Šis pavasaris jau nuo kovo mėnesio džiugina gana šiltais ir saulėtais orais.
Tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, teigti, kad jau prasideda sausra, gana anksti.
„Kol kas pavasaris tęsiasi, laukia dar visas gegužės mėnuo. Tačiau jeigu lygintume 2019 m. ir šiųmetinį pavasarį (kovo ir balandžio mėnesius), matytume, kad pernykščiai metai buvo sausesni.
2019 m. balandis buvo ypač sausas, didžioje Lietuvos dalyje kritulių visai nebuvo ar iškrito vos po keletą milimetrų“, – pasakoja specialistas.
Anot dr. D. Valiuko, šiemet balandžio mėnesį kritulių yra mažiau negu pernai. Tačiau oro temperatūra žemesnė, todėl drėgmė iš žemės taip greitai neišsigarina. Todėl šiemet taip sausa, kaip pernai, nėra.
„Ar šią vasarą bus sausra, iš anksto numatyti nėra galimybių. Tačiau pastebime, kad vykstant klimato kaitai, sausros Lietuvoje dažnėja“, – teigia specialistas.
Sausros ūkininkai nelaukia
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sako, kad sinoptikų prognozės šiuo metu ūkininkų visai nedžiugina.
„Jau dabar matome, kad žemė sausa. Laukams būtinas lietus. Tačiau tam, kad augalai atsigautų turėtų lyti gerą savaitę. Kelių dienų lietaus tikrai neužteks. Be to, šiemet nebuvo sniego, todėl gilesniuose žemės sluoksniuose taip pat nėra drėgmės. O paviršiaus sluoksniai greitai tą drėgmę išgarina. O vasariniams javams būtent žemės paviršiaus vanduo ir reikalingas.
Kalbant apie skirtingus Lietuvos regionus pirmiausia sausros sulaukia Dzūkijos ūkininkai, nes ten lengvesnė žemė, kuri nelaiko drėgmės. Sunkesnėse dirvose drėgmė laikosi šiek tiek ilgiau“, – teigia ūkininkų atstovas.
Pasak J. Talmanto, pirmiausia sausros žalą patiria gyvulininkystės ūkiai.
„Augalininkyste užsiimantys ūkininkai lietaus dar gali laukti. Tačiau gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai sunkumų patiria jau dabar. Galvijų pašaras daugeliui ūkininkų jau baigiasi, todėl gyvulius netrukus reikėtų jau ginti į laukus. Bet žolės praktiškai nėra. Neaišku ar jos bus ir po mėnesio, kai reikės jau ruoštis šienapjūtei.
O nusipirkti pašarų irgi sudėtinga. Juk kaimyninėse šalyse irgi sausra. Tad padėtis gana liūdna“, – tikina ūkininkų atstovas.
Ar sausra rudenį didins ūkininkų produkcijos kainas, J. Talmantas nesiryžta komentuoti.
„Šiandien atsakyti kokios kainos bus rudenį yra gana sunku. Tačiau vietinės produkcijos kainos neturėtų daug kilti. Apie 70 proc. lietuviškos mėsos ir grūdų yra eksportuojama. Tad savo rinką aprūpiname. Maisto trūkumo Lietuvoje neturėtų būti net ir ūkininkams praradus 50 proc. derliaus“, – aiškina ūkininkų atstovas.
Draustis nuo sausros nėra iš ko
Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkui Raimundas Juknevičius taip pat tvirtina, kad sausra jau juntama. Ir tikėtina, kad ūkininkai prognozuoto derliaus rudenį jau nebegaus.
„Kad sausra atneš žalos, net neabejojama. Kyla vienintelis klausimas, kokio dydžio ji bus.
Sinoptikų prognozės nukeliančios lietų vėlesniam laikui ūkininkus kaskart nuvilia. Matome, kad šių metų balandžio mėnesį palyginti su pernykščiu, šiemet jis yra vėsesnis, todėl ir žemė nespėjo taip greitai išdžiūti. Tačiau ūkininkai pastebi, kad pajudinus žemę sėjai kyla beveik smėlio audros, kurios rodo, kad dirvožemis yra sausas.
Šiemet ūkininkai turi augalams du nepalankius faktorius – sausrą ir gana žemą oro temperatūrą. Naktys gana šaltos. Todėl augalai negali intensyviai vegetuoti. Ūkininkai netgi pastebi, kad javai išeina iš laukų. Tai reiškia, kad javų laukai vis retėja“, – pastebi ūkininkų atstovas.
Pasak R. Juknevičiaus, šiandien pasakyti, ar ūkininkai turės vidutinį ar mažesnį negu vidutinį derlių, gana sunku.
„Tačiau kiekviena diena be lietaus rodo, kad tokio derliaus, kokio ūkininkai tikėjosi, jau nebebus“, – teigia ūkininkų atstovas.
R. Juknevičius tvirtina, kad egzistuoja galimybė ūkininkams nuo sausros apsidrausti.
„Tačiau jau kelinti metai iš eilės Lietuvos ūkininkai patiria nuostolių. O pavyzdžiui, grūdų kaina pasaulinėje rinkoje šiuo metu pasiekė rekordines žemumas. Tad ūkininkų pajamos mažėja ir jiems tenka rinktis.
Rizikos valdymas, šiuo atveju draudimas tampa prabangos preke. Ūkininkai renkasi pirkti kurą, trąšas, o apsidrausti nebeturi iš ko. Tad išeina, kad draudimas teoriškai egzistuoja, tačiau pasinaudoti juo praktiškai ūkininkai neturi galimybių. Todėl daugelis pasikliauna gamta ir sėkme“, – aiškina ūkininkų atstovas.
Žemės ūkio ministerija taip pat tvirtina, kad pernai nebuvo nė vieno ūkininko, kuris būtų apsidraudęs nuo sausros.
Kainos žemiausios Europos Sąjungoje
Kalbėdamas apie skirtingus ūkių sektorius, R. Juknevičius tvirtina, kad šiuo metu pačioje blogiausioje finansinėje padėtyje yra atsidūrę pieno ūkiai.
„Pieno žaliavos kainos nukrito. Tad jeigu ūkininkai neturėjo galimybės prikaupti pašarų, jų reikėtų nusipirkti. Tačiau esant sausrai, pašarų kainos kyla. Todėl ir apie pieno ūkių pelną kalbėti neverta.
Pieno kainų kritimui įtakos turi ir koronavirusas. Šiuo metu pieno produktų pirkimas parduotuvėse yra sumažėjęs. Žmonės rečiau eina į parduotuvę, todėl perka ilgiau negendančius produktus, o pieno produktus renkasi rečiau.
Sumažėjus vartojimui, pieno perdirbėjai turi perteklių ir kainas mažina. Tačiau taip nutinka ne pirmą kartą. Esant žaliavos perviršiui, kaina mažėja“, – kainas komentuoja ūkininkų atstovas.
Jį liūdina tai, kad palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, žaliavos supirkimo kainos Lietuvoje yra žemiausios.
„Lietuva pagal pieno supirkimo kainas užima paskutinę arba priešpaskutinę vietą lentelėje“, – teigia ūkininkų atstovas.
Komentuodamas augalininkystės ūkių padėtį R. Juknevičius pastebi, kad jam įtakos turi gyvulininkystės ūkių sektorius, kuris šiuo metu Lietuvoje yra labai susitraukęs.
„Todėl mažėja pašarų poreikis. Žmonės miltų gaminių taip pat vartoja vis mažiau. Keičiasi mitybos įpročiai. Augalininkystės derlius yra išaugęs, o poreikis labai stipriai sumažėjęs. Todėl Lietuviai tapo priklausomi nuo eksporto rinkų. Didžiąją dalį produkcijos eksportuoja. Svarbu, kad eksportas nesutriktų, nes kitu atveju ūkininkai gali patirti nuostolių“, – tikina ūkininkų atstovas.
