Kazlų Rūdos savivaldybėje, Didžiųjų Zariškių kaime gyvenantis Pranas rodo kieme pridygusius grybus. Vietiniai vadina juos slidukais, o tikrasis jų pavadinimas – kazlėkai.
Pranas kviečia grybų paieškoti ne tik kieme. Prieš kelias dienas pasakoja buvęs miške ir dar rado baravykų.
„Bus galima nuvažiuoti. Sakau, praeitą savaitę net kelis baravykus radau. Tai net nustebau, iš tikrųjų. Keli buvo sveiki, o vienas jau didelis, peraugęs“, – sako grybautojas Petras.
Suvalkijoje naktimis jau šiek tiek šąla, tačiau tai kol kas netrukdo grybams augti. Ir štai netoli Prano namų, pievoje tarp pušaičių pridygę kazlėkų.
Grybų dar yra visoje Lietuvoje. Žmonės feisbuke dalijasi šių dienų laimikiais. Kas džiaugiasi baravyką, kad ir vieną radę, o kiti didžiuojasi solidesniais radiniais. Grybautojų krepšiuose ir kibiruose – baravykai, kazlėkai, voveraitės. Ir specialistai sako: grybų miškuose dar yra, tik, žinoma, jau ne visur.
„Tarkim, lapuočių miškuose, kur numetę lapus, tai tų grybų jau nėra ir nebus. Nebent kokia salelė, kur medžiai dar nenumetę lapų. O šiaip tai teoriškai dar daug ką galima rasti. Dar net ir baravykų“, – pasakoja mikologas Jonas Kasparavičius.
Grybautojai stebisi, kad lapkričio viduryje dar gana nemažai grybų yra. Ir užkietėję grybautojai nepamena rinkę baravykus iki žiemos likus porai savaičių.
„Tikrai neteko. Gal kažkada seniai, bet dabar neatsimenu, kad būčiau radęs lapkričio pradžioje baravykų. O jau beveik vidurys“, – teigia grybautojas Pranas.
Užtat mikologai nesistebi vis dar dygstančiais grybais. Nors naktimis temperatūra žema, o kai kur laukuose jau ir šalnos pasirodo, miškuose yra šilčiau, tad ir grybai auga.
„Kaip ir praėjusi žiema, jei nėra įšalo, nėra sniego, tai vienas kitas grybas auga per visą žiemą. Tik aišku negausiai, reikia gerai pavaikščioti, daugiasia šungrybiai. Bet, kaip ir praėjusią žiemą, vienur, kitur vis rasdavo voveraičių sriubai“, – kalbėjo J. Kasparavičius.
Tik štai specialistai įspėja: jei grybus pakando šalna – juos reikia rinkti atsargiai. Gali būti nuodingi. Šaltis suardo grybo struktūrą.
„Grybų irimo produktai – baltymai, irstančios medžiagos tampa nuodais. Kol, tarkim, nesuskilęs baltymas – jis virškinamas, viskas gerai, o tos suskilusios dalelės tampa nuodingos. Ir bet kuris grybas gali tokiu tapti“, – sako J. Kasparavičius.
Ir, beje, nuodingiausi tampa baravykai ir pievagrybiai. Šie grybai turi daugiausia baltymų. Tad jei šiuo metu išėjote grybauti ir randate grybų, neskubėkite dėti į krepšį, o apžiūrėkite juos.
„Tiesiog reikia kiekvieną grybą atidžiai apžiūrėti. Ar jis nesuglebęs, nepažliugęs. Kad jis drėgnas, galbūt ir nieko. Nėra taip, kad visus galima arba visų negalima. Yra kiekvieno konkretus atvejis. Kiekvieną grybą reikia apžiūrėti. Juo labiau kad jų jau nėra daug. Galima fiziškai padaryti tai“, – pasakoja J. Kasparavičius.
O kol nėra stiprių šalnų, griebkite krepšius ir keliaukite į mišką. Gerai pavaikščiojus – grybų pietums tikrai galima prisirinkti.
