Kai kurie moksleiviai narkotikus vartoja ne tik už mokyklos ribų, bet ir pačiose mokykloje, o mokymo įstaigos nežino, kaip su tuo kovoti. Vienas žymiausių Lietuvos pedagogų, ilgametis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas šią situacija vadina tragedija.
„Grįžkime truputį atgal – ta problema dėl narkotikų atsirado ne vakar, ne užvakar ir ne prieš mėnesį. Ši problema nuolat pūtėsi ir daugelį metų, drįstu pasakyti, mes į tą problemą žiūrėjome pakankamai paprastai ir nesirūpindami – viską slėpdami po kilimu.
<...> Šiandien bandoma sakyti, kad mokyklos galbūt nekaltos dėl šios narkotikų problemos, kad mokytojai nieko negali padaryti. Nelabai norėčiau su tuo sutikti, nes, visgi, vaikai yra mokykloje ir mokyklos administracija atsako už vaikų saugumą, gerbūvį ir užmerkti akių į iškilusią problemą nederėtų. Tai tiesiog būtų neprofesionalu“, – teigė M. Jakobas.
Direktorius prisiminė, kad dar prieš šiai problemai pasiekiant tokį mastą, Vilniaus mieste tarp mokytojų ir mokyklų apie tai jau buvo kalbama.
„Galiu pasakyti, kad aš buvau labai atsargus. Atsargus ta prasme, kad mano darbo diena prasidėdavo labai anksti ir baigdavosi tada, kai vaikai išeidavo iš mokyklos. Aš jaučiau, kad aš atsakau už jų likimus ir saugumą.
Suskambėjus skambučiui į pertrauką aš atsikeldavau nuo savo darbastalio, eidavau į koridorius, aplankydavau visus aukštus nuo 1 iki 4 ir nuo 4 iki 1. Man nebuvo jokios problemos užsukti į tualetus ir pasižiūrėti, kuo ten vaikai gyvena ir ką ten veikia. Taip, tuo jie nebuvo labai patenkinti, bet aš manau, kad aš ir visa mokykla esame saugūs“, – kaip prižiūrėdavo vaikus prisiminė pedagogas.
Dabar pasigirstant siūlymams reguliariai tikrinti mokyklų paviršius, mokinių spinteles ar kuprines, M. Jakobas pripažino, kad kelias tokių priemonių taikė jau tada. Jo nuomone, tai padėjo susidoroti su narkotikų problema jo mokykloje, nes savo mokymo įstaigoje su tuo direktorius beveik nesusidūrė.
„Keletą kartų mes darėme visuotinį patikrinimą, padėjo mokinių tėvai, naudojome tam tikras chemines priemones, tikrinome durų rankenas, suolus ir pan. Vienais metais buvome absoliučiai švarūs, o sekančiais metais kažkur pasirodė narkotikų ar žolelių pėdsakų“, – sakė M. Jakobas.
Jo nuomone, dabar plačiai girdimi siūlymai turėtų atnešti naudos būtent mokiniams, tačiau pripažįsta, kad kai kurie jų gali peržengti ribas.
„Galbūt negalima kratyti portfelių ir lįsti gyliai į vaiko širdį ar jo elgesį, bet, manyčiau, kad kalbėtis su tėvais ir su vaikais yra būtina. Tuo turi užsiimti mokytojai ir direktorius“, – kalbėjo M. Jakobas.
Jeigu nebus imtasi jokių veiksmų, direktorius pripažįsta, kad mokyklų ir mokinių laukia tamsi ateitis.
„Drįstu pasakyti, kad ateitis gali būti ne tai, kad niūri, bet juoda. Mūsų mokyklose įsivyraus dar didesnė agresija. Tada mokytojai galbūt negalės vesti vienos ar kitos pamokos, kuri galėtų turėti vienokią ar kitokią reikšmę bei prasmę.
Mes turėsime tramdyti vaikus, kurie trukdys kitiems vaikams, kurie yra sveiki. Tai trukdys jiems įgyti išsilavinimą. Galvoti, kad tai nieko tokio ir galbūt praeis, ir mūsų visuomenė išsigydys, manau, nederėtų“, – aiškino M. Jakobas.
Visą pokalbį su juo galite išvysti laidoje „33 min. Su Artūru Anužiu“, esančioje straipsnio pradžioje.
.jpg)
