Šiaulių rajone Bazilionų miestelio mokykloje vyksta jungtinė kūno kultūros pamoka: vienu metu sportuoja ir pirmokai, ir antrokai. Mokykla stengiasi, kad skirtingų klasių vaikai būtų maišomi kuo rečiau, tik dalis pamokų yra jungtinės.
Mokykloje situacija sudėtinga, mokosi tik 53 vaikai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė pradėti naikinti jungtines klases. Dėl to mažų mokyklų likimas pakimba ant plauko. Bazilionų mokykloje nuo kitų mokslo metų turėtų likti tik pradinukai, vyresniesiems teks ieškotis kitos tolimesnės mokyklos.
„Kol kas pažadėta, bent taip planuose yra, kad pradinė ir darželis išlieka, nes mūsų mokykla kompaktiška pakankamai, nėra išsiplėtusi, nedidelė, sąnaudos ne per didžiausios, bet ateitis tokia, kad einame į nunykimą“, – sako mokyklos direktorius Rimantas Gorys.
„Vyresnių klasių mokiniai bus pavežami į didesnes mokyklas. Jeigu imant centrą Šiaulius, tai mes galime konstatuoti faktą, kad iki Šakynos beveik 30 kilometrų, jeigu į Audėnus – 43 mokiniai, 34 kilometrai, tikrai atstumai yra nemenki“, – teigia Šiaulių rajono savivaldybės atstovas Raimondas Galkus.
Nerimauja ir Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos Miežiškių skyrius, kuriame šiuo metu mokosi 68 vaikai.
„Jeigu naikins jungtines klases, tai tada mokykla tampa nebereikalinga, maža kaimo mokykla. Vaikai bus vežami kažkur toliau. Vieni išeis į Raguvą, kiti į išeis į gimnaziją, treti išeis į miestą, visokių bus. Liūdna, žino tai ir kaimo bendruomenė. Čia vyksta tikrai šiltas, bendruomeniškas gyvenimas“, – sako skyriaus direktorės pavaduotoja Dalia Turčinskienė.
Pokyčiams ruošiasi ir mokyklos personalas.
„Kai kas išeina į pensiją, kai iš viso išeis iš mokyklos, nebedirbs pedagoginio darbo“, – teigia D. Turčinskienė.
„Turbūt, kad čia kito kelio nebus, teks kiek įmanoma mažinti mokyklų skaičių. Skaudu, be abejo, ir bendruomenėms, ir gyventojams“, – kalba Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius.
Jungtinėse klasėse šiuo metu mokosi beveik 4000 Lietuvos vaikų. Dabar ministerija leidžia į vieną sujungti iki keturių pradinukų klasių, 5–8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, o trečiose ir ketvirtose gimnazinėse klasėse gali būti formuojama viena maža 12-os moksleivių klasė. Tačiau nuo kitų mokslo metų egzistuojančią sistemą norima pakeisti: leisti jungti tik dvi gretimas pradines klases. O nuo penktos klasės ir vyresnius moksleivius maišyti jungtinėse klasėse bus išvis draudžiama.
„21-ame amžiuje neturėtų būti klasių, kuriose vienose suole sėdi penktokas kartu su aštuntoku, ir sėdi ne dėl geresnės kokybės, o dėl grynai administracinių priežasčių“, – komentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ministerija nuo kitų mokslo metų planuoja nefinansuoti klasių, kuriose yra mažiau nei 8 mokiniai. Trečioms ir ketvirtoms gimnazijų klasėms kartelė šiek tiek aukštesnė, 12-a mokinių.
„Neskiriamas finansavimas iš krepšelio, tai reikės išlaikyti iš biudžeto. Mums reikės skaičiuoti, verta ten tris vaikus klasėje laikyti ir mokėti didžiulius pinigus, ar vis dėlto mums pigiau bus vežti į kitas mokyklas“, – sako A. Pocius.
Įstaigos privalės arba persitvarkyti, arba užsidaryti. Tačiau, anot ministerijos, pokyčiai naudingi.
„Neturi būti ir tokių situacijų, kuomet trečios ar ketvirtos gimnazijos klasės mokinys neturi galimybių aukščiausiu lygiu mokytis biologijos ar fizikos ir ruoštis stojamiesiems egzaminams, nes nesusidaro grupė ar mokytojui etatas“, – teigia J. Šiugždinienė.
Valdžia priduria, kad didesnėse mokyklose vaikai pasiekia geresnių rezultatų, o mažų įstaigų uždarymas esą leidžia ir taupyti pinigus, kuriuos vėliau galima išleisti ne pastatų išlaikymui, o ugdymui.
„Turime gražius pastatus pasistatę, gaila tų pastatų, bet man atrodo, kad mums labiausiai turi būti gaila vaiko“, – kalba J. Šiugždinienė.
Dėl to nuo kitų metų Lietuvoje savarankiškai nebeveiks mokyklos, kuriose mažiau nei 60 mokinių. Kiek jų užsidarys ar persitvarkys – kol kas neaišku.
„Galbūt kai kurioms savivaldybėms bus padarytos išeitys, kalbant apie tautinių mažumų mokyklas, pasienio mokyklas“, – svarsto savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
„Jeigu mes pasitikime mokslu, siekiame kokybės, negali penktokas, šeštokas, septintokas, aštuntokas būti vienoje klasėje. Jeigu gamta ir žmogus programa yra penktoje klasėje, šeštoje gal dar gali, bet temos skiriasi“, – kalba mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 954 mokyklos, ketvirtadalyje jų mokinių skaičius nesiekia šimto, 89-iose įstaigose ir dar 50-imt mokyklų skyrių mokosi 60 ir mažiau mokinių.
