tvora

Trakuose ketvirtadienį medį pjovęs vyras nukrito nuo kopėčių ir pasismeigė ant kaimyno tvoros. Į nelaimės vietą nuimti nelaimėlio iškviesti gelbėtojai, tačiau vyras jau buvo nebegyvas. Į Saulės gatvę Trakuose tuomet atvažiavo lavonvežiai: sunku ir patikėti, kas nutiko privačių namų kvartale. Ant kaimyno tvoros negyvai pasismeigė vyras, nelaimė įvyko, kai jis pasilypėjęs pjovė medį. Ten buvo atvykusios gausios gelbėtojų pajėgos, medikai, bet padėti žmogui nebegalėjo.

Vilniaus pareigūnai prašo visuomenės pagalbos padedant surasti, kas įsibrovė į privatų kiemą ir apgadino svetimą turtą.  Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str.

Vilniuje tvora nukrito ant keturių automobilių ir juos apgadino. Apie incidentą L. Giros gatvėje, prie septintu numeriu pažymėto namo, tarnyboms buvo pranešta sekmadienį, apie 9.27 val. Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Julijos Samorokovskajos, moteris pranešė, kad maždaug vieno metro tvora nukrito ant jos automobilio „Seat“ ir ant dar trijų kitų savininkų automobilių – „Toyota“, „Nissan“, „Volkswagen“, kita dalis liko pavojingai pasvirusi.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdelis, kaip meška bando perlipti tvorą pasienyje. Nepavykus persiropšti per viršų, lokys ima griauti tvorą. Lietuvos pasieniečiai patvirtino – tai Lietuvoje prie sienos su Baltarusija užfiksuotas įvykis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Socialiniuose tinkluose plinta kadrai, kaip lokys bando perlipti šviežiai pastatytą spygliuotą tvorą pasienyje – atkakliai ropščiasi į viršų, tačiau perlipti niekaip nepavyksta.

Vilnietį Petrą nustebino tvora, tverianti Vilniaus „Sietuvos“ progimnaziją, esančią Justiniškių mikrorajone. Vyras susirūpinęs, ar tokia tvora nekelia pavojaus mažamečiams vaikams. Situaciją apie mokyklą tveriančią tvorą pakomentavo ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „Labas, humanizuojamas Vilniau! Va tokį „perliuką“ radome Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijoje.

Santaros klinikose mirė per tvorą lipęs ir susižalojęs 75 metų vyras. Antradienio vidurnaktį, apie 0.39 val., gautas pranešimas, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, reanimacijoje mirė vyras. Jis į klinikas dėl durtinės dešinės pažasties žaizdos buvo pristatytas pirmadienio vakarą, apie 22.58 val. iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės. Pirminiais duomenimis, asmuo susižalojo lipdamas per tvorą. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje pirmadienį pradėtas tyrimas dėl tvoros, esančios valstybinės žemės sklype Didžiųjų Gulbinų gatvėje, Vilniuje, statybos teisėtumo, pranešė prokuratūra. Anot prokuratūros, tyrimas pradėtas įvertinus žiniasklaidoje skelbiamą informaciją, kad į minėtame valstybiniame žemės sklype esantį mišką negalima patekti, nes jį juosia tvora, kurioje esantys vartai būna užrakinti.

Austrijos Halštato kaimas, išpopuliarėjęs dėl panašaus kaip animaciniame filmuke „Ledo šalis“ (Frozen) gamtovaizdžio, įrengė medines užtvaras, kurios užstoja vaizdą į Alpes, siekdamas pažaboti pernelyg didelį turizmą. Mažytis, vos 750 gyventojų turintis kaimelis su nuožulniais, apsnigtais mediniais nameliais ir smailėjančiu bažnyčios bokštu per metus sulaukdavo apie milijono lankytojų, kol 2020 metais prasidėjo COVID-19 pandemija.

Prieš pora metų įsigijusi nuosavą namą aktorė Ineta Stasiulytė neseniai įsigijo ir jį juosiančią tvorą. Apie tai, kokią tvorą rinktis geriausia ir su kokiais iššūkiais susidūrė žinoma moteris domėjosi TV6 laida „Statybų gidas“ A. Stasiulytė atskleidė, kad tiek gyvenime, tiek statybose ji dažnai remiasi viena labai svarbia ir jai nuolat pasiteisinančia nuostata. „Aš niekada nieko neskubinu, o kai aš neskubinu, viskas vyksta daug greičiau negu aš planavau.

Klaipėdos rajone sekmadienį nugaišo susižalojęs briedis. Kaip skelbiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento suvestinėje, sekmadienį, apie 10.27 val. buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos rajone, Gargžduose, Užuovėjos gatvėje briedis pasismeigė ant tvoros. Atvykę ugniagesiai pranešė, kad gyvūnas nugaišęs, galimai sveria apie 400 kg. Sulaukus atvykusių medžiotojų, ugniagesiai diskiniu pjūklu nupjovė tvoros strypą ir padėjo briedį įkelti į priekabą.

Baltarusija penktadienį pareiškė, kad Lenkijos pasienio tvora, pastatyta siekiant sulaikyti nelegalius migrantus, kelia grėsmę stumbrams. Lenkijos ir Baltarusijos teritorijose plytinčioje Belovežo girioje, įtrauktoje į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, gyvena didžiausia Europoje stumbrų populiacija. Praėjusiais metais Lenkija palei sieną su Rusijos sąjungininke Baltarusija pastatė užtvarą, kad užkirstų kelią neteisėtam sienos kirtimui.

Suomija pradeda statyti planuojamą 200 km ilgio tvorą pasienyje su Rusija, antradienį pranešė šalies sienos apsaugos tarnyba. Helsinkis baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti migrantų srautais pasienyje politiniais tikslais. Teritorijos tvarkymo darbai antradienį prasidėjo „nuo miško valymo ir bus vykdomi taip, kad kovą būtų galima pradėti tiesti kelius ir montuoti tvorą“, sakoma Suomijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.

Australijoje sugniuždytas tėvas, kurio sūnus žuvo tragedijos, kurios aplinkybės buvo itin keistos, metu, siunčia svarbų prašymą kitiems tėvams. Stephenas Powellas ir jo žmona liko sugniuždyti, kai praėjusį ketvirtadienį, per savo mamos gimtadienį, dingo jų trejų metų sūnus Izaokas, rašo mirror.co.uk. 15 minučių jie nepailstamai ieškojo jo gatvėje, kurioje gyveno, Perte, Australijoje.

Bet kokios statybos reikalauja nemenko įsigilinimo ir žinių, todėl tvoros įsirengimas iš pažiūros gali pasirodyti nemenku iššūkiu, tačiau ilgus metus tvorų gamyba užsiimanti įmonė „Ryterna tvoros“ šį mitą yra pasiruošę sugriauti ir sudėlioti visus taškus. Kaip išsirinkti tvorą, kuri ne tik apsaugotų turtą, šeimininkų privatumą, bet ir puoštų namų aplinką? Tvoros pasirinkimas prasideda nuo sklypo apžiūros Pirmasis žingsnis, galvojant apie tvoros įsirengimą, –  savo sklypo apžiūra.

Praėjus daugiau nei 30 metų po Geležinės uždangos griūties, Suomija dėl Maskvos karo Ukrainoje planuoja statyti spygliuotos vielos tvorą pasienyje su Rusija, kuri dar labiau atskirs Rytus nuo Vakarų.  Suomija, kuri yra pateikusi paraišką įstoti į NATO, šią savaitę paskelbė apie visapusišką parlamento paramą dėl dabartinės medinės tvoros pakeitimo tvirtesne konstrukcija, kuri padės užkirsti kelią rusų ir migrantų patekimui į šalies teritoriją. Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst.

Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija liko įrengti kelis kilometrus, tačiau jie – itin sudėtingoje teritorijoje, sako darbus vykdanti energetikos grupė „Epso-G“. „Projekto komandai liko įrengti aštuonis kilometrus tvoros segmentų, nutiesti tris kilometrus koncertinos prizmės ir atnaujinti septynis kilometrus senosios tvoros pasienyje su Baltarusija“, – BNS antradienį perduotame komentare sako grupės Fizinio barjero programos vadovas Marius Švaikauskas.

Nors tvora prie sienos su Baltarusija baigiama statyti, baltarusių padedami neteisėti migrantai toliau veržiasi į Lietuvos teritoriją. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas TV3 žinių „Dienos komentare“ įvardijo, kokiais būdais jiems pavyksta tą padaryti.  Pokalbio metu R. Liubajevas papasakojo ir apie tai, kaip šiandien elgiasi pažeidėjai ir su kokiais iššūkiais susiduriama saugant rytinę Lietuvos sieną.

Pasienyje su Baltarusija baigiant rengti paskutinius fizinio barjero kilometrus, netoliese gyvenantys žmonės teigia besijaučiantys saugesniais ir laukia paskutiniųjų jos kilometrų. Vis dėlto dalis kalbintų vietinių gyventojų tvorą vertina skeptiškai, mat visuomet atsiras galimybių ją perlipti. Kelių metrų aukščio spiralinę pjaunančią vielą ir greta jos esančią keturių metrų aukščio tvorą pradėta statyti Lietuvą iš Baltarusijos užplūdus keliems tūkstančiams migrantų.

Lietuvą nuo nelegalų iš Baltarusijos sauganti 152 milijonus eurų kainavusi tvora jau beveik užbaigta. Paskutinius statybos darbus atvykę apžiūrėti pasieniečiai, pasakoja, kad nelegalūs migrantai jau ne kartą bandė įveikti kliūtis: ant tvoros verčia medžius, replėmis gadina aštrią koncertiną. Baltarusių pasieniečiai arba duoda nelegalams visus reikalingus įrankius tvorai ardyti, arba veda migrantus link vietų, kur statybos darbai nėra baigti.

Maskvos invazijos į Ukrainą sukrėsta Suomija skuba stiprinti sienos su Rusija saugumą, kad apsisaugotų nuo hibridinių grėsmių, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Baimindamasis, kad Maskva gali panaudoti migrantus politiniam spaudimui, Helsinkis planuoja priimti teisės aktų pakeitimus, kurie palengvintų tvirtesnių tvorų statybą rytiniame pasienyje su Rusija. Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija.

Lietuvos siena gana saugi, nes 70 proc. jos jau yra stebima moderniomis technologijomis. Siena statoma greitai ir, pasak Vyriausybės atstovų, jau rugsėjo pradžioje būsime visiškai atsitvėrę nuo Baltarusijos. Šiuo metu jau yra apsaugoti 110 kilometrų jautriausios teritorijos, daugiausia aplink Druskininkus ir Kapčiamiestį.  Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad Europos Sąjungos išorės siena dabar yra saugesnis nei kada buvo.

Statantieji ar įsirengiantieji namus dažnai susiduria su svarbia dilema – kokią tvorą rinktis? Vis dėlto vertėtų apsvarstyti visus galimus variantus, įvertinti savo finansines galimybes ir lūkesčius. Plačiau apie kokybiškų tvorų ypatybes „5 žvaigždučių būsto“ laidoje pasakoja „Ryternatvoros.lt“ vadovas Gintaras Dudėnas. Kaip išsirinkti ilgaamžę tvorą? Viena svarbiausių ypatybių į kurią daugelis atkreipia dėmesį, tai tvoros ilgaamžiškumas.

Pasienyje su Baltarusija nutiesta beveik pusė viso numatyto ilgio pjaunamosios vielos – koncertinos, pastatyta 90 km tvoros. Nepaisant šiuo metu esančio nedidelio atsilikimo nuo grafiko tam tikruose ruožuose, darbus planuojama baigti laiku, BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Komiteto nariai trečiadienį pasienyje surengė išvažiuojamąjį posėdį.

Privataus namo šeimininkas pranešė, kad į kiemą juosiančią tvorą įvažiavo „Subaru“ visureigis. Kad laikas neprailgtų laukiant pareigūnų, eismo įvykį sukėlęs vyriškis nutarė nuraminti nervus keliais velnio lašais. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Vairuotojas atvykusiems pareigūnams bandė teisintis, kad avariją padarė anksčiau ir jau po to, norėdamas nuraminti nervus, išgėrė alkoholio.

Reaguojant į migrantų antplūdį, institucijos pasienyje su Baltarusija nutiesė daugiau nei 150 kilometrų spygliuotos vielos užtvaro ir dar dešimt kilometrų stacionarios tvoros, penktadienį pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Metus baigiam su tokiais rezultatais: pasienyje įtvirtinta 150 km 436 m. šešių spiralių koncertinos ir pastatyta daugiau nei 10 km stacionarios neperkerpamos tvoros“, – feisbuke rašė politikas.

Už fizinio barjero pasienyje su Baltarusija įrengimą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“ pateikė maždaug pusės milijono eurų vertės užsakymus kelioms įmonėms, kurios atliks techninę statybų priežiūrą bei projekto ekspertizę.  Pasak „Epso-G“ atstovo Antano Bubnelio, tokių paslaugų pirkimas – privaloma statybų projekto dalis.  „Įgyvendinant projektą už valstybės biudžeto lėšas bendroji techninė priežiūra bei įrengimo darbų ekspertizė yra privalomos“, – BNS aiškino A. Bubnelis.

Pasienyje su Baltarusija, siekiant apsisaugoti nuo neteisėtos migracijos, jau įrengta 70 km koncertinos ir 500 metrų tvoros, BNS ketvirtadienį informavo energetikos grupės „Epso-G“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis. Jo teigimu, 100 km koncertinos, kuri įrengiama piramidės principu, ketinama nutiesti iki gruodžio pabaigos, o pirmieji 100 km keturių metrų aukščio tvoros su vielos spirale turėtų būti įrengti iki kitų metų balandžio pabaigos.

Pasienyje su Baltarusija netoli Druskininkų sumontuoti pirmieji keturių metrų aukščio tvoros segmentai, pranešė Vyriausybė. Sieną statanti grupės „EPSO-G“ bendrovė „Tetas“ segmentus pirmiausia pradėjo montuoti svarbiausiuose ruožuose, kur jau nutiesta pjaunanti viela, koncertina. Pasienyje vykdomų darbų eigą „EPSO-G“ grupės atstovai trečiadienį pristatė premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamai projekto priežiūros komisijai, nurodoma pranešime.

Europos Sąjunga (ES) privalo finansuoti fizinių užtvarų statybą ties išorine bendrijos siena, sako Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) pirmininkas.  „Mūsų Europos liaudies partija, kuri yra didžiausia (Europos) Parlamente, niekaip negali suprasti, kodėl Europa negali finansuoti ir fizinio barjero statybų pasienyje su Baltarusija“, – LRT sakė Manfredas Weberis. „Mes žinome apie grėsmes – tai hibridinis karas.

400 kilometrų ilgio tvorą pasienyje su Baltarusija norėtų statyti 12 įmonių, pranešė projektą įgyvendinanti valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“.  Tiek bendrovių pateikė paraiškas rugsėjo pabaigoje paskelbtam beveik 120 mln. eurų vertės tvoros rangovo konkursui. Šis ruožas suskaidytas į keturias dalis, o kiekvieną jų įrengti pretenduoja nuo 7 iki 10 tiekėjų.

Lietuvai dėl migrantų krizės statant tvorą pasienyje su Baltarusija, Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad projektas turi būti įgyvendintas iki kitų metų rugsėjo 1 dienos.  Energetikos ministerijai pasiūlė nustatyti šią datą, be to, keičiamos nuostatos, susijusios su informacijos apie projektą teikimu tarp institucijų. „Epso-G“ ir jos valdoma pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonė „Tetas“ rugsėjo 14 dieną pasirašė 36,3 mln.

Laikotarpiu nuo rugsėjo 11 iki 13 dienos Alytaus r., Pivašiūnų sen., Gervėnų k., esančiame kelyje buvo apgadinta medinė tvora. Eismo įvykio kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kviečiame atsiliepti įvykį mačiusius asmenis. Prašoma informuoti Alytaus apskr. VPK Kelių policijos skyriaus tyrėją Agnę Kvedaravičiūtę tel. +370 700 65659, el. paštu agne.kvedaraviciute@policija.

Restruktūrizuojamos kelių ir tiltų statybos bendrovės „Šiaulių plentas“ prašymu teismas laikinai sustabdė beveik 1 mln. eurų vertės Krašto apsaugos ministerijos Infrastruktūros valdymo agentūros rengtą karinių oro pajėgų bazės Šiauliuose tvoros statybos  konkursą. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 25 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkurso procedūras.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai pagal kriminalinės žvalgybos informaciją prie Vilniaus pataisos namų sulaikė šios įstaigos nuteistąjį, bandžiusį per įstaigos apsaugos tvorą permesti, kaip įtariama, narkotines medžiagas. Sulaikius asmenį, nustatyta, kad jis yra Vilniaus pataisos namų nuteistasis, bausmę atliekantis atvirojoje kolonijoje. Jis buvo išleistas į trumpalaikę išvyką į namus, pranešė Kalėjimų departamentas.

Lenkijos pasieniečiai susidūrė su kiek netikėta problema – pasienyje su Baltarusija nutiestą koncertiną bandė karpyti pačių lenkų aktyvistai. Šalies pasienio apsaugos tarnyba praneša, kad sulaikė 13 žmonių grupę, griovusių sienos su Baltarusija ribojimus.

Trečdalis gyventojų tvorą pasienyje laiko geriausiu migracijos krizės sprendimu, rodo LRT užsakymu atlikta rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa. Kaip skelbia LRT,  apklausa parodė, kad fizinės tvoros ar sienos su Baltarusija statybą geriausiu neteisėtų migrantų krizės sprendimu laiko 33 proc. repondentų, dar 17 proc. apklaustųjų nurodė, kad sprendžiant migrantų krizę, reikia padedant ES spausti Iraką nutraukti skrydžius į Minską. Skrydžiai buvo nutraukti rugpjūčio 7-ąją. 14 proc.

Vyriausybė palaimino tvoros pasienyje su Baltarusija statybas ir parinko įmonę, kuri ją statys. Tikslas – per metus pastatyti pusės tūkstančio kilometrų, 4 metrų aukščio tvorą su pjaunančia viela koncertina. Tai kainuos apie pusantro šimto milijonų eurų. Nors anksčiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sakė, kad tokia suma tėra lašas jūroje, finansų ministrė sako, kad tą lašą teks skolintis.

Tvorą pasienyje su Baltarusija statys valstybės energetikos įmonių grupė „Epso-G“. Vyriausybė nutarimu pirmadienį patvirtino, kad 508 kilometrų ilgio tvorai pasienyje su Baltarusija būtų numatyti iki 152 mln. eurų. Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad „Epso-G“ yra įgyvendinusi daug reikšmingų strateginių projektų, vien šiuo metu įgyvendinama 14 jų, grupėje dirba apie 1,1 tūkst. darbuotojų.

Šeštadienį prieš vidurnaktį neblaivus vyras Vilniuje, Seimo rūmų teritorijoje, sugadino pakeliamą užtvarą, pranešė Policijos departamentas. Anot pareigūnų, įtariamajam nustatytas 1,72 prom. girtumas, jis uždarytas į areštinę. Patirtas nuostolis nustatinėjamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Norint užtikrinti, jog tvoros statybos pasienyje su Baltarusija procesai vyktų visiškai skaidriai, projektą įgyvendinanti įmonė turi itin gerai viešinti visą projekto eigą, sako Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas. Dariaus Vedricko teigimu, antradienį Seimo priimti sprendimai, leidžiantys visus tvoros statybos konkursus rengti neskelbiamų derybų būdu, suteikia galimybę labai greitai įsigyti paslaugas, medžiagas bei darbus.

Lietuvai siekiant suvaldyti išaugusius neteisėtų migrantų srautus, lėšos tvorai pasienyje su Baltarusija bus užtikrintos, sako finansų ministrė, kol kas negalėjusi pasakyti, apie kokias sumas kalbama.  Pasak Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, keturių metrų aukščio tvorai su „Concertina“ lėšos turėtų būti skiriamos etapais, pradžioje – iš Vyriausybės rezervo. „Siena tikrai neatsiranda taip greitai, todėl tikėtina, kad patys statybų kaštai išsidėstys per šiuos metus ir kitus metus.

Siekdama kuo skubiai sustabdyti neteisėtų migrantų antplūdį per Baltarusiją, Lietuva tvorą pasienyje statys savo lėšomis, bet dėl išlaidų kompensavimo diskutuos su Europos Komisija, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

Spygliuota viela tiesiama nuo nelegalų pasienyje migruojantiems žvėrims gali tapti mirtinu pavojumi. Pasak Seimo nario Lino Jonausko, miško žvėrys gali įsipainioti į vielos kablius, smarkiai susižaloti ir žūti. O pasieniečiai atšauna, kad kol kas nė vienas žvėris neįsisuko į spygliuotą vielą ir nenugaišo.

Nelegalų kaimynystėje sulaukę Lazdijų rajono gyventojai pyksta ir jaučiasi apgauti – valdžia žadėjo, kad sienos pažeidėjai jų kaiminystėje apsigyvent tik 10 dienų, kol truks izoliacija, tačiau iš kaimo mokyklos neiškeldinami. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė prasitarė, kad pusę tūkstančio sienos pažeidėjų žada sukelti į Dieveniškių mokyklą, tačiau vietiniai sukilo ir ten.

Kariuomenė pasienyje su Baltarusija penktadienį pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą. Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija, spygliuotos vielos užtvara – vadinama koncertina –  tiesiama siekiant suvaldyti pastaraisiais mėnesiais drastiškai išaugusį migrantų, patenkančių iš Baltarusijos, srautą.

Ketvirtadienio popietę Kaune ties Linkuvos ir A. Stulginskio gatvių sankryža susidūrė du automobiliai VW „Passat“. Vienas jų po smūgio įsirėžė į greta stovinčio namo tvorą. Mūrinė tvora buvo suniokota – joje pramušta skylė. Pasak vietinių gyventojų, į šią tvorą jau ne pirmą kartą atsitrenkia automobiliai, o ši sankryža – tarsi „užkeikta“. Minėtąją tvorą dėl dažnų autoavarijų tenka taisyti net kelis kartus per metus. Kauno miesto Linkuvos gatvėje galimas tik vienpusis eismas.

Kaune kaimynų pykčio objektu tapo tvora. Viena pusė reikalauja, kad ji būtų nugriauta. Kita šeima tikina, kad tvora šioje vietoje stovi jau kelis dešimtmečius ir niekam iki konflikto neužkliuvo. Tiesa, savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba mano kitaip, tad teismo sprendimu nurodė tvorą nugriauti.

Ketvirtadienio vakarą pranešta, kad Vilniuje, Varnės gatvėje, lengvasis automobilis rėžėsi į mūrinę sieną. Anot skambinusiųjų, ant vairo sukniubęs vairuotojas prarado sąmonę. Į avarijos vietą atskubėjo visos tarnybos, iš karto atsiųsti ir gelbėtojai. Prispaustų žmonių nebuvo, vaduoti neprireikė ir vairuotojo. Atvažiavus medikams 38-erių metų vyras atsigavo. Tačiau vyras sunkiai orientavosi aplinkoje, todėl buvo įtarta, kad vyras gali būti apsvaigęs.

Šiaulėnų miestelio gyventojai gyvena baimėje, kad jų gyvenvietėje iki nelaimės gali būti vos vienas žingsnis – šalia gyvenamųjų namų, kaimynui priklausančioje žemėje, stūkso didelis tvenkinys, kurį vyriškis atsisako aptverti. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Toma (aut. pastaba – tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri pasakoja, kad prieš 3 metus su vyru Šiaulėnų miestelyje įsigijo sodybą, kur kitoje kelio pusėje yra kaimynui priklausantis tvenkinys.