Milžiniškos kalvos ir lavos upės, – taip, anot mokslininkų, atrodo daugiau nei už 26 šviesmečių skriejanti super-Žemė. Tik dabar aptiktas dangaus kūnas, kurį mokslininkai pavadino Gliese 486 b, aplink savo žvaigždę sukasi ne mūsų Saulės sistemoje, tačiau yra pakankamai arti, kad astronomai ją galėtų stebėti milžiniškais teleskopais ir tirti jos atmosferą.
Mokslininkai sako, kad šios planetos masė beveik tris kartus didesnė už Žemės, tačiau ji toli gražu nėra tokia palanki gyvybei vystytis. Anot jų, Gliese 486 b yra sausa ir karšta kaip Venera, o skrieja ji aplink mažesnę, šaltesnę ir ne tokią šviesią žvaigždę, kuri, kaip ir tūkstančiai kitų, nušviečia Paukščių taką.
Kadangi Gliese 486 b yra pakankamai arti savo žvaigždės – joje susikaupęs didelis radiacijos kiekis, gravitacija gerokai didesnė nei Žemėje, o temperatūra joje siekia net apie 430 laipsnių. Gliese 486 b – viena iš trijų arčiausiai Žemės skriejančių egzoplanetų, kuri, anot mokslininkų, gali padėti įminti galaktikos paslaptis. Mokslininkai jau yra atradę daugiau nei 4300 ne Saulės sistemoje skriejančių egzoplanetų.
