atostoginiai

Siekdami sutaupyti, keliones planuojate iš anksto? Specialistai primena, kad tokiu atveju svarbu atsižvelgti ne tik į skrydžių ar viešbučių kainas, bet ir pasiskaičiuoti, kada jums priklausys didžiausi atostoginiai. O jų dydį lemia pasirinkta atostogų data – jeigu prieš tai buvę mėnesiai turėjo mažiau dienų, taip pat gavote priedų, premijų ar dirbote viršvalandžius, jūsų atostoginiai bus kur kas didesni.

Neretai darbuotojams atostogų datą padiktuoja šeimos nariai, pigūs skrydžiai ir pan., tad ne visada susimąstoma, kad pasirinktas atostogų mėnesis gali lemti, pvz., ir 200 eurų mažesnę ar didesnę algą. Specialistų aiškinimu, darbdavio išmokami atostoginiai priklauso ne tik nuo algos ar premijų, bet taip pat ir dienų – atostogaujant trumpesnį mėnesį, tikėtina, dalį pinigų prarasite. Jų neteksite ir tokiu atveju, jei pakilus algai per greit nuspręsite atostogauti.

Darbo kodekse numatytos šventinės dienos, per kurias darbuotojai paprastai nedirba. Jeigu tokios dienos išpuola pirmadienį ar penktadienį, tuomet išeina ilgasis trijų dienų savaitgalis. Kitais metais tokių ilgųjų savaitgalių bus penki. Be to, kitų Kalėdų švenčių savaitę bus tik dvi darbo dienos. Taigi, verta paplanuoti tokias ilgesnes išeigines. Ilgieji savaitgaliai 2024 m. Pirmas ilgasis savaitgalis kitais metais bus jau vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Paprastai daugelis gyventojų kasmetinį poilsį planuoja iš anksto. Jeigu norite atostogauti kartu su artimaisiais, tenka derintis ir prie jų ar mokyklinių atostogų grafiko. Vis dėlto jeigu yra galimybė bent kiek lanksčiau pasirinkti atostogų laiką, kai kuriais mėnesiais tai darydami ne tik neprarasite pinigų, bet ir gausite jų daugiau nei paprastai.

Vasara – atostogų metas, tačiau kai kurie darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai nenori išleisti jų atostogauti. Žmonės piktinasi, kad negali pasirinkti atostogų laiko ir trukmės. Darbo teisės atstovai pataria bandyti taikiai susitarti dėl atostogų, tačiau jeigu to padaryti nepavyksta, kreiptis į Darbo inspekciją. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Austėja skundėsi, kad darbdavys neišleidžia jos atostogauti. „Noriu pasiimti atostogas rugpjūčio pradžioje.

Šalies pramonininkai siūlo keisti atostoginių skaičiavimo tvarką – juos skaičiuoti vertinant ne paskutinių trijų, o 12-kos mėnesių atlyginimą. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai teigia nematantys didelės tokio pasiūlymo vertės arba siūlo dėl to dar diskutuoti.

Artėjant vasarai dauguma jau susiplanavo arba dar planuoja atostogas. Buhalterinės apskaitos specialistai pataria atkreipti dėmesį į laiką, kada išeisite atostogų. Taip galite ir išlošti, nes pasirinkę tinkamus mėnesius atostogoms gausite daugiau atostoginių. Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje.

Lietuvoje Darbo kodeksas numato 16 šventinių dienų. Kai kurios jos sutampa su sekmadieniais, o kitos būna darbo dienomis. Paprastai per jas dirbama tik darbuotojo sutikimu ir mokamas didesnis atlyginimas. O kas nenori dirbti, gali pasiimti dieną ar dvi dienas laisvadienių ir ilgesnį laiką paatostogauti. Daugelis darbuotojų kas mėnesį uždirba daugiau ar mažiau fiksuotą algą. Tačiau atostogų mėnesį į sąskaitą jo gaunama atlyginimo ir atostoginių suma gali skirtis.

Neribotos atostogos visame pasaulyje išpopuliarėjo jau nuo 2000-ųjų pradžios, bet Lietuvoje tokias atostogas savo darbuotojams siūlo vos kelios įmonės. Vienos iš jų patirtis rodo, kad darbuotojai vertina galimybę atostogauti tiek, kiek norisi, tačiau kartu jiems kyla daug klausimų kaip šiuo privalumu pasinaudoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieš kelerius metus buvo pakeistas Darbo kodeksas. Jame buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, per kiek laiko reikia išnaudoti sukauptas atostogas. Šis laikas iš dalies baigiasi gruodžio 31 d. Iki tol neišnaudojus anksčiau sukauptų atostogų, dalis jų gali pranykti be jokios kompensacijos. Apie tai primena Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacija. Jos prezidentė Daiva Čibirienė asmeninėje socialinio tinklo paskyroje rašo: „Gal spėsite paatostogauti ir jūsų atostogos nebus nubrauktos.

Šiemet per Vėlines gyventojai suskubę pasiimti 1 ar 3 dienas atostogų galės džiaugtis 5 arba 9 dienų atostogomis. Buhalterių atstovė tikina, kad darbuotojai nuolat prasiilgina atostogas prie švenčių dienų prisidėdami dar atostogų dienas. Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena – jau seniai yra nedarbo diena, tačiau 2020 nedarbo diena buvo paskelbta ir lapkričio 2 d., Vėlinės.  Šiemet lapkričio 1 d. antradienis, o lapkričio 2 d. trečiadienis.

Pandemijos metu vis daugiau gyventojų ėmė kaupti atostogų dienas. Specialistai įspėja, kad tai kelia grėsmę darbuotojų emocinei būklei. Nepailsėjusiems darbuotojams gresia perdegimas. Psichologai pataria atostogas planuoti iš anksto. O buhalteriai suskaičiavo, kada labiausiai atostogauti ir apsimoka, kuriais mėnesiais bus mokami didžiausi atostoginiai. Dažniausiai gyventojai atostogauja su šeima, o geriausiai pailsi – kelionėje, pakeitę aplinką.

Daugelis darbuotojų jiems priklausančias atostogas ima ne visas iš karto, o dalimis. Buhalterinės apskaitos specialistai 2022 metų atostogas pataria susiplanuoti iš anksto. Taip galite ir išlošti, nes pasirinkę tinkamus mėnesius atostogoms gausite daugiau atostoginių. Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje.

Per pastaruosius metus dėl karantino ir įvairiausių ribojimų daugelis darbuotojų nespėjo išnaudoti visų priklausančių atostogų. Priklausomai nuo mėnesio, kada tai norėsite padaryti ir atostoginių skaičiavimo tvarkos, pinigų jūs galite prarasti arba gauti daugiau, nei numatyta darbo sutartyje.

Susiruošę atostogauti šiemet lietuviai dažniausiai tikisi ištrūkti iš įprastos aplinkos ir ketina vykti prie jūros, į užsienio kelionę ar kurortus, įgyti naujų patirčių, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Vis mažiau gyventojų atostogas sieja su vietinėmis pramogomis – poilsiu prie ežero, upės, pabuvimu kaime ar sodyboje.

Vis daugiau gyventojų paskiepijama ar perserga koronavirusu ir įgyja imunitetą, atnaujinama vis daugiau lėktuvų skrydžių, o ir judėjimų ribojimai pamažu lengvinami. Dėl to ne vienas susimąsto, kada būtų geriau paimti atostogų, kurios per pastaruosius metus veikiausiai ir taip nebuvo visos išnaudotos. Tačiau verta nepamiršti, kad kai kuriais mėnesiais atostogauti apsimoka labiau, o kai kuriais – visai neapsimoka. Be to, po 3 metų nepanaudotos atostogos išnyksta ir už jas kompensacija nemokama.

Paprastai per šventes prisimenama, kas įvyko per šiuos metus, pasvarstoma apie kitų metų planus. Šiemet dėl karantino tokie pokalbiai turėtų vykti vieno šeimos ūkio ribose ir juos apsunkins nežinomybė dėl darbų, vaikų atostogų, galimybių keliauti. Tačiau verta žinoti, kokiais mėnesiais atostogauti labiausiai apsimoka pinigine prasme. Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant atostoginius.

Iki 2020 m. pabaigos liko vos kiek daugiau nei 6 savaitės. Daugelis laukia ne tik dviejų ilgųjų šventinių savaitgalių, bet ir pagalvoja apie kitų metų atostogas, kurių eilė darbovietėse paprastai numatoma metams baigiantis arba prasidėjus Naujiesiems. Taigi, kuriais mėnesiais atostogauti bus naudingiausia? Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant atostoginius.

Vasara – atostogų metas, tačiau finansiškai ne visada apsimoka ilsėtis šiltuoju metų laikotarpiu. Nes kiekvieną mėnesį atostoginių suma yra skirtinga. Tai lemia keletas priežasčių, kurias įvardija buhalterinės apskaitos specialistė. Taip pat ji pataria, kurį šių metų mėnesį palankiausia išnaudoti sukauptas atostogas.

Savo atostogas jau pradėję ar jas tik planuojantys lietuviai šiemet, panašu, neišlaidaus. Dauguma apklaustųjų savaitės trukmės atostogoms šią vasarą nusprendė skirti iki 200 eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokią šalies gyventojų nuomonę apie atostogų biudžetą atskleidė vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Respondentų buvo klausta, kokį biudžetą jie šiemet yra numatę atostogoms, skaičiuojant vienam asmeniui, savaitei.

Nors Lietuvoje dar karantinas, vis daugiau žmonių pradeda grįžti į įprastą darbą ir iš naujo planuoti vasaros atostogas. Tačiau jų planus gali apkartinti ne tik karantino ribojimai, bet ir mažesni atostoginiai. Pastarųjų gaus mažiau prastovose buvę tautiečiai. Pasak Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narės Daivos Čibirienės, atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios. O jis karantino metu, tikėtina, daliai darbuotojų keitėsi.

Kalėdos ir Naujieji metai – vienos mėgstamiausių žiemos švenčių džiuginančios jaukumu, ramybe ir susitikimais su artimiausiais žmonėmis. O šiemet jiems bus galima skirti dar daugiau laiko, nes prie šventinių laisvadienių pridėjus 2 arba 4 dienas atostogų, šventes galima būtų tęsti iš viso 9 arba 12 dienų.

Revoliucinė idėja: jeigu jai bus pritarta – Lietuvoje neliks atostoginių. Tokį siūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia valdininkai. Jie siūlo atostogoms skirtus pinigus paskirstyti kiekvieną mėnesį su atlyginimu. Finansų ekspertai sako, kad taip atostogoms teks taupyti patiems ir iš anksto, o profsąjungos stoja piestu – esą galą su galu vos suduriantys lietuviai iš viso liks be atostogų. Neseniai iš atostogų grįžęs Benas jau galvoja apie kitas.

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama, ar nereikėtų Lietuvoje keisti atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatmeta, kad tai gali būti padaryta. Tačiau kol tvarka nepakeista, naudinga yra žinoti, kada kitais metais poilsiauti, kad atostoginių ir algos būtų daugiau.

Kasmetinės atostogos Lietuvoje darbuotojams yra apmokamos. Dėl to dažnai galvojama, kad už mėnesį, kai žmogus poilsiauja, jis uždirbs įprastą sumą pinigų. Tačiau taip nėra. Priklausomai nuo pasirinkto atostogų laiko, jūsų pajamos gali skirtis dešimtimis ar šimtais eurų.

Labiausiai apsimoka atostogauti kovą. To priežastis – ne mažesnės kelionių kainos, bet didesni į darbuotojų sąskaitas įkrentantys atostoginiai. Kaip primena buhalterine apskaita užsiimantys specialistai, apskaičiuojant atostoginius svarbiausi yra trys prieš atostogas einantys mėnesiai.

Liepą įsigaliojus naująjam Darbo kodeksui, keičiasi atostoginių skaičiavimo tvarka. Bus kitaip apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, nuo kurio mokami atostoginiai, kompensacijos ir kitos išmokos. Į vidutinį darbo užmokestį nebus įtraukiamos premijos, kurias darbdavys savo nuožiūra skiria darbuotojams paskatinti. Todėl daliai darbuotojų atostoginiai bus skaičiuojami nuo mažesnio vidutinio atlyginimo.

Didžiosios Britanijos apeliacinis darbo tribunolas paskelbė precedento neturintį sprendimą, kuris yra itin svarbus visiems šalyje dirbantiems žmonėms. Teismo teigimu, skaičiuodami atostoginius darbdaviai turi įskaičiuoti ir darbuotojo dirbtus viršvalandžius, pranešė profsąjunga „Unite“. Kaip informuoja Jungtinės Karalystės žiniasklaidos priemonės, tai reiškia, kad visi savanoriškai viršvalandžius dirbantys darbuotojai turi teisę reikalauti atitinkamai didesnių atostoginių.