Vien Lietuvos sankcionuotų prekių eksportas į Rusijos kaimynystę nuo karo pradžios išaugo 3 kartus ir pasiekė beveik 2 milijardus eurų, didžioji jo dalis atsiduria Rusijoje. Iš Lietuvos per tarpininkus į Rusiją siunčiami automobiliai, graikai siunčia reaktyvinį kurą, čekai – mobiliuosius telefonus.
Baltarusijos automobilių turguje pirkėjai turėtų nenustebti išvydę transporto priemonę, įvežtą iš Lietuvos. Mat automobilius į Baltarusiją siunčiantiems Lietuvos eksportuotojams pats darbymetis. Putino režimui užpuolus Ukrainą ir pradėjus veikti europinėms sankcijoms, kurios apribojo Rusijos gebėjimą pirkti ir parduoti, dalies lietuvaičių verslininkų akys nukrypo į aplink Rusiją išsidėsčiusias valstybes.
Pernai sankcionuotų dyzelinių automobilių, turinčių nuo pusantro iki pustrečio litro darbinio tūrio variklius, eksporto vertė iš Lietuvos į Baltarusiją išaugo tris kartus iki 164 milijonų eurų. Tiesa, automobilių pardavėjai pasakoja, kad dalis prekių iš Lietuvos tiesiog nusėda būtent Rusijoje.
„Mes patys gaunam labai daug tokių prašymų. Mes atsisakom, bet yra Lietuvoje verslų, kuriems euras yra svarbiau už moralę, tai jie turbūt sutinka, o sistema veikia labai paprastai. Tu parduodi automobilį bet kuriai NVS šaliai. NVS šalys su visais reikiamais dokumentais įveža pas save ir iš ten jau keliauja į Rusiją“, – kalba „Deals on wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.
Tokie pirkėjai iš karto perka ne vieną automobilį, nesidera dėl kainos, dažniausiai bando susikalbėti su Lietuvos pardavėjais rusų kalba.
„Čia kiekvieno verslo moralės klausimas. Ignoruoti ar pasinaudoti, nes, aišku, parduoti automobilius, didelį kiekį ne vienam verslui kelia pagundą“, – teigia L. Boguševičius.
Ir tai tik vienas pavyzdys. Duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio Balevičiaus atliktas tyrimas rodo, kad įvairiais būdais sankcionuotų prekių eksportas iš Lietuvos pernai sugebėjo pasiekti apie milijardą 800 milijonų eurų. Karo metu Lietuvos sankcionuotų prekių eksportas į Rusijos kaimynystę išaugo beveik 3 kartus.
„Jeigu yra didelės galimybės uždirbti pinigų, tos prekės dažnu atveju vis tiek randa kelius. Tas ypatingai matosi, tas paralelinis importas, jis yra labai išaugęs į Rusiją, tai netgi matosi valiutų kursuose tų šalių. Kazachstano, Sakartvelo, Armėnijos, Azarbaidžiano, kitų centrinės Azijos valstybių valiutos ženkliai sustiprėjusios, nes prekybos apimtys yra ženkliai padidėjusios“, – sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Visoje Europos Sąjungoje pilna keistų istorijų, kur fiksuojami staigūs įvairiais būdais sankcionuotų prekių eksporto šuoliai. Pavyzdžiui, Graikijos verslininkai 4400 kartų iki 75 milijonų eurų sugebėjo padidinti reaktyvinio kuro eksportą į Sakartvelą. O Lenkijos įmonės tris kartus padidino turboreaktyvinių variklių eksportą į Kazachstaną.
„Į Rusiją eksportas nukrito 70 procentų, į kaimynines šalis išaugo beveik 2 kartus, netoli 90 procentų. Pavyzdžiui, Čekijos eksportas į Kazachstaną mobilių telefonų, praeitais metais čekai neeksportavo nieko, o šiais metais eksportuoja už beveik 200 milijonų eurų, nu tai iš kur čia tas atsirado“, – kalba duomenų mokslininkas, tyrimo autorius Vaidotas Zemlys Balevičius.
Vaistų prieš tokį eksportą nėra daug. Pagrindinis ginklas – Rusijos kaimynių, tarpininkių spaudimas.
„Kažkokios prekių karuselės vyksta. Yra tos vadinamos antrinės sankcijos. Jeigu kažkas vykdo finansinę veiklą su sankcionuotu asmeniu, tai jam taikomos tokios pačios sankcijos kaip ir sankcionuotam. Tai kažkokį panašų antrinių sankcijų mechanizmą, gal reikėtų galvoti“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.
„Tai yra tos tranzitinės šalys, su kuriomis yra pakankamai sudėtinga kažką ir bepadaryti, nes visai muitų sąjungai sankcijų įvesti nėra tų diskusijų“, – aiškina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija stengiasi šią situaciją keisti. Ne tik bando kalbėtis su Rusijos kaimyninėmis valstybėmis, bet ir žada keisti administracinių nusižengimo kodeksą, didinti baudas ir numatyti prekių konfiskavimą pažeidus sankcijas.
Europos Sąjungoje jau galioja kelios priemonės: pavyzdžiui, asmenys, padedantys daryti pažeidimus apeinant taisykles, patys gali sulaukti sankcijų. Gruodį Europos Komisija pateikė pasiūlymą suvienodinti nusikalstamas veikas ir bausmes už sankcijų pažeidimus.
„Europiniame lygyje apie tai kalbamės, bet čia reikia Europinių sprendimų. Viena Lietuva taip paprastai nieko nepadarys. Mes galime kelti klausimą, mes tą nuolat darom, faktas, reikia susitvarkyti, kad Lietuvoje to nebūtų“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Ne visų prekių eksportas į Rusiją yra apipintas sankcijomis. Dalis Europos Sąjungos valstybių verslininkų sąmoningai tiesiog daugiau eksportuoja savo gėrybių Putino režimui. Slovėnai, latviai ir bulgarai tiesiog su Rusija prekiauja daugiau nuo karo pradžios.
„Tai yra vertybinis klausimas. Pas mus dar yra politikų, kurie valdo didžiuosius miestus ir turi biznį Rusijoje. Yra įmonių, kurios tiesiog nekelia sau moralinių klausimų. Prekyba net ir nesankcionuotomis prekėmis savotiškai leidžia pasipelnyti režimui Rusijos, apsirūpinti“, – teigia L. Kasčiūnas.
2021-aisiais į Rusiją ES eksportavo prekių už 68 milijardus eurų. Nuo karo pradžios ši suma nukrito iki 36 milijardų, o eksportas į Rusijos kaimynines šalis padidėjo 6 milijardais eurų.
