Nors kartą patyrę artimo netektį, žino, kokia kyla sumaištis ir kiek reikia sutvarkyti laidotuvių reikalų. Tai trukdo deramai išgyventi liūdniausias gyvenime emocijas ir atsisveikinti su brangiu žmogumi. Apie pasiruošimą laidotuvėms TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ kalbėjo Aušra Maldeikienė, Šarūnas Jasiukevičius ir Rūta Cimarmanaitė.
Europarlamentarė Aušra Maldeikienė savo vaikams jau yra surašiusi didžiąją dalį nurodymų – saugiai padėtas net socialinės paskyros slaptažodis, kad laikui atėjus būtų galima tinkamai ją uždaryti. Paruoštas testamentas, pageidavimai, kaip ir kur moteris norėtų būti palaidota, netgi surašyti muzikos kūriniai ir pažymėta vieta Šventajame rašte, sudarytas sąrašas žmonių, kuriuos pakviesti. Pasiruošti savo laidotuvėms politikei kilo prie 13 metų.
Būdama maža ji augo su vienuolėmis, laidojo savo artimuosius, lankydavo žmones senelių namuose – net mirštančiuosius. Visa tai neatbaidė nuo mirties, o kaip tik tapo aiškiu paveikslu ateities, kuri visus mus ištiks.
Aušrai Maldeikienei didžiulę įtaką padarė ir jos tėčio mirtis. Moteriai, kuriai tuo metu buvo apie 30 metų, buvo baisu tai, kad jos šeima elgėsi taip, lyg jos tėčiui dar buvo vilties pasveikti, nors jį kamavo jau paskutinės stadijos vėžys.
„Man buvo labai skaudu. Kai turėjau į Maskvą skristi laikyti egzamino ir tėvelis mane pasikvietė, tąkart jį mačiau jau paskutinį kartą, jis man pasakė, kad mes daugiau nebesusitiksime. Jis visąlaik žinojo, bet buvo baisus vienas dalykas, kad jis negalėjo kalbėti – buvo tokia tradicija iki paskutinės minutės nesakyti žmogui, kad jis miršta, tarsi visi vaidina spektaklyje. Man tai paliko nepaprastai slegiantį jausmą. Aš daugybę metų galvojau ir dabar galvoju, kaip buvo galima gražiai paskutinį mėnesį su juo pasikalbėti apie tai, kas jam svarbu. Jis man pasakė, kad mes daugiau nebesimatysime, aš neprisimenu savo reakcijos, bet po to jis man pasakė, kaip buvęs politinis kalinys, kad tu visada žinok – kiek jie mane mušė, tiek aš jiems nieko neišdaviau. Aš tada supratau, kaip žmogui iš tiesų buvo svarbu pasakyti, kas jo gyvenime buvo svarbiausia, o per tą tokį nekalbėjimą apie mirtį iš jo tai buvo atimta“, – skaudžią gyvenimo patirtį prisiminė Aušra Maldeikienė.
Po tokių gyvenimo pamokų Aušra Maldeikienė nusprendė į mirtį žvelgti kitaip. Ji ne tik paruošė savo pačios laidotuvių scenarijų, bet ir sumanė iš anksto parašyti laiškus žmonėms, kuriuos labai myli ir kurie patys negailėjo gerumo.
„Sąraše – jau devyniasdešimt du žmonės ir vis dar ką nors prisimenu. Gražu taip ruoštis mirčiai, – sakė Aušra Maldeikienė. – Esminė mano mintis ta, kad daug žmonių pradeda gyventi tik pajutę mirties alsavimą. Atsimerkime ir, kol jaunesni, veskime mažus vaikus į laidotuves, kalbėkime, aiškinkime jiems apie tai, o ne auginkime pusiau idiotais bandydami slėpti nuo jų natūralius normalius dalykus. Kitaip auginamas miegantis vaikas“.
Visą pokalbį apie Aušros Maldeikienės pasiruošimą savo laidotuvėms ir jos gyvenimo filosofiją žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Visi mes žmonės“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
