Pas geros nuotaikos nestokojančią 88-erių Eugeniją Dragūnienė į svečius įsiprašėme, norėdami sužinoti tikrąjį Kuršėnų vyniotinio receptą. Kaip ir dera šeimininkei, prieš gamindama pyragą moteris deramai pasipuošia kepuraite:
„Būdavo balti chalatukai, bet dabar neturiu čia, tai tokį žiurstelį užsidėjau. Tai dabar pradėsim dirbt.“
Ponia Eugenija pasakoja, kad buvo poreikis įvairesniems desertams, tad po ilgų eksperimentų, gimė Kuršėnų vyniotinis, kurio pavadinimas kilo tiesiog pavadinus jį miestelio garbei: „Tepdavom ir su uogiene, ir su tokiu grietininiu kremu. Pabandykim su varške.“
O varškės kremui pagaminti reikia po 200 gramų sviesto varškės ir cukraus pudros: „Vienas pakelis sviesto, vienas varškės ir pudros. Pudros arba cukraus. Bet aš jau darau taip, kaip mes darėm. Dabar jau pudros nebededu, dedu cukrų.“
Prieš sukant vyniotinį reikia palaukti kol biskvitas atvės. O tada jau galima ir ragauti.
„Kuršėnų vyniotinis greitai išpopuliarėjo iš pradžių aplinkiniuose rajonuose, o vėliau ir po visą Lietuvą“, – sako Kuršėnų vyniotinio autorė Eugenija Dragūnienė.
Jo kaina tais laikais buvo 2 su puse rublio už kilogramą. Su šiuo vyniotiniu Eugenija Dragūnienė gavo ir meistro vardą:
„Kada meistro vardą gyniau, turėjau važiuoti Vilniuje kept tą vyniotinį. Taip. Bet aš nežinojau, patvirtins ar nepatvirtins, darai ir viskas. O paskui ten jie išragauja, man tinka, tinka ir patvirtino.“
Vaišindama savo sukurtu vyniotiniu moteris prisimena ir savo gyvenimą. O jis buvo labai spalvingas. Eugenijai buvo devyneri metai kai prasidėjo antrasis pasaulinis karas, po jo rėmė partizanus, tiekė jiems vaistus, laikraščius, atsišaukimus, vėliau dėl to buvo ištremta į Sibirą:
„Visas vagonas, 40. Bet visos jaunos jaunos mergaitės. Pirmas buvo Solisibirskas, plytų fabrikas, paskui iš ten išvežė. Paskui į Angarską. Angarską statėm. Mes prisidėjom prie Angarsko statymo.“
Jau vėlesnius laikus prisimindama senolė pasakoja, kad norėjo būti mokytoja, tačiau į Šiaulius nepriėmė, taip tapo maisto technologe. O dabar aprodo vietą, kurioje buvo įsikūręs jos vadovaujamas cechas.
Už vyniotinio sukūrimą ir kitus reikšmingus darbus Eugenijai Dragūnienei Šiaulių rajonas nusprendė suteikti garbės piliečio titulą.
Mamos pėdomis pasiekė ir ponio Eugenijos dukra. Kuri savo ceche, kaip ir mama, kepa pyragus, tarp jų ir Kuršėnų vyniotinį, kurį vis dar noriai perkamas.
„Nors Kuršėnų vyniotinio receptų galima rasti įvairių, jie nelabai panašūs į autentiškąjį“, – pasakoja dukra Daina Putvinskienė.
Tad jau vos ne prieš puse amžiaus sukurtas gana paprastas skanėstas džiugina smaližius ir iki šiol.