Ne vienerius metus Vilkaviškio rajone esančio Paežerių dvaro patalpas valanti Lina Juselienė už savo darbą kas mėnesį oficialiai negauna nė 400 eurų „į rankas". Visgi darbdaviai stengiasi prie minimalios moters algos pridėti bent kiek papildomų lėšų. Lina neslepia, kad net ir su tokia pagalba verčiasi kukliai.
„Kitomis aplinkybėmis neišgyvenčiau, bet kadangi gyvenu bute su daliniais patogumais, tai mokesčiai mažesni. Nekeliu sau didelių reikalavimų, esu minimalistė. Tai šiaip ne taip išgyvenu“, – sako valytoja.
Už 400 eurų verstis tenka ir Panevėžio darželio-lopšelio auklėtojų padėjėjoms. Nors auklėtojos, dirbdamos pilnu etatu, gali čia praleisti pusę dienos, padejėjos tarp vaikų zuja visą dieną, susidurdamos su skirtingomis atsakomybėmis.
„Autistų grupėje yra šeši vaikučiai. Esu atsakinga už maisto dalinimą, švarą, migdymą, su vaikais kartu einame į lauką. Darbas nelengvas, reikia viską spėti, todėl norėtumėme ir uždarbio didesnio“, – teigia darželio darbuotoja Zina.
Gaunančių minimalią algą yra ir daugiau
Lietuvoje už minimumą ir net mažesnes algas nugaras lenkiančiųjų – apie 158 tūkstančiai. Liepos trečiąją paaiškėjo, jog nuo sausio pirmosios atlyginimai kils beveik dešimtadaliu ir sieks 607 eurus, arba 447 eurus į rankas – tai yra 51 eurų daugiau. Vienbalsiai tam pritarusi Vyriausybė skaičiuoja, kad iš valstybės biudžeto prireiks paimti po 17 milijonų eurų kasmet.
Premjeras Saulius Skvernelis giriasi, kad nuo sausio padidinus minimalią algą, ši sieks beveik 50 procentų vidutinės algos, kuri dabar neatskaičius mokesčių siekia 1262 eurus. Tokiu būdu bus išlaikytas Europos Sąjungos balansas.
„Atitinka daugelio Europos valstybių proporcijas – 47,5 procento dabar. Pataiko į tas ribas, kurias esame užsibrėžę pasiekti ir tą lygį išlaikyti. Tai tam 9 procentų algos padidinimui šiandien galimybės yra“, – kalba S. Skvernelis.
Apie naująją minimalią algą dar gegužę diskutavo Trišalė taryba. Ginčai joje baigėsi šnipštu, mat darbdaviai siūlė kuklesnę sumą – kelti minimalią algą iki 580 eurų. Profsąjungoms ir Vyriausybei nepritarus, ministrai šiandien galiausiai nutarė elgtis savaip. Tad dabar, anot darbdavių atstovų, valdžiai teks prisiimti atsakomybę. Esą dirbtinai ir darbdavių nesiklausant padidintos minimalios algos smogs regionų smulkiesiems verslininkams.
Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko, mažuose miestuose skirtumas tarp minimalios ir vidutinės algų beveik pranyks, tad po sausio piktintis ir reikalauti didesnio užmokesčio pradės reikalauti ir kiti darbuotojai. Norint sumažinti išlaidas smulkiam verslui, teliktų didinti kainas, tačiau to daryti neleidžia konkurencija, tad viskas kvepia bankrotais.
„Sako, kad jei valdžia nori mus sunaikinti – tai tegu naikina. Mes išvažiuosime. Nes įsivaizduokite – vidutinis atlyginimas ten apie 700, o minimalus bus virš 600. Tai koks čia santykis tarp vidutinio ir minimalaus?“, – retoriškai klausia D. Arlauskas.
Siūlo mažiau baimintis
Darbuotojų profsąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė atvirauja, kad šios dienos laukė daugybė šalies žmonių, o darbdaviams ji siūlo mažiau verkšlenti.
„Jie nutyli ir neprisipažįsta, kad tuose pačiuose regionuose jie nebegali rasti žmonių, kurie dirbtų už tokį atlyginimą. Tokia yra realybė. Žmonės, kurie pasakė, kad nori ne tik išgyventi, jie jau seniai išvyko iš Lietuvos“, – teigia konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė.
Minimalios algos augimo prie kryžiaus nekala ir ekonomistai. Esą kol ekonomika auga, o būtent tokios pastarųjų metų tendencijos, tokį lakmusą mažiausiai uždirbantiems galima siūlyti. Visgi, nutikus stambiai ekonominei krizei, pakilęs užmokestis išties gali smogti mažiesiems verslams.
„Jei antrą šių metų pusmetį ar kitų metų pradžioje būtų ekonominis šokas susijęs su pavyzdžiui JAV ir Kinijos prekybos konfliktu ir pradėtų mažėti Lietuvos eksportas, tai tas minimalaus atlyginimo didinimas atsisuktų bumerangu neigiama prasme. Jis greičiausiai reikštų, kad daliai įmonių, ypač smulkaus kapitalo, tektų atsisakyti dalies darbuotojų gaunančių minimalų atlyginimą“, – priduria ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuva pagal minimalios algos dydį iš 22 nagrinėtų Europos Sąjungos valstybių užima 14 vietą.
