Dabar ekspertai aiškinasi ir tokio radinio vertę. Jei buteliuose brendis, jo kaina aukcionuose gali siekti ir 200 000 eurų. Vis tik specialistai spėja, kad tai kur kas pigesnis apeiginis vynas.
Po šimtmečius skaičiuojančios kunigų seminarijos grindimis Varniuose, ją rekonstruodami darbininkai aptiko 8 senovinius butelius. Keturi jų dar su kamščiais ir alkoholiu viduje.
„Iš mokslo pusės, be galo svarbus dalykas. Be galo retas dalykas yra rasti butelius pilnus, su turiniu. Mes čia kalbam apie 200–250 metų gėrimus“, – sako „Statybų archeologija“ archeologas Donatas Zubrickas.
Užsienyje tokie radiniai dažnesni. Prancūzijoje archeologai aptiko 200 metų senumo konjako. Randa ir seno škotiško viskio. Tačiau Lietuvoje tai seniausias žinomas alkoholio radinys.
„Kiek teko skaityti, Lietuvoje yra tekę pakankamai seno laikotarpio degtinės atrasti. O šiaip alkoholis, kokį galima rasti rūsiuose ar saugyklose, ar kolekcijose, tai mes kalbame 100 metų ribose“, – kalba D. Zubrickas.
Dalyje butelių skystis skaidrus, kituose – tamsus. Tad pirminiais spėjimais, tai gali būti vynas bei brendis. Tiesa, ragavusieji pasakoja, kad skystis saldus, mat du buteliai sudužo ir buvo galima jų turinio paskanauti. Butelius seminarijos studentai galėjo slėpti ir Motiejui Valančiui vykdant blaivybės akciją. Tokio amžiaus brendžio buteliai, kurių kokybė ir metai patvirtinti sertifikatais, aukcionuose parduodami ir po 200 000 eurų.
„Aišku, mes juos mielai atiduosime tyrimams ir į muziejų, pardavinėti nesiruošiame, įstatymai to neleidžia, taip, kad net negalvojame apie tai“, – teigia D. Zubrickas.
Butelius archeologai rado Žemaičių vyskupystės muziejuje, kunigų seminarijos pastate Varniuose. Seminarija tuo metu buvo svarbus kunigų rengimo centras.
„Buvo stiprinamos įvairios mokymo programos, kurios susijusios ir su kunigų rengimu, ir ne tik patiems Varniams, bet kalba ėjo apie visą Žemaitiją“, – pasakoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius doc. dr. Jonas Genys.
Vis tik vienas geriausių Lietuvos someljė abejoja, kad buteliuose yra brendis. Iš vaizdo medžiagos, nuotraukų, datų ir pasakojimų, jog skystis saldus, jis sprendžia, kad tai greičiausiai apeiginis vynas.
„Dar Petro I-ojo laikais, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai, imperijai, Petrui pačiam labai patiko vynas iš Kagoro. Bordo regionas, iš Kagoro miesto. Ir jis spaudė bažnyčias – pravoslavų bažnyčią ir mūsų bažnyčią, kad būtų apeigoms naudojamas šitas vynas“, – sako somelje Linas Prankevičius.
Bet yra vienas niuansas. Toks vynas tais laikais buvo sausas, o sausas vynas po kurio laiko oksiduodavosi ir surūgdavo. Tad tokio parapijiečiai ragauti nenorėdavo.
„Ir tada buvo Kagoro provincijos vyndariams duoda užduotis, kad jis nesikeistų ir kad būtų saldus. Ir buvo išrasta technologija, kad pats vynas, kai yra pagaminamas, jis yra kaitinamas iki 60–65 laipsnių temperatūros, yra stiprinamas ir lygiai taip pat brandinamas statinėje. O paskui išpilstomas į butelius. Ir jau tada kaip užkonservuotas gali ilgai stovėti“, – aiškina L. Prankevičius.
Tad jei tai tikrai vynas, jo kaina siekia kur kas mažiau nei brendžio. Tik 5–6 tūkstančius eurų. Ir tik jei tai patvirtina ir specialų sertifikatą paruošia žinovai. Vyno teoriją tvirtina ir archeologinio stiklo ekspertai. Esą tokius butelius iš tiesų gamino ir naudojo prieš pustrečių – du šimtus metų. Dažniausiai vynui.
„Šitie buteliai greičiausiai buvo pagaminti kažkurioje arba kažkuriose Didžiosios Britanijos stiklo manufaktūrose ir jie yra mokslininkų vadinami dažniausiai britiškais vyno buteliais. Jie buvo paplitę gana plačiai ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir Europoje. Brangus pirkinys, kurį galėto turėti pasiturintis miestietis arba dvariškis savo rūsiuose. Arba kunigas“, – pasakoja archeologė dr. Indrė Žigeu.
Dabar butelius archeologai žada nugabenti į Vilniaus universitetą. Čia jau mokslininkai ištirs, ar tai 200 000 eurų kainuojantis brendis, ar 5 tūkstančių vertės vynas. Beje, tyrimų metu galima atkurti ir gėrimo receptą, o pagal jį – ir patį pagaminti.
