Baimė dėl tuštėjančių piniginių jau atsispindi ir pačių gyventojų apklausose. Gali būti, kad tai – ne riba, o pagal infliacijos šuolį metų pabaigoje rizikuojame būti vieni pirmųjų Europoje. Valdžia ramina, kad išlaidas padengs didėjančios algos ir pensijos.
„Dabar ieškau batų ir nežinau. Nusiteikus esu didelei kainai“, – sako žiemai besiruošianti šiaulietė, kuri neklysta. Avalynė jau pabrango. Vien per spalį – 10 procentų, tai didžiausias augimas ne maisto prekių kategorijoje:
„Vokiečių gamybos avalynė po 30–40 proc. brangiau.“
„Viskas žiauriai brangsta. Ne tik batai, absoliučiai viskas brangsta.“
„Labai sparčiai auga, pradedi planuoti, ką gali pirkti ir ko ne.“
Drabužiai spalį brango 3,5 proc., 5–7 proc. didėjo ir higienos, namų ūkio priežiūros priemonės, kosmetika, padangos. Dar daugiau – keliolika procentų – spalį stiebėsi ir šilumos energijos, dujų kaina. O kur dar skaičiai degalinių švieslentėse. Vairuotojai dar prisimena laikus, kai eurų skaitliukai nedaug lenkdavo litrus: „Visai neseniai buvo truputį virš euro. Dabar 1,44. Benziną piluosi. Stipriai sušoko.“
Tačiau benzino kaina jau siekia kone pusantro euro:
„Liūdnai, liūdnai.“
„Atlyginimas tai nekyla. Pragyvenimo lygis kyla, o atlyginimas ne.“
„Vakar kavą pirkau, kainavo 5,20, vakar 6,90 mokėjau. Viskas brangsta.“
„Stengiesi nevažiuot, kur nereikia.“
Spalį brango ir vaisiai bei daržovės. Labiausiai – trumpavaisiai agurkai, avokadai, pomidorai, bananai. Daugiau mokėti tenka ir už makaronus, kavą, šokoladą. Kainos Lietuvoje šiemet palaipsniui didėjo kas mėnesį, o spalį infliacija didžiausia – beveik du procentai. O lyginant šį ir praėjusių metų spalį, infliacija pasiekė aštuonis procentus. Tai didžiausias skaičius per 14 metų.
„Toks kainų augimas ramybės neduoda, tai nėra stabilu. Tikėkimės, kad tai laikina“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ekonomistus neramina tai, kad kyla praktiškai visų prekių ir paslaugų kainos, vadinasi, žmonėms didesnių išlaidų išvengti nepavyksta. Blogėjančias žmonių finansines nuotaikas rodo ir Statistikos departamento Vartotojų nuomonių tyrimas.
„Šių metų spalį jau tikrai matosi neigiamas infliacijos poveikis vartotojams. Jeigu vasarą ir rudens pradžioje infliacijos šuolis kaip ir nekėlė nerimo ženklų gyventojams, nuo spalio gyventojai pradėjo jausti infliacijos poveikį savo finansams ir tai nėra geras dalykas“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, Lietuva išsiskiria iš kitų ES valstybių. Jei energetikos ištekliai, žaliavos brangsta visame pasaulyje ir valstybės negali to paveikti, Lietuvoje, paradoksalu, infliacijos karuselę įsuka ir gerėjantis gyvenimas – pačios algos. Nors daug kam didėja jos tik svajonėse.
„Aš beveik garantuotas, kad būsime pirmoj vietoj ES pagal infliacijos tempą. Pas mus kainas kelia ne tik tarptautiniai aspektai – dujų, naftos kainų augimas – bet stipriai prisideda ir pats ekonomikos augimas“, – tęsia pašnekovas.
Tad ir viltis esą reikėtų dėti į atlyginimus.
„Kiek ramina tai, kad vidutinis atlyginimų augimas tiek šiemet, tiek kitais metais bus gerokai spartesnis nei vidutinių kainų kilimas. Bet tai gražu tik popieriuje, nes yra labai įvairių situacijų“, – kalba I. Genytė-Pikčienė.
Finansų ministrė žada, kad žmonių piniginių naštą sumažins kompensacijos šildymui. Ir – jau minėtos algos ir pensijos.
„Pensijos auga 11–12 proc., darbo užmokesčio prognozės visai darbo rinkai apie 8 proc., kad augs darbo užmokestis. Viešojo sektoriaus augimas irgi 10–11 proc. Strategija pasirinkta tokia, kad žmonių perkamoji galia didėtų“, – tikina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ekonomistai įspėja, kad aštuonių procentų infliacija – ne riba.
„Lapkritį-gruodį galime matyti ne 10 proc., bet 8,5–9 proc. infliaciją tikrai. Po to infliacija truputį stabilizuosis“, – aiškina A. Izgorodinas.
Kristi kainos esą galėtų pradėti pavasarį. O iki tol, panašu, teks arba nusiteikti didesnėms išlaidomis.
