likusią daugiabučių saulės energijos įrangą.
„Iki šiol būdavo parama atsinaujinantiems ištekliams, išskyrus saulės jėgaines. Paskutiniai rinkos atradimai ir technologijos parodė, kad efektyvu statytis saulės jėgaines su šilumos siurbliais, tas priemones įtraukėme į programą“, – kalbėjo M. Narmontas.
Visgi, aiškėja, kad privačių namų savininkams nepavyks gauti kompensacijos už, pavyzdžiui, naujus langus stogą ar duris. 30 proc. kompensaciją ministerija žada tik tuomet, kai investicijos sumažins namo šilumos išlaidas 40 ir daugiau procentų. O tai įmanoma tik renovuojant visą pastatą.
„Įgyvendinant šiltinimo priemones yra keliamas reikalavimas sutaupyti ne mažiau 40 proc. energijos. Pakeitus tik langus, nebus galima pasiekti tokių rodiklių, būtų poreikis pasirinkti daugiau, didesnį priemonių paketą, kurios užtikrintų didesnį energinį efektyvumą“, – sako agentūros direktorius Valius Serbenta.
Žadėdama paramą ne tik daugiabučiams, bet ir privatiems bei komerciniams pastatams, vyriausybė viliasi paspartinti renovaciją Lietuvoje. Visgi Valstybės kontrolė yra apskaičiavusi, kad iki šiol sugebėjusi renovavusi vos dešimtadalį daugiabučių, Lietuva vargiai sugebėtų modernizuoti visus juos greičiau kaip per 100 metų.
