Iki „Brexit“ epopėjos pabaigos, kai Didžioji Britanija galbūt jau tikrai išstos iš Europos Sąjungos, liko mažiau nei mėnuo. O daugiau kaip trejus metus trunkantis chaosas neabejotinai turėjo įtakos ir pinigų srautams, kuriuos siuntė emigrantai artimiesiems į Lietuvą. Jeigu 2018-aisiais perlaidų iš Britanijos sumos lenkė visų kitų emigrantų perlaidas, 2019-ais metais viskas pasikeitė. Perlaidos iš Britanijos atsidūrė tik trečioje vietoje, daugiausia pinigų lietuviams pernai pervesta iš Rusijos ir Jungtinių Valstijų. O ir sumos mažesnės.
„Aiškiai matosi lėtėjimo šiokia tokia tendencija. Iš beveik visų valstybių perlaidos į Lietuvą buvo mažesnės, lyginant su pirmais 3 praėjusių metų ketvirčiais“, – sako Lietuvos banko ekonomistas Mantas Vilniškis.
Skaičiai rodo, kad per pirmus tris praėjusių metų ketvirčius iš užsienio tautiečiai sulaukė maždaug 17 milijonų eurų mažiau nei tuo pačiu metu užpernai. Paskutinio ketvirčio duomenų dar nėra, tačiau neabejojama, kad bendra perlaidų suma vėl viršys milijardą eurų. Visgi nei ekonomistai, nei patys emigrantai nemano, kad vienintelė to priežastis – „Brexit“.
Esą gyvenantieji Britanijoje jau spėjo susitaikyti su pokyčiais, dalis galbūt apskritai paliko šalį, tačiau rūpintis saviškiais čia, Lietuvoje, pasak lietuvių bendruomenės pirmininkės, emigrantai žada ir toliau.
„Ar jie nustos siųsti perlaidas į Lietuvą – nemanyčiau. Kalbant su lietuviais, gyvenančiais čia, Jungtinėje Karalystėje, nesijaustų, kad po „Brexit“ staiga pasikeis nuomonė, požiūris į Lietuvą ar staiga nustos rūpėti giminės ir artimieji, kurie gyvena Lietuvoje“, – mano bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Lyginant kasmetes perlaidų sumas, matyti, kad skaičiai pamažu stabilizavosi. Perlaidų pikas pasiektas 2014-ais metais, po ekonominės krizės. Tada sumos buvo priartėjusios net prie pusantro milijardo eurų. Vėliau perlaidos kasmet svyruoja nežymiai, laikosi ties 1,1 mln. eurų suma.
Lietuvos banko ekonomistai aiškina, kad tautiečiai tiesiog vis daugiau uždirba, tad jiems reikia mažiau paramos iš giminaičių svetur.
„Kai Lietuvos ekonomika ganėtinai sparčiai auga, o kaimyninėse ES šalyse šis augimas mažesnis ar yra kitų problemų, emigrantai natūraliai turi mažiau motyvacijos pervesti pinigus atgal į Lietuvą“, – pasakoja M. Vilniškis.
Visgi papildomas milijardas kasmet, pasak ekonomistų, itin svarbus visai Lietuvai. Jeigu tą milijardą teoriškai padalytume visiems Lietuvos gyventojams, kiekvienas gautų po maždaug 400 eurų.
„Tikėtis vėl apie 2,3-2,5 proc. BVP emigrantų perlaidų į Lietuvą. Tai yra gera žinia, nes tai – tikrai nemaža suma“, – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad tai netgi dvigubai didesnė suma, nei valstybė dabar skiria vadinamiesiems vaiko pinigams. O emigrantų perlaidos dažniausiai ir atsiduria mažiau uždirbančiųjų rankose, taip mažindamos atskirtį. Visgi, papildomas milijardas išeina į naudą ir perlaidų tiesiogiai negaunantiems žmonėms.
„Toks pinigų atėjimas į šalį natūraliai didina vidinį vartojimą, tai reiškia, kad pinigų kiekis šalyje auga. Tiek miestuose, tiek periferijoje sunkiau besiverčiantiems tos perlaidos yra reikšmingos.“
Tiesa, pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, ne visi emigrantų pinigai bus skirti kasdienėms išlaidos.
„Nemaža dalis tų perlaidų, tikėtina, bus išleista ne vartojimui, bet būtent investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Tai sufleruoja, kad matysime didesnį grįžtančių emigrantų srautą į Lietuvą netolimoje ateityje. Nes panaši tendencija buvo 2014 m.“
Visgi ekonomistas prognozuoja, kad pinigų upės iš emigrantų ir toliau slūgs.
„Papildomas impulsas ekonomikai iš perlaidų menks ateityje, taip pat sumažės iš ES parama, kuri bus mažinama nuo 2020 m. Be abejo, tai yra signalas Lietuvai, kad teks pasikliauti labiau savo jėgomis.“
Beje, ekonomistus stebina kitas dalykas – tai, kad mažėja ir pinigų srautai iš Lietuvos, nors imigrantų daugėja. Ypač – statybų sektoriuje. Lyginant praėjusiųjų ir 2018-ų metų skaičius matyti, kad perlaidų suma sumažėjo maždaug 15 milijonų. Didėjo tik ukrainiečių perlaidos į gimtinę. Ekspertai mano, kad tam įtakos gali turėti ir nepalankus valiutų kursas, esą ukrainiečiams paprasčiau namo parsivežti grynuosius.
„Jie vis grįžta į savo gimtąją šalį ir pinigus parveža, nebūtinai naudojasi perlaidų mechanizmais, kuriuos galima apskaityti“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Pasak Lietuvos banko, be ukrainiečių, daugiausia pinigų į savo gimtines dar siuntė čia dirbantys rusai, britai, vokiečiai.
