emigrantai

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad smarkiai padidins išmokas imigrantams, nusprendusiems išvykti iš šalies, siekdama paskatinti daugiau migrantų rinktis šią galimybę. Nuo 2026 metų imigrantai, savanoriškai grįžtantys į savo gimtąsias šalis, galės gauti iki 350 tūkst. Švedijos kronų (30 tūkst. eurų), t. y. iki 10 tūkst. kronų daugiau nei dabar, sakoma dešiniojo sparno vyriausybės, kurią remia prieš imigraciją nusistačiusi Švedijos demokratų partija, pareiškime.

Pirmadienį Paryžiaus olimpiadoje prasideda lietuvių laukiamiausia lengvosios atletikos rungtis – vyrų disko metimas. 80 tūkstančių talpinantis „Stade de France“ stadionas jau buvo pilnai užpildytas nuo pat ankstaus ryto, o jo prieigose susidarė nemažos grūstys. Didelėje minioje nepasimeta spalvinga Lietuvos atributika pasipuošę lengvaatlečių gerbėjai, kurie antradienį čia palaikys net tris Lietuvos disko metikus ir bėgikę Modestą Morauskaitę.

2023 m. smarkiai sumažėjo neteisėta migracija į Didžiąją Britaniją. Statistikos tarnyba ONS ketvirtadienį pranešė, kad pernai iš viso 36 704 žmonės pasiekė Jungtinę Karalystę be galiojančių dokumentų. Tai yra trečdaliu mažiau nei ankstesniais metais. Kaip ir tada, dauguma neteisėtų migrantų pasiekė šalį mažomis guminėmis valtimis perplaukę Lamanšą. Neteisėta migracija konservatorių vyriausybei yra kaip krislas akyje.

Anglijos mokykloms buvo pateiktos naujos gairės, kuriomis siekiama užkirsti kelią mobiliųjų telefonų naudojimui per pamokas. Vyriausybė teigė, kad šis žingsnis yra plano, kuriuo siekiama „sumažinti trukdžius ir pagerinti elgesį klasėse“, dalis. Vyriausybė pridūrė, kad daugelis mokyklų jau uždraudė naudotis telefonais pamokų metu, o šis pakeitimas užtikrins nuoseklų požiūrį, skelbia BBC.

Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė teigia, kad 2023 m. į Lietuvą sugrįžo 6 tūkst. piliečių daugiau nei jų išvyko, o emigruojančių kiekis, lyginant su 2022 m., sumažėjo ketvirtadaliu. Visgi, pasak jos, 2023 m. į šalį grįžo mažiau piliečių, nei užpernai. „Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 17 tūkst. šalies piliečių. Jie sudarė ketvirtadalį visų imigravusių. Grįžusių piliečių buvo 4 tūkst. mažiau, nei praeitais. Iš Lietuvos emigravo 10 tūkst. piliečių, beveik 3 tūkst.

Pernai iš Lietuvos emigravo 22 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai, tačiau emigracijos mastą daugiausia išaugino ukrainiečiai ir baltarusiai, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Agentūros duomenimis, 2023 metais iš Lietuvos emigravo 12 tūkst. užsienio ir 10 tūkst. Lietuvos piliečių. Palyginti su 2022 metais, emigravusiųjų skaičius padidėjo 44 proc., tuomet išvyko 15,3 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Į Lietuvą atvyksta vis daugiau migrantų, tad dalis visuomenės pradėjo abejoti, ar jie gebės integruotis – ypač, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Apie tai V. Sinica kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvoje daugėjant migrantų skaičiui pasigirsta klausimų, ar šalis gali sugebėti integruoti tokį didelį skaičių žmonių. Be to, ar jie iš viso integruosis į visuomenę, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Prasidedant naujiesiems metams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Lietuvos kiemuose siaučiant pūgai ir spaudžiant šaltukui, lietuviško serialo kūrėjai ne tik įsigudrino filmavimą perkelti į saulėtąją Ispaniją, bet ir sunaudoti toną šviežių, kvepiančių, sultingų apelsinų. Naujas „Go3“ originalaus turinio serialas „Emigrantai. Apelsinai“ kvies žiūrovus sekti trijų draugų nuotykius, o apelsinų kalnai padės nors trumpam užmiršti už lango pūpsančias pusnis bei kabančius varveklius.

Lietuvos kiemuose siaučiant pūgai ir spaudžiant šaltukui, lietuviško serialo kūrėjai ne tik įsigudrino filmavimą perkelti į saulėtąją Ispaniją, bet ir sunaudoti toną šviežių, kvepiančių, sultingų apelsinų. Naujas „Go3“ originalaus turinio serialas „Emigrantai. Apelsinai“ kvies žiūrovus sekti trijų draugų nuotykius, o apelsinų kalnai padės nors trumpam užmiršti už lango pūpsančias pusnis bei kabančius varveklius.

Po 10 metų gyvenimo Londone trisdešimties metų Beata su vyru sugrįžo į Druskininkus. Aštuonių mėnesių dukrą auginanti pora visiškai netikėtai sugalvojo atnaujinti senos statybos namą. Dabar Beata ir Erikas gali džiaugtis savo jaukiais, nuolatiniais namais. Beata sako, kad kartu su vyru namelį nusprendė įsirengti netikėtai. Moteriai ši idėja iš pradžių nepatiko, tačiau vėliau ji įžvelgė būsimų namų potencialą: „Šį projektą pradėjome visiškai atsitiktinai.

Šalia Miroslavo esantis sodybos kompleksas tiesiog šviečia Dzūkijos kraštovaizdyje – raudoni mediniai namai baltais apvadais puoštais langais, rodos, turėtų stovėti pajūryje ar Skandinavijoje. Kaimo turizmo sodybos „Liepų krantas“ įkūrėjai Tomas ir Jūratė Pocevičiai to ir siekia – pasiūlyti žmonėms išskirtinį poilsį.

Lietuvis mažiausiai 20 kartų imitavo širdies smūgį Ispanijos restoranuose, kad nereiktų apmokėti maisto sąskaitų, skelbia „The Sun“. 50-metis emigrantas iš Lietuvos sukūrė keistą, tačiau efektyvią sukčiavimo schemą: pavalgęs restorane jis krisdavo ant žemės ir imituodavo širdies smūgį. Sunerimę darbuotojai iškviesdavo greitąją pagalbą, o tuo pasinaudojęs sukčius taip ir nesumokėdavo sąskaitos.

Didžiojoje Britanijoje nubaustas policijos pareigūnę apspjaudęs ir apstumdęs lietuvis. Remiantis bylos duomenimis, rugsėjo 9 d. pareigūnai gavo pranešimą apie incidentą Lawson gatvėje prie Newtown Road Carlisle mieste, skelbia vietos spauda. „Pareigūnus į vieną namą nukreipė vietos gyventojas, kuris teigė, kad viduje esantys vyrai kelia triukšmą ir kad jie visą dieną taip elgėsi“, – vietiniam magistratų teismui sakė prokuroras George'as Shelley.

Danai ne kartą pripažinti kaip laimingiausia tauta pasaulyje, tačiau pas psichiatrus eilės tokios, kad vizito pas gydytoją prireikia laukti net pusantrų metų.

Į emigraciją išvykę lietuviai neretai bijo grįžti, mat atlyginimas ir gyvenimo sąlygoms gimtojoje šalyje rodosi prastesnės nei svetur, todėl ir nerizikuoja. Užimtumo tarnyba dalinasi kelių emigrantų, po ilgų metų užsienyje grįžusių į Lietuvą, istorijomis.   Rugpjūčio pradžioje paskelbusi tyrimą apie reikšmingai pasikeitusią emigrantų nustatą dėl grįžimo į Lietuvą Užimtumo tarnyba sulaukė prašymų pateikti daugiau informacijos apie projektą „Gal į Lietuvą“ bei konkrečių žmonių istorijų.

Dažniau nei kas šeštas lietuvis svarsto grįžti gyventi į Lietuvą. Daugiausia tai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Airijoje ir Vokietijoje gyvenantys tautiečiai. Labiausiai lietuvius namo vilioja galimybė gauti vietą darželyje ir sparčiai augantys atlyginimai. Net trečdalis emigrantų Lietuvoje norėtų uždirbti nuo 2 iki 3,5 tūkst. eurų atlyginimą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Martynas su Laura Australijoje pragyveno daugiau nei 7 metus.

Užsienyje gyvenantys lietuviai vis pozityviau vertina galimybę sugrįžti į tėvynė, o emigranto duonos atsisakytų, jei Lietuvoje uždirbtų 2000 eurų „į rankas“. Naujausio tyrimo duomenimis, daugiausiai planuojančių grįžti emigrantų yra Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatų pristatymo metu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, kad lietuvius išvykti skatinančios priežastys per trejus metus nepakito.

Norinčių grįžti į Lietuvą emigrantų per trejus metus padaugėjo 14,6 proc., o labiausiai tą padaryti juos motyvuoja gerėjantis darbo užmokestis ir Lietuvoje likę šeimos nariai. Tuo metu tų, kurie užsienio šalyse yra gerai įsitvirtinę ir apie grįžimą negalvoja, sumažėjo 11,2 proc., rodo naujausia Užimtumo tarnybos apklausa.

Jau treji metai iš eilės stebimas taip ilgai lauktas pokytis – lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta.  Valstybės duomenų agentūros duomenimis, savo ateitį kurti Lietuvoje nusprendžia daugiausia darbingo, 25–35 metų amžiaus tautiečiai. Augant grįžtančiųjų jaunų žmonių skaičiui, daugėja ir grįžtančių su vaikais. Per pastaruosius trejus metus grįžusių nepilnamečių asmenų skaičius išaugo net 60,53 proc.

Seime įvyko diskusija „Koks bus Lietuvos atsakas demografiniams iššūkiams?“. Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis sako, kad jeigu Lietuvos demografinė ateitis ir toliau priklausys nuo atsitiktinių svyravimų – Lietuva neturės demografinės ateities. „Kad 2050 metais turėtume 3 mln., turime per 26 metus padidinti bendrą gyventojų skaičius 260 tūkst.

Garsios menininkės ir menotyrininko šeimoje gimusios Gabrielės Gylytės-Hein vaikystė prabėgo Vilniuje. Moteris augo apsupta muzikos, o sėkminga pianistės karjera leido apkeliauti visą pasaulį, kol galiausiai ji atsidūrė Vokietijoje.

Vieni gyvena svajonėmis, o kiti jas imasi pildyti, ir visai nesvarbu, kokiame amžiuje bebūtų. Būtent taip paskui savo svajonę sekti nusprendė ir šio sekmadienio TV3 laidos „Lietuvis pas lietuvį“ herojė Ramunė Dulevičienė. Anksčiau gyvenusi puikiame name Vilniuje ir sėkmingai dirbusi advokate, sulaukusi 60-ies moteris pasiryžo gyvenimo pokyčiams – ne tik kardinaliai pakeisti gyvenamą vietą, bet ir profesiją.

Į Lietuvą grįžta daugiau lietuvių nei išvyksta, padaugėjo emigravusių iš Rusijos bei Ukrainos, penktadienį pranešė Migracijos departamentas. Trečius metus iš eilės Lietuvos piliečių neto tarptautinė migracija yra teigiama – tai reiškia, kad į šalį nuolat gyventi grįžta daugiau Lietuvos piliečių nei išvyksta iš jos.

Lietuvoje jau kuris laikas kalbama apie per mažo gimstamumo problemą, jei taip tęsis ir toliau kas šalies laukia 2030-2050 metais? Kaip pasikeis mažųjų miestų ir kaimų portretas? Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiais metais Lietuvoje buvo apie 2,84 mln. gyventojų, o tai yra maždaug 40 tūkst. daugiau, nei prieš metus. Vis tik, 1992 m. gyventojų Lietuvoje buvo kur kas daugiau – 3 706 299 mln.

Norint į Lietuvą susigrąžinti emigrantus svarbesnį vaidmenį turėtų vaidinti savivaldybės, sako užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas. Pasak jo, pavasarį su visų savivaldybių atstovais bus kalbamasi ir planuojami bendri darbai kviečiant tautiečius sugrįžti.

2021 metais daugiausia emigrantų 1 tūkst. gyventojų teko Visagino, imigrantų – Elektrėnų savivaldybei, rodo 2022 metų pabaigoje paskelbti Lietuvos regionų leidinio duomenys. Pasak duomenų, 2021 metais iš Lietuvos emigravo 25,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Tai yra 9,1 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Leidinyje nurodoma, jog bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst.

„Dabar yra viskas“ – tai oficialus 2022 m. pasaulio futbolo čempionato, vyksiančio Katare, šūkis. Šis devizas, tikėtina, yra siekis sutelkti visą dėmesį ne į praeitį, bet dabartį ir netrukus prasidėsiančią kovą futbolo aikštėje. Siekiama judėti tolyn nuo praeities, jei tik tai padaryti būtų taip paprasta. Daugelis kalba, kad įvyksiantis 22-asis pasaulio futbolo čempionatas taps prieštaringiausiu sporto renginiu per ilgą laikotarpį.

Pirmus 9 šių metų mėnesius Lietuvą paliko daugiau žmonių negu tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau, anot Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, nemaža dalis jau emigravusių piliečių norėtų grįžti, bet tam jiems kelią užkerta mažos įsidarbinimo galimybės, mat darbdaviai mieliau renkasi pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

2022 metų kiekvieną mėnesį iki rugsėjo iš Lietuvos emigravo daugiau žmonių nei tais pačiais mėnesiais 2021 metais, rodo Statistikos departamento pateikti duomenys. Kodėl taip yra? Kas gyventojus priverčia bėgti iš Lietuvos? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Inga Masiulaitytė-Šukevič, Dalia Asanavičiūtė ir Žygimantas Mauricas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Jungtinėse Valstijose – lietuvybės šventė. Prie Los Andželo jau daugiau nei pusę amžiaus veikiančioje stovyklavietėje apie 200 įvairaus amžiaus Amerikos lietuvių skautų prisiminė skautiškas ir lietuviškas tradicijas. Kai kurie ten atvyksta net kelis dešimtmečius iš eilės. O jaunimas klauso, kaip vyresni kalba lietuviškai, ir bando laužyti savo liežuvius, mat jiems lietuvių kalba nėra gimtoji. Netoli Los Andželo Jungtinėse Valstijose akmeningą papėdę kyla vaikų būrys.

Tūkstančius lietuvių sujaudino emigrantę Verą Kazragytę ir jos šeimą ištikusi nelaimė. Vos 18-likos sulaukusi moters dukra Orinta atsidūrė komoje ir buvo prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Naujienų portalui tv3.lt praėjusią savaitę lietuvė sakė neparandanti vilties, kad jos dukra atsigaus. Tačiau šeštadienį, liepos 9-ąją, savo „Facebook“ paskyroje Vera pranešė skaudžią žinią, kad jos dukros išgelbėti nepavyko.  Orinta prastai pasijuto ir nualpo darbe birželio 16 dieną.

Marius Pocevičius daugeliui buvo žinomas dėl savo komentarų apie Euroviziją arba sunkiai įsivaizduojamų maisto valgymo iššūkių, kaip galima 50 dienų išgyventi valgant tik picą ar savaitę maitintis tik pigiausiais produktais. Beveik 80 tūkstančių sekėjų turintis vaizdo tinklaraštininkas, debiutavęs kaip pagrindinis aktorius naujajame „Go3” originalaus turinio seriale „Emigrantai „Čiken faktorius““, pasidalino kaip siekė savo vaikystės svajonės.

Per pastaruosius kelerius metus emigravę Lietuviai paliktiems namiškiams persiunčia vis mažiau pinigų. Oficialiais duomenimis, persiunčiamų perlaidų suma krito du kartus. Taip pas sumažėjo asmeniniai pervedimai iš Lietuvos, dabar nemažai jų keliauja į Baltarusiją. Ekspertai teigia, kad emigrantų perlaidos praranda populiarumą dėl gerėjančios finansinės situacijos Lietuvoje.

Po „Brexit“ Jungtinės Karalystės įmonė „Light forms“, gaminanti elektros apšvietimo įrangą, gamybą perkėlė į Šiaulius ir planuoja augimą. Su įmone persikėlė ir gamykloje dirbę emigrantai iš Lietuvos, rašo portalas vz.lt.

Artėjantis švenčių sezonas į užsienį išvykusiems lietuvaičiams tampa dviguba dovana. Neretai grįžimą į tėvynę jie skiria ne tik išsiilgtų artimųjų lankymui, bet ir vizitams pas gydytojus, tarp jų – ir odontologus. Specialistai pastebi, jog kartais net ir nemenkai investavus į dantų priežiūrą už jūrų marių Lietuvoje tenka ieškoti veiksmingesnės pagalbos ir efektyvesnių gydymo būdų per kuo trumpesnį laikotarpį.

Siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Mums reikia galvoti apie paskatas, kaip susigrąžinti talentus, kurie yra išvažiavę, todėl kvalifikuotiems darbuotojams, kurie penkerius metus nedalyvavo Lietuvos darbo rinkoje, GPM galėtų būti sumažintas iki 8 proc.“, – bendrovės „Rocket Software“ padalinio pristatyme teigė Aušrinė Armonaitė.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad į Lietuvą vasarai grįžę emigrantai ne tik lanko gimines ir draugus, bet apžiūri ir perka būstus. Pagrindinė to priežastis – noras kažkur pasidėti pinigus. NT ekspertai skaičiuoja, kad ši investicija ne visada gali atsipirkti, nes pardavimo kainos auga sparčiau nei nuomos. O dauguma tokių būstų ir keliauja į nuomos rinką.

Paaiškėjus, kad lietuvių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, net šimtu tūkstančių daugiau, nei manė patys britai, ekspertai svarsto, kokios to pasekmės pačiai Lietuvai. Realesnė statistika paaiškėjo po „Brexit“ atsiradus privalomai užsieniečių registracijai. Iki šiol dalis tautiečių Jungtinėje Karalystėje tiesiog gyveno ir dirbo nelegaliai, taigi statistikoje buvo nematomi. Užsienio lietuvių bendruomenės tai nestebina, tikrieji skaičiai esą dar didesni.

Aiškėja tikrasis lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę mastas. Čia gyvenantys tautiečiai ir kiti europiečiai iki rytojaus privalo užsiregistruoti. Antraip – po liepos pirmosios – jie legaliai gyventi ir dirbti šalyje nebegalėtų. Dėl statuso jau kreipėsi daugiau nei 250 tūkstančių lietuvių, o tokie skaičiai pranoko ankstesnius spėjimus. Dalis tautiečių dar nežinioje – atsakymų, ar toks statusas suteiktas, nesulaukia.

Artėjant Velykoms, vis pilnesni lėktuvai emigrantų skrenda į Lietuvą. Nors būtent prieš pat šventes parskridę  tautiečiai vardija įvairiausias parvykimo priežastis ir tikina tikrai grįžta ne švęsti. Dalis žada sąžiningai izoliuotis, o štai kiti bus su šeimomis ir giminaičiais. Kauno oro uoste popiet leidžiasi „Raynair“ lėktuvas. Juo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą parvyksta emigrantai. Šiuo lėktuvu atvyko pusšimtis keleivių. Lietuviai grįžta į gimtinę švęsti Velykų.

Iš užsienio grįžę lietuviai galės grįžti pas savo tėvus ir nesilaikyti judėjimo ribojimo, kuris taikomas kitiems Lietuvos gyventojams. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad jų nepraleisti negalima.  Komisaro pavaduotoją kalbino žurnalistas Artūras Anužis.

Seimas priėmė naujos redakcijos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą. Vaikams iki dvejų metų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo, keitimo nebebus privaloma atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą. Karaktino metu labai aktuali naujovė, kad dėl dokumentų nebereikės vykti į Lietuvą, o jie galės būti pateikiami konsulinei įmonei registruotu paštu arba per kurjerį. Taip pat siūloma nustatyti trumpesnį vaikams išduodamų asmens dokumentų galiojimo terminą.

Užsienyje dirbantys tautiečiai skundžiasi, kad gauti būsto paskolą Lietuvoje beveik neįmanoma, tačiau bankai tikina priešingai. Anot jų, kiekvienas atvejis svarstomas individualiai, tačiau jei kredito gavėjas atitinka visus reikalavimus, paskola jam suteikiama. Vis tik bankai pripažįsta, kad kiek sudėtingiau tiems asmenims, kurie užsienyje algą gauna ne eurais, o pavyzdžiui, Norvegijos kronomis ar Didžiosios Britanijos svarais.

Iš Europos Sąjungos pasitraukus Jungtinei Karalystei, norint apsilankyti joje, tebeužtenka Europos sąjungos paso, tačiau norint įsidarbinti ar mokytis reikės gauti ne tik vizą, bet ir gerokai pakrapštyti piniginę. Lietuviams darbo viza 55 svarais brangesnė nei kitiems Europos Sąjungos piliečiams, o norintys studijuoti Didžiosios Britanijos universitetuose už mokslus lietuviai mokės dvigubai. Oksfordo universitetas yra vienas seniausių ir prestižiškiausių universitetų pasaulyje.

Airijoje savo namuose aptikta pora iš Lietuvos. Smurto žymių neaptikta, manoma, kad mirė apsinuodiję. Mirusiojo brolis tvirtino, kad žuvusieji važiavo į svetimą šalį „geresnio gyvenimo“. Sekmadienį nedidelėje Belturbeto gyvenvietėje, skirtinguose savo namų kambariuose, buvo aptikti jųdviejų lavonai. Giminaičių teigimu, poros buvo pasigesta po to, kai jiedu kelias dienas nekontaktavo. Širdgėlos apimtas vyras airių leidiniui „Independent“ pasakojo, kad Rolandas. J. ir jo gyvenimo draugė Rita.

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė. „Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Artėjant sausio 13-ajai mus pasiekia įspūdingi vaizdai iš vakarinės Amerikos pakrantės, ikoniško Santa Monikos paplūdimio Los Andžele. Ten gyvenantys lietuviai, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse siunčia mums linkėjimus, sausio 13-osios prisiminimus ir tūkstančius neužmirštuolių, kurios įspūdingai papuošė smėlio pakrantę.  Trispalvė ir tikra neužmirštuolių pieva.

Dalis lietuvių sunerimo pamatę tuščią kai kurių skrydžių bendrovių vasario mėnesio grafiką į Didžiąją Britaniją ir iš jos. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje lietuviai pasakojo nebegalintys įsigyti bilietų sausio pabaigoje ir vasario mėnesį planuotiems skrydžiams, be to, daliai bilietus įsigijusių žmonių numatytas skrydis buvo atšauktas. Tiesa, visiškai skrydžius iš ir į Didžiąją Britaniją atšaukė tik viena oro linijų bendrovė. Apie tai įmonė pranešė sausio 7 dieną.