Pasak Lietuvos Verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, metų pabaigoje infliacija gali viršyti ir 5 procentus – tai savo kišene pajaus kiekvienas šalies gyventojas.
Į darbus sugrįžę ir vis dažniau su automobiliais po miestą važinėjantys gyventojai pastebi, kad degalų kainos jau kuris laikas kopia į viršų. Vairuotojai pamena, kaip prieš metus pylėsi degalus gerokai žemesnėmis kainomis – mažiau nei už eurą. Tiesa, dabar situacija degalinių švieslentėse gerokai pasikeitusi.
„Taip, kainos pakilusios, kokių 15 procentų, aš taip įsivaizduoju. Tai jau čia nėra mažai. O tada norėtųsi ir daugiau pinigų turėti, ir uždirbti“, – teigia degalų užsipilti atvykęs gyventojas.
„Aš neskaičiuoju, kiek per mėnesį pravažiuoju. Reikia ir reikia – pilu. Kiek nustato, tiek ir moku“, – sako kitas.
Degalinių atstovai tikina, kad kainos sugrįžta į normalų lygį – tokį, kuris buvo prieš pandemiją. Tiesa, panašu, kad tai tik pradžia ir degalų kainos dar labiau kops į viršų.
Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas teigia: „Nuo kovo mėnesio po kelis centus taip ir kildavo ir kyla. Matome tendenciją, kad kils ta kaina. Tiek dėl to, kad žaliavos kyla, tiek dėl to, kad kyla išlaikymo kaštai.“
O kainų augimo tendencijos atsispindi ir Statistikos departamento informacijoje. Šių metų gegužę palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu, metinė infliacija siekia 3,5 procento. O tai yra aukščiausias infliacijos lygis per pastaruosius kelerius metus. Maža to, nuo liepos mėnesio gyventojams dar 8 procentais brangsta ir elektra, dujų kaina namų ūkiams kyla 26-50 procentų.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento M. Dubnikovo, artimiausiu metu šalyje brangs dalis prekių, o tam įtakos turi kylančios žaliavų kainos visame pasaulyje:
„Jeigu brangsta žaliavos, sakykime, plienas pabrango kone dvigubai, kuris naudojamas statybose. Mediena pabrango 30 procentų. Nafta taip pat pabrango kone tris kartus nuo pernai gegužės, tai akivaizdu, kad visos prekės ir paslaugos, jos tikrai turėtų brangti.“
Patys gyventojai tikina, kad tam tikrų statybinių medžiagų kainos jau yra pašokusios į neregėtas aukštumas.
„Pagrinde trimis kartais – polisterolis, betonas, cementai“, – sako gyventojas.
„Visokie mišiniai, visokios smulkmenos pabrango, gal apie 10 procentų, čia aš su kuo dirbu“, – teigia kitas.
Lietuvos bankas gyventojus ramina, kad kainų augimas turėtų būti laikinas ir jis po kurio laiko atslūgs. O atsigaunant ekonomikai ir gyventojams po pandemijos plačiau atvėrus pinigines, infliacijos išvengti būtų sunku.
Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Eglė Coppa tvirtina: „Tai, ką mes matome dabar, kas yra susiję su žaliavų kainų augimu, metalų, maisto žaliavų kainų augimu, mes vertiname kol kas kaip laikinus veiksnius, kurie nulemti to, kad išaugo paklausa ir grandinės sutrūkinėjusios.“
O štai kai kurie ekonomistai laikosi priešingos nuomonės ir įspėja – esą žemų kainų laikotarpį bent jau šiais metais reikėtų pamiršti. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas prognozuoja, kad šių metų pabaigoje šalyje infliacija viršys 5 procentus. O tai pajaus kiekvienas šalies gyventojas savo kišenės sąskaita.
„Virš 5 procentų infliacija jau pradeda jaustis dėl to, kad suprantame, jog mūsų piniginė tuštėja daug greičiau nei įprastai. O kaip bus kitais metais, labai sunku prognozuoti. Iš tiesų labai priklausys nuo žmonių elgesio. Jeigu elgsimės taip, kai dabar – išlaidaujame, tai labai tikėtina, kad infliacijos spiralė persikels ir į kitus metus“, – sako M. Dubnikovas.
Spartus kainų augimas fiksuojamas ne tik pasaulinėse žaliavų, bet ir maisto produktų rinkose. Štai vidutinis pasaulinių maisto kainų indeksas per metus yra pašokęs 40 procentų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palyginus šių metų gegužę su pernai metais, iš maisto produktų labiausiai brango – ryžiai, grūdų dribsniai, žuvis, jūros gėrybės, aliejus ir riebalai, šviežios, šaldytos daržovės. Gyventojai jau kuris laikas sako, kad be keliasdešimt eurų parduotuvėje nėra ką veikti. Tiesa, maisto produktų kainos gali kilti dar labiau, jei ir pasaulinėse rinkose situacija nepasikeis.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia: „Turėdami savo išteklius, savo gamintojus mes tokio tiesioginio efekto galbūt ir nepajusime. Aišku, anksti labai prognozuoti, nes priklausys visa situacija nuo šiųmečio derliaus. Tiesioginio brangimo tikrai išvengsime, tik reikia nusiteikti, kad kainos padidės ir pas mus.“
Ekonomistai kalba ir apie tai, kad Lietuvoje toliau brangs ir paslaugos – grožio salonai, kirpyklos, restoranai, viešbučiai.
„Net ir stabilizavusis žaliavų kainoms rinkose, darbo jėgos trūkumo ir atlyginimo augimo reiškinys išliks. Tai reiškia, kad jeigu dabar sparčiau brangsta prekės dėl brangesnių žaliavų, tikėtina, kad kitais metais sparčiau ims brangti paslaugos, dėl to, kad vidutinis darbo užmokestis, dėl to, kad darbo sąnaudos brangsta sparčiai“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Europos Sąjunga skiria beveik milijardą eurų nuo pandemijos nukentėjusioms šalims tam, kad būtų atgaivinta jų ekonomika. Visgi ekonomistai tikina, kad kai kurių šalių, tarp jų ir Lietuvos bei Estijos ekonomika jau dabar viršija prieš pandemiją buvusį lygį. Tad ir gaivinti nėra ko, o toks finansinis skatinimas gali sukelti dar didesnę infliaciją.
