Taip pat Nausėda ragina išlaidas kompensuoti ir verslui. Tačiau valdantieji nusiteikę įmonėms teikti lengvatines paskolas, o ne kompensacijas. O ir 24-ių centų lubos esą sunkiai įmanomos – jos per mažos.
Iš opozicijos jau pilasi dosnūs pasiūlymai visiems namų ūkiams skirti vienkartines išmokas. Ekonomistai pabrėžia, kad valdžia turi ne tik dalyti pinigus, bet ir skatinti taupyti išteklius.
Substratams reikalingo agroperlito viena Panevėžio įmonė sandėliuose turi į valias. Tik štai gamybai reikia itin daug dujų, o sąskaitos už jau pagamintą produkciją vis dar atkeliauja.
„Gruodžio mėnesį mokėjom 17 tūkst., dabar mokam jau gerokai virš 100 tūkst. Išaugo vos ne 10 kartų už dujas sąskaitos“, – teigia „Solteros“ vadovas Dainius Spirikavičius.
Gamyba tapo nuostolinga, taigi įmonė ją laikinai stabdo. Ateitis miglota 30-čiai čia dirbančių žmonių.
„Žiūrime, kas bus toliau. Šiuo metu dirbti prie tokio staigaus šuolio mes bijome“, – sako D. Spirikavičius.
Vadovas naujienų dėl pagalbos verslui tikisi iš valdžios.
„Labai laukiam, ką nuspręs Vyriausybė. Viskas jų rankose, nebe mūsų“, – kalba D. Spirikavičius.
Beje, valdančiųjų pasigenda ir eiliniai gyventojai, itin nelaukiantys dar tik būsimų sąskaitų už šilumą, dujas ir elektrą:
„Suteikti daugiau žinių žmonėms, dabar tikrai pasimetę visi.“
„Nesiėmė jokių priemonių, o dabar tyli ir „gatava“. Labai blogai.“
„Ką jie daro – patys matom, ką daro. Mūsų lūkesčius ne visada išpildo.“
„Atsižvelgti į žmonių atlyginimus, pragyvenimo lygį, pamąstyti, kuo tai baigsis. Kažkokia suirutė jau jaučiasi.“
„Energetikos ministras negali pasakyti, kaip kainą fiksuosim“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Aišku tik tiek, kad visuomeninė elektros ir dujų kaina kitąmet bus stabili. Klausimas tik – kiek aukštai stabili.
„Elektros kaina, be abejo, bus fiksuota. Kokiam gylyje, šiandien negaliu pasakyti“, – teigia D. Kreivys.
Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo etapo vartotojai dabar už kilovatvalandę moka 24 centus, išskaičiavus 9-ių centų valstybės kompensaciją. Jau aišku, kad nuo sausio kaina bus bent dvigubai didesnė.
„Mes prognozuojame, kad visuomeninė kaina galėtų būti apie 65 ct/kWh. Čia įvertinus šiandien turimą informaciją“, – tvirtina Energetikos reguliavimo tarybos vadovas Renatas Pocius.
Valdantieji dabar turi apsispręsti, kiek biudžeto lėšų iš anonsuoto milijardo pajėgs skirti naujoms kompensacijoms.
„Kalbame apie šildymo kompensavimą ir apie maksimalių kainų nustatymą tiek elektros, tiek dujų rinkoje“, – sako komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad valdžia kompensuotų net du trečdalius elektros kainos ir gyventojams paliktų susimokėti dabartinę visuomeninę kainą. Fiksuoti kainą jis siūlo visiems namų ūkiams, neatsižvelgiant į pajamas.
„Visiems, tačiau siekiant kiek galima žemiau fiksuoti kainą, kurią žmonės mokės už elektrą jau nuo sausio 1 d. Mes galime ieškoti variantų. Mano įsivaizdavimas būtų – labai gerai, jei sugebėtume užfiksuoti kainą 24 ct lygyje“, – kalba G. Nausėda.
Tiesa, Vyriausybė nusiteikusi fiksuoti aukštesnę kainą. Tačiau ji irgi neketina skaičiuoti, kuris namų ūkis kiek uždirba ir kiek suvartoja.
„Kainų lubų fiksavimas iš esmės turėtų būti prieinamas visiems, konkrečius skaičius pamatysim, kai pateiks Vyriausybė“, – aiškina M. Majauskas.
Prezidentas išlaidas kompensuoti siūlo ir verslui, tačiau valdantieji aiškina, kad tiek pinigų biudžete nebus.
„Kol kas kalba yra apie kainų fiksavimą tik buitiniams vartotojams, o verslams kalbame apie paskolas, lengvatines paskolas, subsidijas bei pagalbą transformuojantis nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energetikos išteklių“, – kalba M. Majauskas.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis visgi ragina dalį išlaidų kompensuoti ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms. Tačiau neužmiršti, kad svarbu ne tik kaina.
„Ateinančią žiemą didžiausia problema gali būti ne kainų lygis, bet apskritai energijos išteklių prieinamumas, tiek kalbant apie dujas, tiek apie elektros energiją“, – komentuoja N. Mačiulis.
Pasak Mačiulio, svarbu, kad žmonės ne tik mokėtų mažesnes sąskaitas, bet ir taupytų išteklius.
„Principas nustatyti kainos lubas yra teisingas, bet neteisinga idėja tai taikyti bet kokiam elektros energijos kiekiui, nes turi išlikti labai aiškios paskatos vartoti mažiau“, – teigia N. Mačiulis.
Ekonomistas siūlo kainą fiksuoti tik šimtui ar 150 kilovatvalandžių.
„Atsirastų paskatos tiems, kurie suvartoja gerokai daugiau elektros energijos galbūt mažiau šildyti namus, kažkur kitur mažiau švaistyti elektros energijos, jei virš tų 100 kWh per mėnesį už likusią suvartojamą elektros energiją reikėtų mokėti rinkos kainomis“, – sako N. Mačiulis.
Opozicija jau siūlo eiti ankstesniu „valstiečių“ keliu ir tiesiog padalyti žmonėms pinigų.
„Gali būti tiesioginės vienkartinės išmokos kompensuojant už pabrangusią elektrą ir dujas, vienkartinė kompensacija šeimoms, kurios augina vaiką, už kiekvieną vaiką gali būti po šimtą eurų. Trečias dalykas – papildoma vienkartinė išmoka pensininkams ir vienkartinė išmoka neįgaliesiems“, – siūlo „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
Ekonomistai tokį pinigų taškymą kritikuoja. O šildymo sezonui prasidėjus, regis, dar labiau nei elektros sąskaitos žmones gali išgąsdinti būsimos dujų kainos. Jei dabar dujomis namus besišildantiems gyventojams, atskaičius pusės euro kompensaciją, kubinis metras atsieina beveik 80 centų, nuo sausio be jokių kompensacijų kaina gali perkopti neregėtus penkis eurus.
