planeta

„Savaitgalį nutariau aplankyti savo giminės kapą. Kadangi žiemą kapinėse būna pakankamai mažai žmonių, sutvarkiusi giminės kapą, nutariau ramiai pavaikščioti po kapines, tačiau tai ką pamačiau, mane kaip reikiant nustebino“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Irutė. Ramiu žingsniu ėjau pro kapines. Mąsčiau apie gyvenimą, išėjusias gimines... ir nejučiomis pajutau, kaip mano mintis pertraukia didžiulis įkyrus burzgimas.

Ozono sluoksnis, saugantis gyvybę Žemėje nuo pražūtingos Saulės spinduliuotės, per kelis dešimtmečius atsistatys, tačiau prieštaringai vertinamos geoinžinerijos schemos, kuriomis siekiama sušvelninti pasaulinį atšilimą, gali sustabdyti šią pažangą, pirmadienį įspėta svarbiame moksliniame vertinime. Nuo XX amžiaus 8-o dešimtmečio vidurio dėl tam tikrų pramoninių aerozolių stratosferoje, esančioje nuo 11 iki 40 kilometrų virš Žemės paviršiaus, retėja ozonas.

Lapkričio 1-oji kasmet yra svarbi diena ne tik dėl mirusiųjų pagerbimo, bet ir dėl klausimo, ką daryti su kapinių atliekomis. Svarbu prisiminti, kad ir dirbtinės gėlės, ir žvakidės ar sugrėbti lapai turi savo vietą atliekų konteineriuose. Kapinių atliekos pagal Atliekų tvarkymo taisykles yra priskiriamos komunalinėms atliekoms.

Astronomai aptiko labai neįprastą į širdies ritmą panašų radijo signalą, skleidžiamą tolimoje galaktikoje, kuris juos nustebino, nes buvo toks pastovus. Astronomai pirmą kartą aptiko ilgalaikius radijo signalus, primenančius „širdies plakimą“, kurie skleidžiami tolimoje galaktikoje. Jis klasifikuojamas kaip greitas radijo bangų protrūkis (RBT) – stiprus nežinomos astrofizinės kilmės radijo bangų protrūkis, paprastai trunkantis ne ilgiau kaip kelias milisekundes.

Pamoka „Kaip elgiuos? Ogi tvariai!“, papasakojusi apie besaikio vartojimo pasekmes, atsakingą ūkininkavimą, bendrystę su gamta, sulaukė didžiulio dėmesio. Lietuvos 3 – 4 klasių moksleiviai sužinojo daug svarbių ir įdomių dalykų apie mūsų didžiausią turtą, sudarantį sąlygas visai gyvybei žemėje. Be civilizacijos gėrybių – automobilio, telefono, kompiuterio – išgyventi galima. O štai be dirvožemio niekaip. Tačiau šiam gyvybiškai svarbiam resursui labai reikia mūsų pagalbos.

Mes jau seniai bandome įsivaizduoti, kaip atrodys mūsų planeta, kai dėl nelaimės, klimato kaitos ar branduolinio karo išnyks gyvybė, o aplinka bus suniokota. Paslėpta kalne, atokioje saloje tarp žemyninės Norvegijos ir Šiaurės ašigalio, maždaug 122 metrų gylyje, o pasaulinė sėklų saugykla sukurta tam, kad mus išgelbėtų, jei taip atsitiktų, rašo „Tech Insider“. Joje saugomos vertingos viso pasaulio pasėlių sėklos. Neseniai dėl Sirijos pilietinio karo ji pirmą kartą padėjo žmonijai.

Mes žinome, kad klimato krizė ir toliau niokos mūsų planetą, kol vyriausybės nesiims veiksmų, tačiau kiek blogiau bus 2014 m. gimusiam kūdikiui? Žymiai blogiau, remiantis naujausia informacija. Kaip pranešta žurnale „Science“, naujoji karta per savo gyvenimą susidurs su septynis kartus didesnėmis karščio bangomis nei tie, gimę prieš 60 metų, jau patyrė ir dar patirs, jei vidutinė pasaulio temperatūra pasieks 3 °C (5,4 °F), palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Pasaulio lyderiai susirinko į vieną svarbiausių klimato kaitos konferencijų planetos istorijoje. Lyderiai ragina nustoti su gamta elgtis kaip su tualetu ir ją beatodairiškai teršti.  Tačiau aktyvistai netiki, kad elitui pavyks susitarti dėl konkrečių priemonių klimato krizei mažinti. o vienų didžiasių pasaulio teršėjų vadovai – Kinijos, Rusijos ir Brazilijos prezidentai į šią konferenciją išvis nusispjovė ir į ją nė nepasivargino atvykti.

Nusikelkime į mūsų planetos plaučiais vadinamą Amazonę, kur pastaraisiais metais ne tik dažniau nei įprasta kyla gaisrai, bet ir neįkainojamuose miškuose įsisiautėjo nelegalūs aukso kasėjai. Skaičiuojama, kad Amazonėje veikia puspenkto tūkstančio nelegalių kasyklų. Šalies prezidentas Žairas Bolsonaras žada jas legalizuoti, o aplinkosaugininkai perspėja apie nepataisomą žalą Amazonės miškams.

„Niekur nėra saugu“ – perspėja Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) savo naujausioje ataskaitoje. Jų teigimu, klimato kaita ir jos padariniai liks dar ilgam.

Dar visai neseniai gerbėjus stebinęs tikru rožiniu deimantu kaktoje, reperis Lil Uzi Vert dabar juos šokiruoja nauju pirkiniu. Vyras tikina, perkantis...planetą.  Šią keistą naujieną trečiadienį savo socialiniuose tinkluose pranešė Elono Musko žmona, atlikėja Grimes. „Dokumentai beveik užpildyti. Lil Uzi Vert oficialiai priklausys wasp-127b. Pirmasis žmogus, kuriam legaliai priklausys planeta!“, – rašė Grimes.

NASA marsaeigis pradeda istorines gyvybės ženklų paieškas raudonojoje planetoje. Pustrečio milijardo dolerių kainuojantis aparatas į Raudonąją planetą atskraidintas dar vasarį ir atlikus visus testus, kaip tik ruošiasi pradėti savo misiją – ieškoti ten kada nors galėjusios egzistuoti gyvybės ženklų. NASA mokslininkai pirmiausia nusitaikę į milijardų metų senumo kraterį. „Akivaizdu, kad vieta, kurią žvalgome Jezero krateryje nebuvo jūra.

Centrinė mūsų planetos dalis, branduolys, galimai yra pasviręs. Ši hipotezė yra paremta Kalifornijos universiteto Berklyje seismologų sukurtu modeliu. Tai galėtų paaiškinti, kodėl seisminės bangos per vidinį Žemės branduolį keliauja nevienodai. Šis pastebėjimas buvo detaliai aprašytas moksliniame žurnale „Nature Geoscience“. Mes vis dar nesuprantame daug dalykų, vykstančių tūkstančiai kilometrų po mūsų kojomis.

Prireikė net 15-os metų atidžių stebėjimų, tačiau astronomai pagaliau sužinojo, kokiu greičiu Venera sukasi aplink savo ašį. Tai reiškia, kad dabar žinome kokia yra vienos paros trukmė šioje ugningoje Žemės dvynėje. Viena diena Veneroje prilysta 243,0226 dienoms Žemėje – beveik dviem trečdaliams vienerių metų mūsų planetoje. Tiesa, vienos paros trukmė Veneroje gali skirtis apie 20 min.

Mažiausiai 97 proc. mūsų planetos Žemės paviršiaus yra ekologiškai pažeisti ir sutrikdyti žmogaus veiklos. Ši žiauri statistika buvo paskelbta žurnale „Frontiers in Forests and Global Change.“ Terminas „ekologiškai nepažeistas“ neturi jokio tikslaus apibrėžimo, tačiau paprastai jis yra vartojamas kalbant apie žemės plotus, kurie nebuvo sutrikdyti žmonių veiklos, ir kuriuose vis dar gyvena tokios gyvūnų populiacijos, kaip iki industrializacijos.

Jau seniai žinoma, kad ugningas mūsų planetos vidus tolimoje ateityje neišvengiamai užges. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad šis procesas galimai vyksta daug greičiau vienoje planetos pusėje, nei kitoje. Analizuodami, kaip per pastaruosius 400 mln. metų judėjo žemynų ir vandenyno plokštės, tyrėjai nustatė, kad tam tikrų planetos dalių šilumos izoliacija yra geresnė, todėl susidaro netolygus šilumos nuostolis. Giliai žemės viduryje šilumą nuolat generuoja yrantys radioaktyvūs elementai.

Europos Sąjungos mokslininkai pradėjo naują programą, kurios tikslas – sukurti visos žemės skaitmeninę simuliaciją. Joje bus galima kurti ateities klimato modelius ir taip pasiruošti potencialioms katastrofoms. Ateinančius 10 metų truksiantis projektas „Destination Earth“ (liet. „Kelionės tikslas – žemė“) yra ambicingo plano iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą dalis.

Mokslininkai atskleidžia, kad už mūsų Saulės sistemos ribų skriejanti planeta – super-Žemė – yra pakankamai arti, kad ją galima būtų tyrinėti milžiniškais teleskopais. Tiesa, jie abejoja, ar ši planeta tinkama gyvybei. Milžiniškos kalvos ir lavos upės, – taip, anot mokslininkų, atrodo daugiau nei už 26 šviesmečių skriejanti super-Žemė.

Antrasis Žemės mėnulis vasario 2 d. priartės prie planetos, tada nutols į kosmosą ir daugiau niekada nesugrįš. „Koks antras mėnulis“, – klausiate jūs? Astronomai tai vadina 2020 SO (angl. 2020 small object) – mažą objektą, kuris į Žemės orbitą įskrido maždaug pusiaukelėje tarp mūsų planetos ir Mėnulio 2020 m. rugsėjį. Tokie laikini palydovai kaip šis yra žinomi kaip mini mėnuliai, nors šiuo atveju jį vadinti mėnuliu yra šiek tiek apgaulinga. 2020 m. gruodžio mėn.

Garsus ispanų rašytojas Carlosas Ruizas Zafonas, parašęs tarptautiniu bestseleriu tapusį mistinį romaną „Vėjo šešėlis“ , kurio veiksmas vyksta Barselonoje, penktadienį mirė, pranešė jo leidykla. Rašytojui buvo 55 metai. „Šiandien mirė Carlosas Ruizas Zafonas, vienas geriausių dabartinių romanistų.

Žmonės nuo koronaviruso kenčia, o mūsų planeta, panašu, atsigauna. Minint Žemės dieną kviečiame sužinoti, kaip įvairios pasaulio vietos atrodė prieš karantiną ir dabar.  Niekur neskubėdama, lėtai skaidriu vandeniu medūza sklendžia ne bet kur, o Venecijos kanale. Neįprastą šiam turistų pamėgtam, šurmuliuojančiam miestui vaizdą nufilmavo čia dirbantis biologas. „Nufilmavau medūzą prie pat Šv. Morkaus aikštės, prie pat vandens paviršiaus.

Galingas naujasis teleskopas, kuris įrengtas Havajuose esančio ugnikalnio viršuje, leido išvysti dar neregėtus vaizdus. Tai – saulės paviršius, kuris iki šiol dar nebuvo užfiksuotas iš taip arti. Vaizdo įraše užfiksuotos Saulės granulės – vadinamieji kylantys karštų dujų fontanai. Juos užfiksavo saulės teleskopas, esantis maždaug 3000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Teleskopas galėtų padėti geriau suprasti saulę ir jos poveikį mūsų planetai. Išskirtiniai saulės vaizdai – video siužete.

O dabar suklusti turėtų tie, kurie nors kartą svajojo, bent akimirkai atsidurti Marse. Viena Ispanijos kompanija siūlo kiekvienam norinčiam užsidaryti oloje, kurioje sukurta aplinka patkuria raudonąją planetą. Tiesa, dėvint astronauto kostiumą ekspermente teks praleisti mažiausiai keturias dienas.

Birželio 1–8 d., kai Venera viešės Jaučio ženkle, pasisekti piniginiuose reikaluose gali praktiškai visiems. Tačiau net ir šioje situacijoje yra keli Zodiako ženklai, kuriems birželis bus ypač pinigingas. 1. Avinas Birželio pradžioje Venera juos globos labiau, nei likusius ženklus. Pinigai patys „eis“ pas juos. Avinų laukia stabili finansinė padėtis ir lengvos įplauko s, kurias jie išleis savo malonumui, materialių daiktų įsigijimui ir komforto kūrimui. Deja, po birželio 8 d. sėkmė juos apleis.

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių, trečiadienį pranešė mokslininkai. Šis atradimas gali padėti gauti naujos informacijos apie planetas, priklausančias netoli Saulės esančių žvaigždžių sistemoms. Astronomai, tyrinėję Barnardo žvaigždę, esančią vos už šešių šviesmečių, pastebėjo „užšalusį, silpnai apšviestą pasaulį“ – mažiausiai 3,2 karto masyvesnę už Žemę egzoplanetą.

Marse rastas didžiulis požeminis ežeras – pirmasis skysto vandens telkinys, kada nors aptiktas Raudonojoje planetoje, trečiadienį pranešė mokslininkai.

Pastaruoju metu kelionės laiku tapo itin mėgiama tema socialiniuose tinkluose. „Apex TV“ siūlo tuo besidomintiems žmonėms paklausyti, ką pasakoja neva iš ateities atkeliavę žmonės. Naujausiame vaizdo įraše įamžintas Jamesu Oliveriu pasivadinęs vyras, tikinantis, kad atkeliavo iš 6491-ųjų. Prie keliautojo buvo prijungtas melo detektorius, neva įrodantis, kad vyras sako tiesą. Jamesas tvirtino, kad yra įstrigęs 2018 metuose ir negali grįžti pas savo šeimą bei draugus.

„Cosmos“ – tai naujoji papuošalų kūrėjų kolekcija iš natūralaus Baltijos gintaro. Dizainerių įkvėpimu išskirtinių aksesuarų kūrime tapo dangaus kūnai ir savitą stilių turinčios asmenybės. Viena jų – žinoma moteris, modelis, vizažistė Deimantė Kazėnaitė. Pasak „Ambersmile charms“ prekinio ženklo kūrėjos Julijos Paulauskienės, kolekcijos papuošalai sukurti atspindėti ir identifikuoti žmogaus asmenybę.

Puikiai žinomas Rusijos „Linksmųjų ir išradingųjų klubo“ (KVN) vedėjas ir valstybinio Maskvos jaunimo centro „Planeta KVN“ direktorius Aleksandras Masliakovas pažeidė valstybinių įmonių įstatymą, minėto centro vardu sudarydamas sutartis su privačia bendrove, kuri priklauso jam ir jo šeimai, teigiama naujausiame „Transparency International Rossija“ tyrime.

Šiandieniniame pasaulyje žmonės vis greičiau pereina prie tvaresnio gyvenimo būdo, todėl nauji šaltiniai energijai išgauti kartais yra tiesiog neįtikėtini. Kaip atsinaujinančios energijos šaltinis pasaulyje naudojami dumbliai bei kūno šilumos energija ir tai toli gražu ne viskas. 2011 m. Vorčesterio taryba Anglijoje susilaukė tikro pykčio pliūpsnio, po to, kai ji pristatė planus šildyti vietinį baseiną, naudojant perteklinę krematoriumo šilumą.

Banginio Tau, vienos iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių, sistemoje astronomų grupė aptiko dvi į Žemę panašias planetas, kuriose gali egzistuoti gyvybė, ketvirtadienį pranešė Didžiosios Britanijos laikraštis „The Independent“. Tos planetos skrieja aplink Banginio Tau žvaigždę, panašią į Saulę ir esančią tik už 12 šviesmečių nuo jos, nustatė mokslininkai. Leidinyje pažymima, kad labai tikėtina, jog šiose planetose sąlygos palankios gyvybei.

Simona (pavardė redakcijai žinoma) su dviem draugėmis gegužės pabaigoje įsidarbino Vilniaus kavinėje – „Planeta“, esančioje „Skalvijos“ kino teatre. Tačiau vietoj laukto įprasto darbo, jos sulaukė, kaip pačios teigia, žeminimo, papildomo netikėto darbo, o kai kurį patiekiamą maistą merginoms duoti klientams, anot jų, buvo net baisu. „Iš pradžių viskas pasirodė labai gerai, bet paskui prasidėjo nemalonūs dalykai. Pavyzdžiui, per visą darbo laikotarpį nesugebėjau atgauti sutarties kopijos.

Įvairių išsigalvojimų apie nežemiškas civilizacijas girdime taip dažnai, kad dažnai naujienas apie jas tiesiog praleidžiame pro akis. Bet šią reikėtų įsidėmėti. Staigūs ir labai ryškiai sužibantys radijo bangų pliūpsniai kosmose - tai paslaptingas fenomenas ir mokslas jų kilmės užtikrintai paaiškinti negali. Dabar keli mokslininkai nusprendė pasvarstyti ir paskaičiuoti, ar tai gali būti ateivių laivų variklių darbas. Ir jų tyrimo rezultatai mažų mažiausiai stebina.

Spiralinė galaktika NGC 1055 nuo mūsų planetos nutolusi per 55 milijonus šviesmečių ir priklauso Banginio žvaigždynui. Itin galingas Čilėje, didžiausioje pasaulio observatorijoje esantis teleskopas šią didžiulę, gravitacijos susietą žvaigždžių, dujų ir tamsiosios medžiagos sistemą įamžino ypač ryškiai. Mokslininkai skelbia, kad šios galaktikos skersmuo yra maždaug penkiolika procentų didesnis nei Paukščių Takas.

Fizikos genijus, profesorius Stephenas Hawkingas teigia esąs įsitikinęs, kad žmonija neišgyvens būsimo 1 tūkst. metų Žemės planetoje. Garsus teoretikas ateitį liūdnomis spalvomis pristatė Oksfordo universiteto paskaitoje.

Uolienų planetą, kuri buvo atrasta „gyventi tinkamoje“ mūsų Saulei artimiausios žvaigždės sistemos zonoje, gali dengti vandenynai, ketvirtadienį paskelbė Prancūzijos tyrimų instituto CNRS mokslininkai. Grupė, kurioje dirbo CNRS astrofizikai, apskaičiavo Proksima b vadinamos planetos dydį ir paviršiaus savybes, ir padarė išvadą, kad ji gali būti „vandenynų planeta“, panaši į Žemę.

Penkerius metus iki didžiausios mūsų Saulės sistemos planetos keliavęs erdvėlaivis atsiuntė į žemę pirmas Jupiterio nuotraukas. Erdvėlaivis aplink Jupiterį suks ratus daugiau nei pusantrų metų ir stengsis išsiaiškinti dujų giganto paslaptis. Beje astronomai skelbia ir dar vieną naujieną – patvirtinta, kad mūsų Saulės sistemoje yra dar viena nykštukinė planeta. Mažytė planeta NASA erdvėlaivis Juno prie Jupiterio priartėjo šio mėnesio pradžioje.

Mūsų Saulės sistemoje atrasta reta „nykštukinė planeta“, 18 kartų mažesnė už Žemę; ji aptikta skriejanti ekscentrine orbita toliau Neptūno, pranešė antradienį astronomai. Pavadinta RR245, šis ledinis luitas šiu o metu yra už maždaug 9,7 mlrd. kilometrų nuo Saulės – 65 kartus toliau nei Žemė, sakė Prancūzijos kosmoso tyrimų instituto CNRS astronomas Jeanas-Marcas Petitas. „Jos orbita yra labai ištęsta elipsė – jos tolimiausias nuo mūsų žvaigždės taškas bus už 19 mlrd.

Žemė yra mūsų gimtoji planeta ir oazė kosmoso platybėse. Mokslininkai, pasitelkdami įvairius palydovinių tyrimų centrus gali prognozuoti ne tik orą, bet ir artėjančią sausrą, matyti labiausiai nutolusius Žemės kampelius, stebėti klimato kaitą ir daugybę kitų reiškinių susijusių su mus supančia aplinka, ekonomika ir pačia žmonija. Čia pateikiame keletą įdomių faktų apie mūsų „Mėlynąjį dangaus taškelį“, kuriuos vėliau galėsite papasakoti ir savo draugams. 1. Vienintelė gyvenama vieta.

  Tarptautinė mokslininkų grupė pirmadienį paskelbė atradusi tris į Žemę panašias planetas, kurios geriausiai tiktų gyvybės paieškoms už mūsiškės Saulės sistemos ribų.

2015-ieji buvo ypač darbingi metai orų pranešėjams. Tai ne tik karščiausi metai istorijoje, tačiau taip pat ir vieni audringiausių. Todėl net nelieka abejonių kad šiame pagreitinto vaizdo įraše parodyti pernai įvykę svarbiausi meteorologiniai reiškiniai neleis atitraukti akių. Šioje vizualizacijoje parodomi visi 2015-ųjų metų mūsų planetos klimatui reikšmingi įvykiai. Ir visa tai sutalpinta į vos devynias minutes.

Nors klimato kaita vyksta visoje mūsų planetoje, tačiau kai kurie pasaulio regionai yra geriau ar blogiau pasirengę susidoroti su šio proceso padariniais. Neseniai biologų ir ekologų komanda sukūrė žemėlapį, kuris parodo, kurios Žemės sritys yra pažeidžiamos labiausiai. Tyrime buvo naudojami palydoviniai duomenys nuo 2000 iki 2013 metų.

Gyventojų perteklius. Tai frazė, kuri daugelį politikų priverčia raukytis ir ieškoti lengvų bei įtikinamų atsakymų. Dažnai girdime kalbas apie tai, kad žmonių Žemėje yra gerokai per daug, o ateityje dėl pertekliaus galime sulaukti rimtų bėdų, rašo BBC. Mokslininkai gyventojų perteklių įvardija kaip vieną didžiausių ateities grėsmių.

Mūsų Saulės sistemos tolimiausiame pakraštyje galbūt buvo aptikta anksčiau nežinoma milžiniška planeta, pavadinta Devintoji Planeta (Planet Nine), trečiadienį pranešė JAV mokslininkai. Objektas, kurio „masė yra dešimt kartų didesnė už Žemės“, skrieja „neįprasta, itin ištįsusia orbita Saulės sistemos pakraštyje“, – sakoma tyrėjų iš Kalifornijos technologijos instituto (Caltech) pranešime.

Raudonasis Marsas prieš šimtus milijonų metų atrodė visai kaip Žemė: slėniai, vanduo, šiluma. O kodėl visas šis grožis išnyko, vis tiksliau pavyksta nustatyti aplink Marsą skriejančiam atmosferą tiriančiam zondui „MAVEN“. Iš NASA pasaulį pasiekia išties karšta žinia. „Maždaug prieš 3,7 milijardų metų vandens ten buvo labai daug ir jis buvo aktyvus. Bet maždaug tuo laikotarpiu Saulės vėjas nuplikė planetą, jos atmosferą.

Atrodo, kad Marse yra ne tik užšalusio vandens, bet ir teka sūraus vandens srautai, bent jau vasarą, sako NSA mokslininkai. Pasak jų, naujausi stebėjimai „tvirtai paremia“ ilgalaikę teoriją, kad kai kuriais kalnų šlaitais kiekvieną vasarą teka sūrus vanduo. Tie tamsūs, siauri ruožai pasirodo ir išryškėja šilčiausiais Marso mėnesiais, o likusią metų dalį būna išblukę.

 Panašių į Žemę planetų kitose žvaigždžių sistemose ieškantys astronomai atrado ko gero artimiausią atitikmenį mūsų planetai, – potencialiai uolinga planeta skrieja aplink savo žvaigždę tokiu pačiu atstumu kaip Žemė aplink Saulę, pranešė ketvirtadienį NASA. Atrastoji planeta ypatinga ne tik tuo, kad jos orbita yra pačioje Auksaplaukės juostoje (angl.

Prancūzija antradienį pasiuntė signalą apie „proveržį“ Paryžiuje vykstančiose 46 šalių derybose, turinčiose pakloti pamatus nekantriai laukiamam klimato veiksmų planui, kuris turėtų būti pasirašytas gruodį. Ministrai ir kiti aukšto rango pareigūnai per neformalų susitikimą pasiekė bendrą sutarimą dėl kelių klausimų, kurie kelerius metus buvo kliuvinys oficialioms deryboms, žurnalistams sakė Prancūzijos vyriausioji klimato derybininkė Laurence Tubiana.

Glotnios apledėjusios lygumos matyti Plutono paviršiaus naujausiosios nuotraukose, paskelbtose penktadienį – JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) zondui anksčiau šią savaitę praskriejus arti šios nykštukinės planetos. Minimos lygumos plyti Plutono šiaurėje tarp stūksančių kalnų – kairiau nuo širdies pavidalo masyvo, kurį NASA pavadino Tombo regionu, vidurio.