Rusijos karinę agresiją patirianti Ukraina prašo Vakarų tvirtos karinės pagalbos. Štai ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė visam pasauliui per CNN sako, kad Vakarai turi dalyvauti kare mūšio lauke, o sankcijomis, nes antraip Europai gali būti per vėlu – vėliau gali tekti kovoti savo žemėje.
„Mes turime būti pasirengę su juo kovoti ant žemės. Sankcijos nesustabdys karo nusikaltėlio. Sankcijos tik jam pakenks, bet tik mūšio lauke galime sustabdyti karo nusikaltėlius“, – teigia kadenciją baigusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Grybauskaitę palaiko ir buvęs Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
„NATO turėtų įsikišti, įsikišo, kai Serbijos diktatorius Miloševičius žudė žmones ir trėmė, milijoną norėjo išvaryti iš Kosovo. Tada NATO įsikišo, o dabar bijo“, – sako V. Landsbergis.
Dalis vilniečių pritaria, kad NATO kariai padėtų ukrainiečiams įveikti Rusijos okupantus, tačiau kiti atsargesni:
„Turėtume įsikišti, jei mus gąsdina atominiu ginklu, anksčiau ar vėliau, jis mus vis tiek gąsdins.“
„Nereikia bijoti, jau prisibijojome nuo 2014 m., bijojome 2008 m. užtenka bijoti.“
„Kam taip afišuotis, kad naikintuvus siūsim, savanorius, nereikia afišuotis, o kas paskui įrodys, kad buvo nebuvo. Putino taktika reikia.“
„Tegu jungiasi savanoriai, apmokyti žmonės, profesionalai savo noru. Bet neprimestų, kad tai NATO kariai.“
„xTuri eiti, per daug žmonių žūsta civilių, jau prieš 3 dienas galėjo nueiti.“
„Reikia daryti laiku, kai būna per vėlu, visos priemonės bevaisės.“
„Čia gi karas bus pasaulinis, geriau nelįsti. Padėti taip, daugiau nežinau, ką daryti.“
O štai krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas laikosi nuosaikios pozicijos.
„Mes padedame, Vakarų šalys, ES, visa Europa, pasaulio vastybės padeda, net Australija su Japonija. Lūkesčiai besiginančių visada didesni, norisi kuo greičiau nutraukti karą. Ir mes norime greičiau nutraukti karą, tačiau dabar viskas yra sprendžiama Ukrainoje. Kuo didesnius nuostolius patirs Putinas, o jis juos patiria, tuo greičiau situacija gali pasikeisti. Parama, kuri pasiekusi Ukrainą, prie to prisideda“, – sako A. Anušauskas.
Politogogas Linas Kojala sako, kad NATO su savo kariais ir technika pasirodžius Ukrainoje, kiltų branduolinio karo grėsmė.
„Šiuo metu NATO nenori kelti karo su Rusija idėjos kaip realiai įgyvendinamos, nes tai galėtų grėsti branduoliniu susidūrimu. Yra padedama Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis, bet išlieka riba, kuri galioja tarp NATO ir ne NATO valstybių. NATO šalys viena kitą gina, kuri nėra narė, tik ginama“, – komentuoja L. Kojala.
Rusija branduolinius ginklus gali paleisti nuo žemės raketomis, iš povandeninių laivų, lėktuvų. Jungtinių Valstijų ekspertų vertinimu, Rusija gali turėti apie 4,5 tūkstančius vadinamųjų branduolinių galvučių, apie 2 tūkst. mažesnių taktinių branduolinių ginklų, išdėstytų Rusijos teritorijoje, galbūt ir Kaliningrado srityje, kuriuos gali pernešti raketų kompleksai Iskander. Visgi ekspertai ramina, kad grasindamas padidinti Rusijos branduolinių ginklų parengties lygį, Putinas tik gąsdina, jo net negalėtų staiga sumanęs panaudoti.
„Nežinau to viso mechanizmo, nenoriu spekuliuoti, bet tą, ką esu girdėjęs, tai yra ne vieno žmogaus ne tik sprendimas, bet ir paleidimas. Ne vieno. Ten susirenka kažkiek žmonių su savo kodais, toks yra modelis“, – teigia atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
„Jis gąsdina, nėra kad paims Putinas ir pasakys leidžiam, jis gali pasakyti, bet generolai nevykdyti, gal patraukim jį į šoną, bet nevykdom“, – sako Seimo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Atsargos pulkininko malinionio teigimu, ir patys Rusijos karininkai supranta, kad panaudojus atominį ginklą, laimėtojų nebus. Anot jo, gera žinia ta, kad realios grėsmės nėra, niekas nėra aktyvuojama. Ant žemės, kur yra užtaisai, didesnio pasirengimo nestebima. Tą stebi JAV ir britai.
„Yra abipusio susinaikinimo doktrina. Tu smogi pirmas, o žūsti antras, nes bus atsakas. Gali daug kalbėt, bet visi supranta, kad kol amerikiečiai neatsisakys branduolinio ginklo, tol yra paritetas ir čia Rusija gali daug kalbėti, kad ji raumeninga ir galinga, bet niekada nepanaudos, nes žus antra, viskas, čia faktas“, – tikina L. Kasčiūnas.
Rusijos bombardavimus patirianti Ukraina prašo jos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona. Tačiau Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai reikštų tiesioginį NATO įsitraukimą į karą.
„Neskraidymo zoną kažkas turėtų dar ir užtikrinti. Įvertinant, kas realistiškai tai gali padaryti, tai reikštų, jog NATO valstybės tiesiogiai dalyvautų šiame konflikte“, – kalba I. Šimonytė.
„Neskraidymo nėra tik politinis prendimas, jį reikėtų įgyvendinti ir praktiškai. Tai reikštų, kad NATO pajėgos tiesioginėje konfrontacijoje turėtų nukauti Rusijos pajėgas, numušti naikintuvus, priešlėktuvines sistemas, kurios būtų nukreiptos į NATO pajėgas. Tai iš esmės atvertų Rusijos ir NATO tiesioginio karo frontą. Neskraidymo zonos įgyvendinimas karo metu reiškia karo paskelbimą“, – komentuoja L. Kojala.
Kadangi neskraidymo zonos virš Ukrainos paskelbimas reikštų tiesioginį NATO įsitraukimą į karą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dabar Vakarų ir tarptautinė bendruomenė per Jungtines Tautas, kitas tarptautines organizacijas turi skubiai sukurti humanitarinį koridorių iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų pasitraukti civiliams.
