Tuo metu, kai nafta pasaulyje per porą mėnesių atpigo dvigubai, Lietuvos degalinių švieslentėse skaičiai mažai tepasikeitė. Štai degalinėse benzinas vidutiniškai tebekainuoja daugiau euro, tik dyzelinas jau šiek tiek mažiau.
O kaip per tris mėnesius pasikeitė degalinių maržos? Jos padvigubėjo. Sausį degalinių marža buvo apie 12-14 centų, o štai dabar, kai degalai iš „Orlen Lietuva" gamyklos smarkiai atpigo, degalinės džiaugiasi beveik 30 centų už litrą maržomis. Tokia padėtis piktina jau ne tik privačius vairuotojus, bet ir stambiuosius vežėjus.
„Nukritus naftos kainai, kuro produktų kaina taip greitai nekrenta. Čia matome ydingą tvarką“, – sako vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas.
Parlamentaras Simonas Gentvilas klausia, ar tai nereiškia kartelinių degalinių tinklų susitarimų ir reikalauja įsikišti Konkurencijos tarybą:
„Kainų reguliuoti gal nereikia, bet priežiūrą reikėtų užsiimti. Matome, kad yra galimai nesąžiningi susitarimai, nes kainos mūsų degalinėse neatspindi naftos kritimo kainų. Matome, kad Latvijoje, kuri naudojasi tais pačiais Mažeikių degalais, kainos yra žymiai mažesnės.“
Tačiau Konkurencijos tarybos vadovas atkerta, esą rinkoje veikia daugybė degalais prekiaujančių įmonių, o norint konkurenciją padidinti, neva galima būtų svarstyti nebent aplinkosauginių reikalavimų lengvinimą arba leisti degalais prekiauti, pavyzdžiui, stambiesiems prekybos tinklams, kaip jau yra kai kuriose kitose ES šalyse.
„Vienas didžiausių barjerų konkurencijai dažnai yra reguliavimas. Reikia pažiūrėti, ar jis nesudaro papildomų įėjimo į rinką kliūčių. Į rinką įeiti sudėtinga, ji nėra lengva, produktui taikomi specifiniai reikalavimai, susiję su sauga, kokybe ir pan.“, – pasakoja Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Degalinių tinklai rekordinėmis uždarbio maržomis viešai džiūgauti nelinkę ir jų komentuoti nesiteikia, tačiau nepraleidžia progos pasiguosti, kad dėl karantino kovą degalų pardavimai sumažėjo dešimtadaliu, o balandį gali sumažėti ir dar labiau, tačiau tvarkingas degalines ir darbuotojus vis tiek reikia išlaikyti.
„Privatūs žmonės pylėsi žymiai mažiau. Gal išliksime panašiame lygyje arba truputį sumažės, lyginant su kovo mėnesiu. Įmonių praradimai gali skirtis, priklauso nuo klientų, nuo vietos, pagrindiniai tokie rodikliai“, – teigia Degalinių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė.
O štai ekonomistas Nerijus Mačiulis ragina ne tarp verslininkų ieškoti kaltų, o atkreipti dėmesį į mokesčius. Mokėdami už degalus, kiek daugiau nei pusę sumos atiduodame valstybei akcizų ir PVM mokesčiais:
„60 ct kuro kainoje, kurią sumokame degalinėse, sudaro vien mokesčiai. Perdirbėjo marža yra apie 10 ct, prekybininkų gali būti įvairi, bet vidutiniškai irgi 10 ct.“
Visgi kainas degalinėse stebinčios įmonės vadovas Arūnas Vizickas atkerta, kad kai kuriose degalinėse 30 procentų siekiančios degalinių maržos yra per didelės ir plėšikiškos.
„Dabar visas svoris išlaikyti degalinę nukrito ant privačių vartotojų. Degalinės nemažina kainų ir bando užsidirbti“, – kalbėjo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas.
Kad Lietuvoje degalų rinka nėra sąžininga, Vizicko nuomone, rodo ir didžiuliai kainų skirtumai skirtingose degalinėse, priklausomai nuo miesto ir vietos, skirtumas už litrą degalų siekia net iki 30 centų.
