Brangstančios paskolos didžiulį nerimą kelia ir verslams. Na, o laimėtojais šioje situacijoje ekspertai regi bankus, kuriems skolininkai ir turės susimokėti didesnes įmokas.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kretingiškė Ramunė nusprendė nebegyventi nuomojamame būste ir ryžosi nusipirkti savo. Būstui pirkti teko imti 30 tūkst. paskolą ir štai – šiemet pradėjusios augti palūkanos jau verčia moterį atsakingiau skaičiuoti, kiek skirti pinigų būsto įrangai ir baldams, kad liktų, už ką pavalgyti.
„Būdavo po 400 eurų paliekame, jų nebeužteko, pastebėjome, kad 30, 40 eurų padidėjo. Dabar dešimtimis eurų, jei dvigubai pabrangs, reikės rimtai mąstyti“, – tikino kretingiškė Ramunė.
Dar šių metų pradžioje tarpbankinė palūkanų norma eurais buvo neigiama, tačiau skelbdamas, kad kovoja su infliacija, Europos centrinis bankas ją ėmė didinti ir 6 mėnesių Euribor šiuo metu siekia beveik tris procentus.
Ekonomistas Marius Dubnikovas perspėja, kad tai – ne pabaiga. Paskolos toliau brangs ir kitais metais Euribor gali pasiekti 5 proc. Tokiu būdu, pridėjus bankų maržą, kuri siekia apie 2 proc., gali susidaryti ir 7 proc. palūkanos.
Anot ekonomisto, vidutinė būsto paskola Lietuvoje siekia apie 100 tūkst. eurų, tad ją turintiems teks ieškoti, kaip susimokėti papildomus 400 eurų kas mėnesį.
„Paskola 100 tūkst. kainuotų apie 4 tūkst. eurų per metus papildomai, per mėnesį – apie 360 eurų“, – teigė ekonomistas M. Dubnikovas.
Taigi šiemet rekordiškai pabrangęs maistas liks antrame plane – kitąmet didžiausiu galvos skausmu gresia tapti augančios paskolų palūkanos. Brangstančios paskolos, anot ekspertų, neabejotinai paveiks nekilnojamojo turto (NT) rinką. Būsto kainos esą jau pradeda mažėti.
„Turėtų pamažėti kainos, bet jos mažėtų tik tada, jei mažėja pardavimų apimtys, antrinėje rinkoje apimtys sumažėjo 15 proc.“, – teigė NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.
Augančios paskolų palūkanos nekilnojamojo turto vystytojus privers stabdyti dalį statybų.
„Yra sulėtėjimo apraiškų. Ne visi pirkėjai nori pirkti iš brėžinių, vystytojai siūlo pažadus, ką pastatys po 1–1,5 metų, o gal nepastatys, nes situacija – neapibrėžta“, – tikino ekspertas.
Augančios palūkanų normos jau kelia nerimą ir verslininkams, mat be paskolų retas išsiverčia.
„Apgyvendinimo, maitinimo, transporto sektoriai rizikingi. Kreditų prieinamumas mažesnis šitiems sektoriams ir statybos įmonėms“, – teigė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Dėl augančių palūkanų, anot S. Besagirsko, galima tikėtis tik dalies prekių kainų mažėjimo, mat prekių gamintojai padidėjusias išlaidas už paskolas kiek įmanydami stengsis perkelti pirkėjams ir didins kainas.
„Įmonės dėl brangstančių paskolų kels prekių ir paslaugų kainas. Faktas, kurį turime pripažinti“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Pradėjome žengti į nuokalnę, juodžiausias taškas laukia kitais, o gal 2024 metais, neaišku, kaip ekonomika rutuliosis“, – teigė S. Besagirskas.
Ekspertai sutaria, kad padidėjusios palūkanos gali būti naudingos bankams, kuriems gyventojai ir verslas turės mokėti didesnes paskolų įmokas.
„Bankai turi du uždirbimo šaltinius – paskolų norma kylanti, ji priverčia valstybę per „Invegą“ išmokėti daugiau pinigų tiems patiems bankams. Jie siurbia verslo pinigus“, – įsitikinęs S. Besagirskas.
„Kylančios paskolų palūkanos reiškia, kad bankai gali uždirbti didesnį pelną su sąlyga, kad nepablogės paskolų kokybė, nereikės rezervo naudoti blogų paskolų aptarnavimui“, – tikino A. Izgorodinas.
Lietuvos banko vadovybė patvirtina, kad augančios palūkanos didina komercinių bankų pelnus.
„Stebime bankų pajamų išaugimą, matome, kad palūkanos už paskolas yra indeksuojamos už paskolas didesne sparta, nei kyla indėlių palūkanų normos. Tai atsitinka dėl paprastos priežasties – paskolų palūkanos indeksuojamos automatiškai, tačiau gyventojai, kad gautų didesnes indėlių palūkanas, turi atlikti aktyvų veiksmą – persirašyti indėlių sutartį“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Pernai Lietuvoje veikiančių bankų bendras pelnas siekė 330 mln. eurų, o šiemet bankai toliau sėkmingai didinasi pelną, kuris gali padidėti apie 20 proc.
Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
