Baltarusių pasieniečiai arba duoda nelegalams visus reikalingus įrankius tvorai ardyti, arba veda migrantus link vietų, kur statybos darbai nėra baigti.
Lietuvos–Baltarusijos pasienyje fizinio barjero statybos pasiekė finišo tiesiąją. 90 procentų darbų padaryta. Liko pastatyti dar 20 kilometrų tvoros ir nutiesti 3 kilometrus koncertinos.
Tvoros ilgis daugiau nei 500 kilometrų, aukštis – 4 metrai, kaina viršija 150 milijonų eurų. Barjerą sudaro keliais aukštais sukrauta ir nutiesta koncertina bei šalia einanti tvora, ant kurios taip pat netrūksta aštrios koncertinos. Čia plušę darbininkai atvirauja – iššūkių statant tvorą netrūko: „Teko visko patirti – ir ekskavatoriai skendo, ir traukėm, ir visaip.“
„Finišo tiesiojoje liko dar nemažai barjerų ir balų, kuria reikia peršokti ir įveikti. Šiuo metu, kai mes čia su jumis kalbame, yra nemažai kolegų, kurie yra iki juosmens vandenyje, pelkėse ir vandeningose vietose“, – kalba „EPSO-G“ atstovas Antanas Bubnelis.
Sraigtasparniu pasižiūrėti į beveik užbaigtą barjero projektą atvyksta dalis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto.
„Vienas galingiausių Lietuvos saugumo projektų eina į pabaigą, liko tik 20 kilometrų. 95–97 procentai projekto jau yra įgyvendinta“, – sako Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.
Kol Seimo nariai stebi barjerą, Baltarusijos pusėje važinėjasi traktoriai. Kitoje pusėje irgi mato ir bando stebėti mūsų veiksmus. Jau žinoma, kad šiuo metu prie valstybės sienos lankosi NSGK komitetas.
Parlamentarai jau spėjo ir pakrikštyti barjerą.
„Mes tarpusavyje komitete juokaujam, kad Kaščiūnkė pavadinimą duosim, kai atidarinėsim. Anot pasieniečių, fizinis barjeras leidžia efektyviai stabdyti į Lietuvą vėl būriais keliaujančius nelegalus“, – kalba Seimo narys Jonas Jarutis.
Tiesa, jau dabar būna bandymų įveikti aštrią koncertiną ir aukštą tvorą.
„Padaugėjo šiek tiek ir fizinio barjero gadinimo atvejų, matome, kad Baltarusijos pasieniečiai prisideda ne tik organizuodami neteisėtų migrantų permetimą per valstybės sieną, bet ir organizuoja gadinimą to fizinio barjero“, – teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
Nelegalai išradingi: tvorą ir koncertiną bando įveikti įvairiausiomis priemonėmis.
„Arba replės, arba kitos priemonės, bandoma iškirpti skylutę. Kartais bandoma perlipti per tvorą, užmetamas medis, arba kopėčių pagalba bandoma įveikti fizinį barjerą“, – pasakoja R. Liubajevas.
„Aišku turėkim galvoje, aš esu matęs ir Vengrijos dvigubą tvorą ir ten tie pažeidimai įmanomi, kai bėga su 4 metrų kopėčiomis, verčiasi, arba bando prasikasti. To neišvengsim ir čia, bet tai yra vengrų skaičiavimais tai mažina nelegalią migraciją 95 procentais“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
Net jei iš Baltarusijos keliaujantys nelegalai pjausto ar kitaip gadina tvoros konstrukcijas, pasieniečiams nesunku pagauti sienos pažeidėjus. Mat pareigūnai tvorą stebi specialia įranga, į įvykio vietą gali atvažiuoti greičiau nei trunka tvoros gadinimas, perlipimas.
„Reagavimo laikas yra iki 15 minučių. Jei tu fiksuoji per sistemą, kad yra kažkas prie sienos, prie tvoros, tai tu gali greitai atvykti ir atgrasyti nuo bandymo tą padaryti“, – sako L. Kasčiūnas.
Tiesa, Baltarusijos pasieniečiai taip pat stebi. Nelegalams nurodo kiekvieną vietą, kur dar nėra tvoros ar stebėjimo sistemos. Dėl to nelegalų srautas iš Baltarusijos į Lietuvą šiuo metu didėja. Vien per vakar pareigūnai sustabdė 31 nelegalą.
„Daugiau šiuo metu fiksuojam neteisėtų migrantų šiauriniame mūsų flange, arba Vilniaus pasienio rinktinės saugomame ruože. Dėl oro sąlygų. Kaip rodo Europos Sąjungos patirtis, vasarą srautai didėja, bandoma ta maršrutą patikrinti, ar įmanoma įveikti tą Baltijos maršrutą, ar ne“, – kalba R. Liubajevas.
Šiuo metu penkiuose užsieniečių registracijos centruose gyvena mažiau nei 1400 neteisėtų migrantų, nors pernai jų į Lietuvą per Baltarusiją atvyko daugiau nei 4 tūkstančiai. Savo noru į kilmės šalis grąžinta daugiau nei 1000. Apie pusantro tūkstančio nelegalų suteikus proga laisvai judėti po Lietuvą tiesiog paspruko į vakarų Europą.
„Tikslo šalis nebuvo Lietuva. Dažniausiai tie žmonės eidavo su tikslu patekti į kitas Europos sąjungos valstybes“, – teigia vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev.
Tvorą tarp Lietuvos ir Baltarusijos tikimasi užbaigti iki rudens, stebėjimo sistemą iki metų galo.
Lietuvos
