Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ siužete.
Neseniai Lenkijoje banko sąskaitą atsidaręs vilnietis verslininkas Sigitas Andriūnas tvirtina, kad ryžosi bėgti nuo Lietuvoje veikiančių komercinių bankų po to, kai bankas vos nesužlugdė jo verslo. Ir tik dėl to, kad jis norėjo atlikti paprastą pinigų pervedimo operaciją.
„Pas mus buvo nustatytas pavedimo limitas – mėnesiui 150 tūkstančių eurų. Buvo pirkimas iš kitos įmonės, kur sąskaita buvo virš 200 tūkstančių eurų. Mums nepadidino limito, atsisakė jį padidinti. Mes 3 savaites realiai negalėjome vykdyti jokios veiklos – vienas iš faktorių. Antras faktorius – aš susigadinau santykius su tiekėju“, – pasakojo verslininkas.
Dabar vilnietis džiaugiasi, nes atsidaręs banko sąskaitą Lenkijoje moka dvigubai ar net trigubai mažesnes sumas už pervedimus ir kitas operacijas.
„Man padaryti pavedimą iš Lenkijos į Lietuvą kainuoja 21 euro centą. Lietuvoje nuo lapkričio mėnesio pavedimas kainuoja apie 40 centų. Skubus pavedimas iš Lenkijos į Lietuvą kainuoja 8 eurus, o Lietuvos bankuose nuo 30 eurų“, – skaičiavo Sigitas.
Tuo tarpu Lietuvoje vis augant bankų įkainiams, komercinius bankus prižiūrintis Lietuvos bankas paskaičiavo, kad šiais metais šie uždirbs pasakišką sumą – vieną milijardą eurų. Žinoma, ši suma bankams pati iš dangaus nenusileis – juos suneš visi tie, kurie naudojasi bankų paslaugomis.
„Susiklosčiusios aplinkybės yra išskirtinės ir jos generuoja pelną pirmiausia nuo tada, kai pradėtos kelti centrinio banko palūkanos, tai matome, kad išskirtinis pelnas ir išskirtinės sąlygos susiformuoja būtent ateinančiais metais“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Bankams pelną krauna ir vilnietis Tomas Baliūnas. Vyras pastaruoju metu gyvena toli nuo savęs nepatraukdamas skaičiuoklės, nes smarkiai kylančios paskolų palūkanos verčia skaičiuoti galimybes gyventi ir išgyventi.
„Mano paskola yra apie 100 tūkstančių likę ir mano įmoka buvo apie 500 eurų. Balandžio mėnesį bus perskaičiavimas, tai vietoje mokėtų 500, dabar mokėsiu kažkur 850 eurų“, – sakė būsto kreditą turintis vilnietis.
Tomas paskaičiavo, kad artimiausiais metais papildomai išleis beveik 8000 eurų iš šeimos biudžeto. Šiuos pinigus 3 vaikų tėvui teks atseikėti bankui už palūkanas. O tokių kaip Tomas Lietuvoje – šimtai tūkstančių.
„Man dabar skausminga, tai jūs įsivaizduokite – 350 eurų per mėnesį tik palūkanų. Tai čia rimtos sumos, geros atostogos šeimai. 7800 eurų (per metus – red. past.) tik palūkanų. Nuo 100 tūkstančių eurų paskolos“, – skaičiavo vilnietis.
Tačiau bankai, imdami didžiules sumas iš žmonių už palūkanas, patys už indėlius tokių sumų neduoda. Padėjęs indėlį metams, klientas gauna vos daugiau nei procentą.
„Mes turime labai didelį indėlių kiekį, bankams tiek pinigų realiai nereikia skolinimui ir dėl to didieji bankai nėra linkę už indėlius mokėti tiek, kiek Europos centrinis bankas nustato bazinę palūkanų normą. Tada gaunasi taip, kad indėlininkams mokamos labai mažos palūkanų normos, arba apskritai nemokamos, bet skolinama už bazinę palūkanų normą plius marža“, – aiškino finansų ekspertė Jekaterina Govina.
Dėl to bankų pelnai pučiasi iki neregėtų skaičių ir valdžia užsimojo komercinius bankus priversti dalintis.
„Kadangi konkreti ir išskirtinė situacija yra susidariusi turbūt dėl karo, dėl pandemijos ir dėl valstybės pagalbos schemų reaguojant į šias situacijas, todėl manau, kad papildomos pajamos galėtų būti nukreiptos būtent ten, kur dabar yra išskirtiniai mūsų valstybės poreikiai. Šiuo metu mūsų esminiai poreikiai formuojasi krašto apsaugos finansavime – ir papildomai ginkluotei įsigyti, ir pasirengti sąjungininkų priėmimui“, – sakė G. Skaistė.
Bet jei vieni politikai apie bankų apmokestinimą kalba labai entuziastingai, tai kiti mato grėsmes ir blogą žinią investuotojams
„Lietuvoje labai maža bankų konkurencija, tai papildomas bankų apmokestinimas tikrai nepritrauks naujų bankų į Lietuvos rinką. Norime pritraukti naujų bankų, o tie potencialiai ateinantys nauji bankai sužinos, kad klausyk, Lietuvos valdžia yra neprognozuojama. Tik užaugo bankų pelnai, tai šast ir nurėžia per mokesčius. Tai Lietuva taps labai nepatraukli ir čia yra didelis pavojus kalbėti apie bankų išaugusių pelnų papildomą apmokestinimą“, – kalbėjo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Bankai savo viršpelniais esą turėtų dalintis ne su visa valstybe, o su savo klientais, kurie ir krauna bankams šiuos pasakiškus pelnus.
„Žmonės deda indėlius į bankus, jais pasitikėdami, o palūkanų negauna, arba gauna pačias minimaliausias. Nors bankai tokiais pelnais galėtų dalintis ir su žmonėmis, šitaip pritraukdami dar daugiau pinigų“, – sakė parlamentaras.
Bankų pelno apmokestinimo praktika – ne naujovė ir ne kažkoks specifinis Lietuvos valdžios prasimanymas. Daugelyje Europos ir pasaulio šalių svarstomos galimybės bankų viršpelnį apmokestinti papildomai.
„Ta pati Kanada, Didžioji Britanija – ten irgi visuomenėje vyksta diskusijos ir visi supranta, kad tai yra tiesiog vienkartinės priemonės, nukreiptos tam, kad šiek tiek ištaisytų tą disbalansą“, – sakė J. Govina.
Praėjusiais metais du didžiausi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai gavo 656 milijonus eurų pajamų ir nuo šios sumos turėjo net 313 milijonų grynojo pelno. Tai yra beveik 48 procentų pelningumas. Kitaip tariant – Lietuvos rinka čia dirbantiems bankams yra auksinius kiaušinius dedanti višta.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
