virgilijus poderys

Gera žinia – jau nuo liepos pigs elektra. Visuomeninis tarifas mažės penktadaliu iki 22 centų už kilovatvalandę. Kartu energetikos reguliavimo taryba primena, kad pingant elektrai Vyriausybė nusprendė nebepratęsti kompensacijų. Tad kas nenori permokėti, turi suskubti ir pasikeisti brangias sutartis. Na, o dujų vartotojams žinios ne tokios geros. Nors drastiškai pinga Europoje ir dujos, lietuviams jos atpigs vos 5 procentais.

Vyriausybė nusprendė pratęsti kompensacijas už dujas, bet ne elektrą. Nuo liepos 1 dienos nelikus kompensacijų už elektrą, daliai gyventojų už ją teks mokėti daugiau. Energetikos ministras ragina gyventojus pasirašius brangesnes sutartis su nepriklausomu tiekėju, persirašyti į pigesnes. Esą dabar nukritus elektros kainai – pigesnes sutartis siūlys ir patys tiekėjai. O valstybė ir toliau kompensuos pabrangusias dujas, nors gamtinių dujų kaina nukritusi iki žemiausio lygio per dvejus metus.

Kiek mokėsime už elektrą, dujas ir šildymą antrąjį pusmetį? Europos rinkoje energetikos ištekliams atpigus, ekspertai mato galimybes ir gyventojams mažiau mokėti už elektrą bei dujas. Šildymas esą irgi neturėtų būti brangesnis. Energetikos ministras Dainius Kreivys tokias prognozes vertina atsargiai ir pažadų, kad kainos liks mažesnės, nedalina. Jis tik perspėja, kad brangias elektros sutartis tebeturintys gyventojai nuo liepos gali nebegauti kompensacijų.

Nors elektra ir smarkiai atpigo, daugiau kaip pusė milijono lietuvių neskuba keisti sutarčių į pigesnes ir tebemoka didesnius negu 28 centai už kilovatvalandę tarifus. Premjerė Ingrida Šimonytė kalba, kad nuo liepos elektros kainų greičiausiai nebekompensuos, tad daugybei lietuvių gresia mokėti už elektrą brangiau.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys mano, kad dabartinė kompensacijų gyventojams už elektrą tvarka antrąjį šių metų pusmetį neturėtų būti tęsiama.  „Pagal tai, kokia šiuo metu – sausį, vasarį, kovą, balandį – yra rinka, ką matome, tokia kompensavimo tvarka, mano asmenine nuomone, neturėtų būti tęsiama.

Verslas nebegaus valstybės kompensacijų už išaugusias elektros kainas, tad turės mokėti visą kainą pagal sutartis su elektros tiekėjais. Kai kuriems verslininkams tai reiškia gerokai didesnes sąskaitas už elektrą. Verslininkai skundžiasi ir vienu elektros tiekėju, kuris esą piktnaudžiauja savo padėtimi – kainų piko metu įkalbinėjo fiksuoti kainas, o dabar nebesutinka tarifų mažinti, dėl ko verslas patiria dešimt tūkstantinius nuostolius.

Elektros kainai nukritus žemyn, daugiau nei pusė šalies gyventojų permoka už elektrą. Kai kurie elektros tiekėjai stebi, kad elektros kaina biržoje nukrito net iki 21 cento už kilovatvalandę. O gyventojai dėl to jokių veiksmų nesiėmė. Juolab penktadalis gyventojų apskritai nežino, kiek moka už elektrą. Institucijos sako, kad tarifai keičiasi taip greitai, kad gyventojai jau pavargo stebėti kainas.

Pamatę, kad biržoje elektra pigesnė nei ją parduoda tiekėjai, žmonės pagrįstai ėmė piktintis verslininkais ir tiesiai šviesiai klausia, kodėl į gyvybiškai svarbią elektros rinką įleisti privatininkai, kuriems svarbu gauti maksimalų pelną. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad valdžia pridarė klaidų skubėdama atlaisvinti rinką ir dabar už kompensacijas tiekėjams atseikės šimtus milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Socialdemokratai kaltina Vyriausybę visišku abejingumu gyventojų išlaidoms už elektrą. Elektrai biržoje rekordiškai pingant, socdemai ragina Vyriausybę skubiai keisti elektros kompensavimo modelį, kad didesnę naudą pajustų gyventojai, o ne elektros pardavėjai, gaunantys iš biudžeto milijonus eurų.

Nepriklausomi elektros tiekėjai klientus vilioja vis patrauklesniais elektros tarifais. Jau ir „Ignitis“ siūlo mažesnius už 28 centus fiksuotus tarifus. Energetikos agentūros vadovas vertina, kad bendrovės kovoja dėl klientų mažindamos kainas ir ragina tuo pasinaudoti – nutraukti brangias sutartis. O premjerė Ingrida Šimonytė po susitikimo su Švedijos premjeru pareiškė nesitikėti greito sprendimo dėl dalies pinigų susigrąžinimo iš Švedijos už pernai iš jos nupirktą brangią elektrą.

Elektrai rinkoje pingant, prezidentūra ir vyriausybė elektros tiekėjus ragina mažinti elektros kainas, kad gyventojai pagaliau pajustų rinkos liberalizavimo naudą. Nors ir vangiai, elektros tiekėjai priversti mažinti savo viršpelnius. Šiuo metu jie jau siūlo tokius planus, kurie leis vyriausybei net nebemokėti gyventojams kompensacijų. Tiesa, kad taip nutiktų, aktyvūs turi būti ir patys gyventojai – turi patys nutraukti senas brangias sutartis ir pasirašyti naujas.

Mažėjant didmeninėms elektros kainoms ir visiems tiekėjams sausį sumažinus fiksuotų planų kainas, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, jog atsakingos institucijos turėtų ištirti, ar visada pagrįstai mokamos valstybės kompensacijos, kurias tiesiogiai gauna tiekėjai.

Kalėdinis pigių degalų festivalis baigėsi. Degalų kainos vėl kopia į viršų. Ypač tai jaučia dyzelinių automobilų vairuotojai. Litras dyzelino beveik 20 centų brangesnis už benziną. Dyzelino kainas dar labiau kaitina Europoje tvyranti įtampa ruošiantis atsisakyti rusiškų degalų. Ekspertai prognozuoja, kad jau po dviejų savaičių įsigaliojus embargui rusiškiems naftos produktams, dyzelino kaina dar labiau šoks į viršų. Benzinas ir dyzelinas degalinėse vėl brangsta.

Elektra biržoje per mėnesį jau atpigo daugiau kaip trigubai, tačiau nepriklausomais vadinami elektros tiekėjai tarifų gyventojams mažinti neskuba. Rinkos ekspertai jau pripažįsta, kad ir elektros rinkoje Lietuvoje konkurencijos sukurti nepavyko. Visgi vartotojų gynėjai ragina gyventojus nemiegoti, o reikalauti mažesnių elektros kainų, grasinti pereiti pas konkurentus. Matydami tokią situaciją, kai kurie tiekėjai jau pradeda naują kovą dėl klientų ir viliones, žadėdami mažesnes kainas.

Nuo Naujųjų metų elektra kainuos šeštadaliu brangiau, o dujos brangs 20 ir 40 procentų. Energetikos reguliavimo taryba skelbia naujus tarifus, kurie dar labiau patuštins žmonių pinigines. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė primena prašyti šildymo kompensacijų ir žada, kad dviejų kambarių būste gyvenantys senjorai už šildymą turėtų mokėti ne daugiau 10 eurų. Šiaulietė Antanina aplink namus po pūgos nusikasa užpustytus takus.

Mūšis su Švedija dėl šimtamilijoninių pigios elektros gamintojų viršpelnių krypsta ne Lietuvos vartotojų naudai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad su Švedija derėtis nėra lengva, o Energetikos ministerija jau ruošiasi prašyti Europos Komisijos pagalbos. Tačiau Seimo opozicijos atstovai abejoja, ar net tarpininkaujant eurobiurokratams vyriausybei pavyks išsireikalauti iš švedų bent dalį elektros viršpelnių.

Nafta atpigo iki buvusio lygio prieš karą Ukrainoje. Tačiau lietuviai už degalus priversti mokėti kone puse euro už kiekvieną litrą brangiau. Ekspertai aiškina, kad iš tokios situacijos didžiausią naudą skuba išpešti naftos perdirbėjai. O vartotojų teisių gynėjai piktinasi, kad degalų rinkoje Lietuvoje nėra realios konkurencijos, tad ir toliau degalus pilamės daug brangiau negu lenkai ir vejamės vokiečius.

Rinkos dalyviams teigiant, jog antrojo vėjo parko Baltijos jūroje projektas dėl naujų jo sąlygų gali nesudominti potencialių investuotojų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, jog pakeitimai kaip tik leistų greičiau atlikti jo įgyvendinimui reikalingus parengiamuosius darbus.

Vyriausybei paskelbus energijos taupymo vajų aiškėja, kad paspausti valdininkai darbe sutaupė vidutiniškai apie 20 proc. elektros, o dideles patalpas turinčios įstaigos – net pusę elektros. Visgi yra ir tokių, kurios elektros šiemet sudegino daugiau nei pernai – tokioms įstaigoms gresia patikrinimai. Ragindama energiją dar labiau taupytų ir verslas, Vyriausybė patvirtino elektros tarifų verslui kompensavimo tvarką. Šiaulių savivaldybėje – griežtas energijos taupymo režimas.

Lietuvoje dujų ir elektros kainos – didžiausios Europoje, tačiau energetikos ministras Kreivys tvirtina, kad jos gyventojams įkandamos. Dėl chaoso energetikoje opozicija reikalauja ministro galvos ir jau renka parašus interpeliacijai. O štai lietuviai priversti griebtis vis radikalesnių taupymo priemonių. Marijampoliečiai senjorai ruošiasi artėjančiai rekordiškai brangiai žiemai.

Pirmojoje naujo TV3 sezono laidoje „Karštai su tv3.lt“ – speciali diskusija apie Lietuvą purtančią elektros kainų krizę. Vasaros metu elektros kainos ėmė kilti žaibišku greičiu – sakyti, kad jos kilo kaip „ant mielių“, jau būtų per švelnu. Pirmoji sezono laida kviečia kartu ieškoti atsakymų, kas dėl to kaltas.

Elektros ir dujų kainos išlieka rekordinėse aukštumose, tad vis daugiau ekspertų kalba apie būtinybę didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems. Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys siūlo taikyti norvegišką modelį, pagal kurį kompensuojamas tik tam tikras suvartotas kiekis, nes nepasiturintieji ir suvartoja mažiau energijos. Pokalbis su V. Poderiu ir energetikos ekspertu prof.

Nuo šiandien gyventojams vėl brangsta elektra ir dujos. O kas praleido terminą pasirinkti nepriklausomą tiekėją – už elektrą mokės ir dar daugiau nei kalbėta anksčiau. Energijos išteklių kaina auga dėl tebesitęsiančio ES ir Rusijos konflikto dėl Ukrainos. Vyriausybė mėgina raminti, kad dalį tarifų kompensuos, tam skiria milijardą, antraip už elektrą tektų mokėti iki 4 kartų brangiau, o už dujas iki 6 kartų.

Į Vilnių atvykusi energetikos eurokomisarė ragina ruoštis žiemai – dar vienam sudėtingam šildymo sezonui ir aukštoms kainoms. Ji ragina europiečius apsirūpinti dujomis ir rengtis blogiausiam scenarijui – jei Rusija iš viso nutrauks jų tiekimą. O Lietuvos vyriausybę skatina nepalikti gyventojams visos išlaidų naštos.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.

Lietuvos energetikos agentūros vadovu tapo buvęs Seimo narys energetikos ekspertas Virgilijus Poderys, ketvirtadienį pranešė agentūra. „Pagrindinis mano tikslas – sukurti stiprų bei lyderiaujantį energetikos kompetencijų centrą“, – išplatintame pranešime sako naujasis agentūros vadovas.

Rusijos „Rosatom” paskelbė, kad Astravo atominę ketinama įjungti jau rugpjūčio pradžioje. Prezidentas Gitanas Nausėda nedelsdamas sušaukė Valstybės gynimo tarybos posėdį, tačiau sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis žeria kritikos – esą nieko nedaroma, kad šis projektas būtų sustabdytas.  Apie situaciją kalbamės su Seimo Ekonomikos komiteto nariu Virgilijumi Poderiu.

Virgilijus Poderys palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją Seime.  Apie tai pranešta ketvirtadienio Seimo rytinio posėdžio pradžioje. V. Poderys nuo šiol yra Mišrios Seimo narių frakcijos narys. Po politiko pasitraukimo, valstiečių frakcijoje lieka 48 Seimo nariai.

Lietuvos elektros energetikos 2020-ųjų darbotvarkėje vienas svarbiausių projektų bus tinklų sinchronizavimas su Europa, be to, vis daugiau pastangų bus kreipiama į vietinės gamybos plėtrą.  BNS kalbinti politikos formuotojai ir ekspertai teigia, kad elektros rinkoje šiais metais sunku tikėtis kainų mažėjimo. Iš dalies amortizuoti tokias tendencijas jie siūlo didinant gaminančių vartotojų skaičių bei visiškai liberalizuojant tiekimo rinką.  „Harmony Link“ – projektas Nr.

Nors renovacijos mastai pastaraisiais metais lėtėja, politikai žada – namų atnaujinimas dar tikrai nesibaigs. Ir nors valdžia žada gyventojams finansines paskatas renovuoti namus, yra ir kitas kelias – bausti namų neatnaujinančius gyventojus. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pastebi, kad anksčiau per metus buvo renovuojama apie 500 namų, o pastaraisiais metais šis skaičius sumažėjo ir per metus atnaujinama po kelis šimtus namų.

 Lietuvai ruošiantis blokuoti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros importą, ją importuoti žada Latvijos elektros perdavimo bendrovė AST. Todėl elektros prekyba su trečiosiomis valstybėmis Baltijos šalyse vyks nebe per Lietuvą, o per Latviją, rašo 15min.lt.

Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį paspartinti Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimą su žemynine Europa iki 2025 metų. Už Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo pataisas balsavo 88, o susilaikė 6 parlamentarai.

Valdžia užsimojo visus jūsų elektros skaitiklius pakeisti išmaniaisiais. Aišku, dėl to truputį pabrangs elektra. Vėliau sektų ir dujų bei vandens skaitiklių pakeitimas. Valdantieji piešia patogesnę ateitį su išmaniaisiais skaitikliais, tuo metu žmonės piktinasi, kad brangstant elektrai, teks dar papildomai mokėti ir už naujus skaitiklius. TV3 žinių kalbintas elektros inžinierius Petras naujos statybos daugiabutyje montuoja modernius ir elektroninius skaitiklius.

Ar sugebėtumėte išgyventi už 120 eurų per mėnesį? Vyriausybė ir toliau mano, kad tokių pinigų turi pakakti. Tuo tiki ir savivaldybės, pernai sutaupiusios net 100 mln. eurų, kurie turėjo atitekti pašalpoms nepasiturintiems. Nepasiturintys gyventojai pernai nesulaukė net 117 mln. eurų, skirtų išmokoms, t.y. daugiau nei pusės visos sumos. Ekonomistas Romas Lazutka tvirtina, kad tai nepateisinama.

Lietuviai toliau klimpsta į energetinį skurdą. Beveik trečdalis Lietuvos taupo ir gyvena šaltame būste, o kompensacijų sulaukia daugiausia tik pensininkai ir bedarbiai. Toliau brangstant elektrai, dujoms ir šildymui, valdantieji jau svarsto kompensacijas mokėti už visas komunalines paslaugas ir elektrą. Daugiabutyje sostinės Šeškinės rajone su žmona gyvenantis aštuoniasdešimtmetis senjoras Anatolijus nesupranta, kodėl per mėnesį tenka mokėti už šildymą net 55 eurus, nors radiatoriai vos šilti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) patvirtinus tyrimo dėl verslo grupių įtakos politikai išvadas ir paskelbus, jog valstybės ir „Vilniaus prekybos“ sukurta „Leo LT“ valstybei galėjo atnešti nuostolių, įmonės sukūrimo istoriją būtina tirti iš naujo bei peržiūrėti „MG Baltic“ sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“, mokesčių ekspertai kritiškai vertina pastangas kovoti dėl žalos, nes tai labai sunkiai įrodoma, rašo portalas 15min.lt.

Po beveik pusantrų metų valdžiai grįžus prie metro įstatymo projekto, diskusija šiuo klausimu įsižiebė ir Seime. Apie 2,5 mlrd. Eur kainuojantį projektą siūloma padengti privačiomis, o ne valstybinėmis lėšomis, tačiau projekto nauda abejoja ir parlamentarai, ir Finansų ministerija. Prieš porą savaičių Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlė pritarti Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui, tačiau norima jį tikslinti.

Nenaudojamos poilsinės, pirtys ir dar tūkstančiai beverčių statinių bei milijonai eurų jų išlaikymui kasmet – štai kokią valstybės žaizdą apnuogino Valstybės kontrolė, panagrinėjusi valstybei priklausančius pastatus. Nors Finansų ministerija prisiima atsakomybę dėl šios naštos ir žada imtis permainų, Seimo nariai piktinasi, kad procesas juda kone vėžlio greičiu.

Kovo pradžioje netikėtai paskelbtas Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno sprendimas inicijuoti taikos derybas su Vokietijos bendrove „Danpower“ dėl kogeneracinių elektrinių projektų Vilniuje ir Kaune sulaukė prieštaringų vertinimų. Tokio žingsnio rėmėjai sako, kad kompromiso paieškos – pigesnis ir palankiai investuotojų vertinamas sprendimas. Kritikai stebisi, kad taikos sutartis pasiūlyta po ministerijos pergalės pirmosios instancijos teisme.

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, Seime susimąstyta ir apie gyvenančius individualiuose namuose – neraškančius lengvatos vaisių. Tačiau pateiktas siūlymas iki Seimo salės gali net nenukeliauti. Ne tik dėl suskaičiuotų biudžeto praradimų, bet ir dėl to, kad neatitinka Europos Sąjungos narių susitarimo. Konservatorius Antanas Matulas pasiūlė, kad 9 proc.

Ir smulkus namo patobulinimas gali padėti jo gyventojams sutaupyti, tačiau tik pastato šildymo sistemos modernizavimas, stogo ar sienų apšiltinimas valstybės paramos nesulauktų. Kas naudingiau – remti nedidelį skaičių brangių renovacijų ar daug, bet smulkių? Kompleksinė namo renovacija – ilgas ir brangus procesas. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 1,8 tūkst. renovacijos laukia dar 14 tūkst.

„Kas nedirba, tam ir nereikia“, paklaustas, ar jam ne per daug septynių padėjėjų, šmaikštavo Seimo narys Julius Sabatauskas. Vis dėlto, permetus akimis parlamentarų padėjėjų sąrašus matyti, kad kai kuriems Seimo nariams užtenka viso labo poros papildomų rankų, o kai kurie vargiai išsitenka su septyniais pagalbininkais. Kiekvienas Seimo narys, įgijęs Seimo nario mandatą, gauna teisę įdarbinti savo padėjėjus.

Valdantiesiems valstiečiams su opozicijoje esančiais konservatoriais liepos pradžioje sutarus mainais į paramą urėdijų reformai grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, dauguma BNS kalbintų skirtingų frakcijų politikų beveik neabejoja, kad lengvata bus grąžinta. Tačiau kai kurie valdantieji sako, kad tokia lengvata nebūtų socialiai teisinga. Valstiečių deleguotas premjeras Saulius Skvernelis yra pažadėjęs dar iki spalio grąžinti 9 proc.

Naujasis Seimas dar tik pradeda darbą, o Vyriausybė laukia, kol galės startuoti. Tačiau net nespėjus įsivažiuoti naujajai koalicijai, valstiečių lyderiai užmiršo savo pažadus rinkėjams. Sulaužyti pažadai ir programa Dar prieš rinkimus buvo padalinti pažadai, kad mokestiniai klausimai bus sprendžiami „dviejų datų“ principu, o tai reiškia, kad pataisų įsigaliojimo terminas nebūtų trumpesnis nei 6 mėnesiai nuo teisės akto paskelbimo.

Miestų šilumos ūkio nuoma privačiam kapitalui nepasiteisino, tačiau būsima Vyriausybė nebandys aktyviai kištis į savivaldybių sprendimus, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į energetikos ministrus. Tuo metu šilumos ūkio valdyme dalyvaujančios bendrovės „Fotum Heat Lietuva“ vadovas tvirtina, kad savivaldybės prastai kontroliavo partnerius. „Visur, kur baigiasi šilumos ūkio nuomos sutartys, ten norima atsisveikinti su privačiu valdytoju.

Elektra Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turėtų būti ribojama, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į energetikos ministrus įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys. V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Sąjungoje ir Lietuvoje startavusi aplinkos taršos leidimų sistema (ATL) bent jau pirmajame jos etape daugeliui šalies įmonių sudarė galimybę gauti papildomo pelno, o viena labiausiai pasipelniusių įmonių buvo Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja „Vilniaus energija“. Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Li...

„Verslo žinios“ informuoja, kad nuo rugsėjo vidurio iš AB „Litgrid“ generalinio direktoriaus pareigų traukiasi bendrovei nuo 2010 metų pabaigos vadovavęs Virgilijus Poderys. Manoma, kad V. Poderiui bus pasiūlytas darbas kitoje tarnyboje. Naujojo AB „Litgrid“ vadovo kandidatūra svarstys valdyba. Neoficialūs šaltiniai tarp potencialių kandidatų mini Edvardą Važgėlą, „Inter RAO Lietuva“ Elektros pardavimų plėtros direktorių, Daivį Virbicką, kompanijos „Alpiq Energija Lietuva“ verslo direktorių.

 Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Elektros jungties „NordBalt“ projektą įgyvendinanti bendrovė „Litgrid“ gavo visus reikiamus leidimus statyboms pradėti. Baltijos dugnu nutiestas kabelis po pustrečių metų sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas ir sumažins priklausomybę nuo Rusijos elektros.