Neseniai iš atostogų grįžęs Benas jau galvoja apie kitas. Nuolatinį darbą turintis grafikos specialistas sako, kad rašydamas atostogų prašymą, atostoginių prašo neišskirti ir pervesti juos su įprastu atlyginimu:
„Tiesiog taip man yra paprasčiau skaičiuotis biudžetą. Ir tada aš žinau, kad kitą mėnesį aš būsiu saugus ir turėsiu tam tikras sumas. Dėl to man yra geriau pasiimti su alga tuos pinigus, o ne prieš atostogas.“
Oro uoste driekiantis eilėms prie skrydžių į šiltesnius kraštus, valdininkų kabinetuose gimsta nauji pasiūlymai dėl atostoginių mokėjimo tvarkos. Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras ragina paprastinti atostoginių skaičiavimą – atskirai jų darbuotojams nebeskaičiuoti, o atostoginiams skiriamus pinigus, paskirsčius kiekvieną mėnesį, mokėti su atlyginimu.
Tarkime, jūs uždirbate vidutinį atlyginimą – 817 eurų „į rankas“. Pagal naująją tvarką – vienuolika mėnesių jūs gautumėte 74 eurais didesnį atlyginimą – po 891 eurą, tačiau dvyliktą mėnesį jau nebegautumėte nieko.
„Mes siekiame supaprastinti atostoginių administravimo, skaičiavimo ir išmokėjimo procesus. Vienas iš keleto mūsų kertinių siūlymų – mokėti atostoginius ne atskirai prieš atostogas, o mokėti kartu su atlyginimu“, – sako centro vadovas Antanas Matusa.
Tai reiškia, kad darbuotojas ne tik prarastų galimybę gauti atostoginius prieš atostogas, bet ir, tikėtina, turėtų kas mėnesį dalį savo algos atostogoms vis atsidėti pats.
„Aš likčiau be atostogų tiesiog, nes mano toks būdas yra, kad aš nemoku taupyti pinigų iš esmės ir aš negalėčiau susitaupyti atostogoms, nes mano pinigai kaip ateina, taip jie dažniausiai ir dingsta. Tai man kur kas patogesnis dabar yra variantas toks, koks yra dabar“, – teigia grafikos specialistas Benas.
„Na, yra absoliutus absurdas pridėti kelis eurus prie atlyginimo ir tikėtis, kad žmogus taupys ar netaupys, kai jis ir šiandien vos galą su galu suduria ir jam dažniausiai mėnesio gale pritrūksta pinigų. Tai mes privesim prie tokios situacijos, kad žmonės ir toliau sunkiai versis, o turės dar plius vieną nemokamą mėnesį“, – mano konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Tiesa, finansų ekspertai įžvelgia ir tokios galimos naujovės naudą – esą su ja galbūt gyventojai išmoktų to, kas lietuviams lyginant su vakariečiais sekasi prastai – taupyti.
„Tie, kurie neišmoksta savarankiškai taupyti, galbūt vienais metais paatostogavę ne prie jūros, o praleidę mėnesį atostogų kur nors bute, kaime arba palapinėje, galbūt jie netgi labiau susirūpintų ir kitais metais netgi labiau stengtųsi taupyti. Gal betgi atsakingą planavimą padėtų įsidiegti žmonėms“, – kalbėjo LLRI vyr. ekspertė Ieva Valeškaitė.
Žmonės siūlymus vertina įtariai:
„Tegul pabando už 600 eurų dirbti į mėnesį su šeima ir susitaupyti. Labai linkiu jiems.“
„Aš tai būčiau vis dėlto už senesnę sistemą kažkaip. Nežinau, man ten viskas atrodo labai tvarkingai.“
„Kai yra pinigų, norisi visus išleisti. Kažkaip nežinau. Mes gal pripratę senesni žmonės prie tokių sąlygų ir tikrai man nepatinka šitas dalykas.“
„Man tai tinka. Aš netgi prašau prašymą, kad man su atlyginimu pervestų.“
Atostoginių naujoves siūlantis centras ramina, kad nebūtinai pats žmogus kauptų pinigus atostogoms. Esą tam atskirą atostoginių fondą galėtų sukurti darbdaviai. Tai reikštų, kad į tokį atostogų krepšelį kiekvieną mėnesį nubyrėtų konkreti nuo atlyginimo paskaičiuota suma. Atostoginiai būtų skaičiuojami ne nuo pastarųjų trijų mėnesių atlyginimų vidurkio, kaip tai daroma dabar, o atsižvelgiant į konkretaus mėnesio atlygį. Taigi darbuotojai jau nebegalėtų gudrauti ir eiti atostogų tada, kai labiau „apsimoka“, pavyzdžiui, po to, kai išmokamos premijos ir atostoginiai automatiškai tampa didesni.
„Čia atsiranda darbdaviui problema, nes jis gali viršyti savo biudžetą. Iš darbuotojo pusės yra rizika, kad, pavyzdžiui, jeigu žmogus susirgo ir gavo mažesnes pajamas iš socialinio draudimo tuo laikotarpiu ir vėliau jam reikia eiti į reabilitaciją arba šiaip nori pailsėti dar prieš einant į darbą, tai jo atostoginiai šiuo atveju pagal šią esamą tvarką bus mažesni“, – teigia finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
„Pakeitus tą skaičiavimo tvarką, pinigų suma būtų sąžiningesnė, ji būtų tiksliau paskaičiuota ir tiek darbdavys, tiek darbuotojas būtų tikras, kad tikrai ta suma nepriklauso nuo jokių mėnesio svyravimų, darbuotojo gudravimų ar darbdavio nenorėjimo išleisti darbuotoją atostogų“, – sako A. Matusa.
Darbuotojus ginanti Profesinių sąjungų konfederacija tvirtina, kad siūloma naujovė naudinga tik darbdaviams ir ji dar labiau nuskurdintų mažesnes pajamas gaunančius darbuotojus.
„Apie kokį mes galime sąmoningumą ir taupymą kalbėti, jeigu mes šiandien turime vienus iš mažiausių atlyginimų, iš ko dar žmogui taupyti, jeigu jis nebegali išgyventi ir iš to atlyginimo, kurį gauna? Tai aš tiesiog manau, kad čia pasijuokimas iš pačių darbuotojų“, – pasakoja I. Ruginienė.
„Atostoginiai tai nėra vien toks šventas dalykas, nes žmogus išleidęs pinigus į priekį, gali vėliau taip pat susidurti su finansinėmis problemomis, jeigu ypatingai per atostogas galbūt šiek tiek neatsakingai elgėsi su savo pinigais“, – kalbėjo finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras savo siūlymus teiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
