Ragindama energiją dar labiau taupytų ir verslas, Vyriausybė patvirtino elektros tarifų verslui kompensavimo tvarką.
Šiaulių savivaldybėje – griežtas energijos taupymo režimas. Valdininkai darbe pasirodo tik tris dienas per savaitę, kitomis dienomis neaptarnauja ir gyventojų. Savivaldybės pastate nebėra ir karšto vandens, darbuotojai nebegalės naudotis asmeniniais šildytuvais ir virduliais – turės po dešimt dalintis vienu virduliu.
Darbuotojai turės dirbti prie 19 laipsnių šilumos, o kad nesusigundytų pasišildyti elektriniais kondicionieriais, administracijos vadovai paslėpė valdymo pultelius.
„Elektros prietaisų surinkimas, patalpų apšvietimo modernizavimas, darbas nuotoliniu būdu“, – sako administracijos direktorius Antanas Bartulis.
Meras tokio drastiško taupymo nauda abejoja.
„Taupymas turi turėti prasmę, negali būti dėl taupymo. Jei padarai vienoj vietoj gerai, kitoj gauna nelabai gerą rezultatą“, – tikina Šiaulių meras Artūras Visockas.
Nors kai kurie šiauliečiai piktinasi, kad ne visomis darbo dienomis savivaldybės pastate bus aptarnaujami, vyriausybė tokias savivaldybių taupymo priemones remia, mat pati ragina visas institucijas kuo labiau susimažinti elektros, šildymo, vandens, degalų vartojimą.
„Išties buvo parengtas planas, sutaupymai energetikoje viešojo sektoriaus subjektų yra matomi“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Jei išeiname iš posėdžių salės, išjungiame elektrą, uždarome duris, jei įjungtas šildytuvas, kondicionierius, nelikome atvirų durų, kad neišeitų šiluma į koridorių. Koridoriuose nedega visos lempos, kai niekas nevaikšto“, – aiškina energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Visgi Energetikos ministerijai, raginančiai kitus taupyti, pačiai nepavyksta tapti taupymo lydere. Rugsėjį tarp daugiausia sutaupiusių elektros, palyginti su pernai rugsėju, 50 proc. rezultatą pasiekusi Žemės ūkio ministerija, o Energetikos ministerija sutaupė vos 18 proc.
„Sutaupė 18 proc. elektros energijos ir 40 proc. karšto vandens energijos. Sutaupymai žymūs“, – sako I. Žilienė.
Turto bankas nustatė, kad yra ir tokių institucijų, kurios nepaisant nurodymo taupyti, elektros rugsėjį išdegino net daugiau nei pernai – joms gresia patikrinimai.
„Ministerijos bus informuotos apie institucijas, kurioms nepavyko sutaupyti, padėsime informaciją išfiltruoti“, – tvirtina Turto banko direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Turto bankas nuo rugsėjo pradžios vykdo energijos taupymo konkursą, ragindamas iki Naujųjų metų įstaigas kuo labiau susimažinti elektros ir šildymo išlaidas, o nugalėtojams žada pinigines premijas pastatams pagerinti. Energetikos ministerija ragina jau ir verslą ne tik girtis apie reklamų ar vitrinų pritemdymą, bet imtis ir reikšmingesnio elektros taupymo.
„Jei viešasis sektorius gali sutaupyti 20 proc. energijos, ir versle, gyventojų segmente irgi yra toks potencialas“, – tikina I. Žilienė.
Visgi Energetikos agentūros vadovas iš verslo nesitiki 20 proc. energijos sutaupymo.
„Auditoriai energetikos randa, jei verslas įgyvendintų, potencialas yra 5 proc. manau, tai logiška, verslas pats skaičiuojasi, saka sąnaudas, sąnaudomis konkuruoja“, – sako Energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys.
O Vilniaus šilumos tinklai skelbia, kad ruošiasi centralizuotai tiekti ne tik šilumą, bet ir vasarą vėsinimą, kad pastatuose nebereikėtų kondicionierių, kurie daug šilumos išpučia tiesiog į orą, gadina fasadų išvaizdą. Centralizuoto vėsos tiekimo sistemos esą bus efektyvesnės ir šiltą orą panaudos karšto vandens ruošimui.
„Ką mes norime padaryti – su šilumos siurbliais išimti šilumą iš pastatų – atvėsinti. Ta šiluma šiandien paleidžiama į orą, mes norime surinkti ir panaudoti karšto vandens ruošimui šiltuoju periodu“, – aiškina Vilniaus šilumos tinklų atstovas Paulius Martinkus.
„Grąžinsim šilumą į sistemą, tai šiek tiek taupysim. Taupys biurų nuomininkai, gyventojai, kurie pas mus įsikurs“, – sako nekilnojamojo turto vystytojas Guido Wolf.
Pažadėjusi padėti verslui susimokėti už išbrangusią elektrą, Vyriausybė patvirtino subsidijų verslui už elektrą mokėjimo tvarką. Pagal ją jau nuo šio mėnesio įmonės sulauks sumažintų sąskaitų, o kompensacijas iš valstybės biudžeto gaus elektros tiekėjai. Vyriausybė kompensuos pusę elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę šių metų ketvirtąjį ketvirtį, o kitų metų pirmąjį ketvirtį kompensuos dalį kainos, viršijančios 28 centus.
