Šį parką nuolat apšaudė okupantai, tad raketos pražudė ir sužeidė ne vieną gyvūną. Todėl savanoriai ėmėsi juos evakuoti į saugesnę vietą. O su šiais savanoriais bendravo TV3 Žinių bendradarbiai Ukrainoje, kurie kartu aplankė ir evakuotus gyvūnus.
Turbūt net neįtartumėte, kas yra mikroautobuso, riedančio per Charkivo Feldmano ekologinio parko takelius, gale. O mikroautobusu važiuoja kengūros. Jas gabenęs savanoris Timofėjus dalijasi prisiminimais.
„Tai – ne prijaukinti, ne naminiai gyvūnėliai. Kad įsodintume didelę kengūrą, reikėjo trijų mūsų. Vienas ėmė už uodegos, antras ir trečias – už letenų. Ir įkelti į autobusą. O kai kitą kėlėme, tai pirma norėjo pabėgti iš autobuso. Iš pradžių autobuse važiavo ramiai, o po to pradėjo peštis tarpusavyje“, – pasakoja Timofėjus.
Tačiau šią istoriją pradėkime nuo pradžių. Šalia Charkivo įsikūrusiame Feldmano ekologiniame parke gyveno ne tik kengūros, bet ir tūkstančiai didelių ir mažų gyvūnų ir paukščių. Jis įsikūręs šiaurinėje priemiesčio dalyje. Nuo pat pirmosios Rusijos karo Ukrainoje dienos net gyvūnai suprato, kad vyksta kažkas siaubingo.
„Stručius galima lengvai perkelti. Uždedi jiems maišą ir jį gali vesti, kur nori. O kazuarui maišo ant galvos neuždėsi. Tai labai pavojingi gyvūnai. Jeigu strutis gali įspirti koja, jis negali tavęs sudraskyti. O kazuaras gali tave sudraskyti, suprantate?“ – kalba ekologinio parko darbuotoja Svitlana Vishnevetskaya.
Svetlana prisimena ir gyvūnų evakuaciją iš parko į Poltavos miestą. Moteris nesitraukė, kol kartu su kolegomis neevakavo paskutinių parko gyventojų – o teko išvežti ir plėšrius gyvūnus.
Taigi Svetlana daugiau nei mėnesį gyveno kartu su gyvūnais. Kai krisdavo bombos, ji kartu su jais slėpdavosi jų narvuose. O kai būdavo ramu, stengdavosi vengti rusų karių, kurie stovėjo netoliese esančiame miške. Rusofašistai, nors buvo ką tik atvykę, buvo velniškai alkani.
„Mūsų darbuotojams jie grasino. Mus vedė sušaudymui ir sakė: „Dabar eisime šaudyti, šaudyti. Duokite mums šiek tiek maisto. Kokio maisto yra?“, – sako Svitlana.
Egzotinius gyvūnus pavyko nugabenti į Poltavą – ramesnę vietą, toliau nuo sienos. Tačiau ne visiems pavyko išgyventi kelionę – kai kurie dėl šalto oro mirė nepasiekę tikslo. Nugaišo ir Ukrainoje itin reti didžiųjų vėžlių patinai. Šaltis pagrindiniu priešu išlieka ir šiandien, mat Putino orda nesiliauja apšaudžiusi strateginių energetikos objektų.
„Turime daug egzotinių gyvūnų ir paukščių, kuriems reikėtų 20–25 laipsnių šilumos. O mes negalime šildyti patalpų“, – aiškina Kovalivkos ekologinio parko direktorius Vitalyj Ilchenko.
Iš viso Poltavos ekologiniame parke gyvena apie 5 tūkstančiai gyvūnų. Darbuotojai dalijasi, kad atvykėliams su čia anksčiau gyvenusiais gyvūnais sutarti sekasi puikiai. O geriausia žinia – pavyko išgydyti visus, kurie buvo sužaloti Putino ordos raketų skeveldrų. Dabar sveiki ir laimingi čia gyvena šiaurės elniai, kupranugariai, zebrai, pumos.
Tiesa, gyvūnams prireikė nemažai laiko, kad šie atsigautų, adaptuotųsi. Tačiau dabar beveik visi yra tokie, kokie buvo anksčiau. Svetlana net bučiuojasi su viena beždžionėle. O vikruolės atsidėkoja štai taip – vis dar vagia tai, kas joms patinka.
Jų giminaičiai kituose aptvaruose jau spėjo ir parodyti, kad filmavimas juos išvargino.
Gali būti, kad kai kurie iš šių perkeltų gyvūnų netrukus grįš namo. Charkivo Feldmano ekologinis parkas po truputį atkuriamas. Tačiau savanoriai sako, kad darbai juda lėtai. Mat nors Charkive tapo ramiau, miestas nėra apsaugotas nuo rusofašistų raketų.
