Šešiasdešimt keturi automobiliai – Lietuvos žmonių suaukotos dovanos keliauja į Ukrainą. Visureigiai, autobusiukai paruošti karui – langai užtamsinti, mašinos perdažytos, techniškai tvarkingos, ir svarbiausia – visos pilnais bakais degalų. Tai tik nedidelė dalis „Blue/Yellow“ surinktų ir savanorių nuosavais tralais vežamų į Ukrainą mašinų.
„Norim prisidėti prie Ukrainos laisvės. Kad nebūtų prispausta, ir kad galėtų gyventi kaip daugelis Europos šalių – laisvai“, – kalba savanoris iš Telšių Giedrius.
Mašinas savanoriui gabenti padeda ukrainietis Olehas, Lietuvoje palikęs savo šeimą, jis grįžta atgal į karą.
„Jūs žinot, jeigu aš negrįšiu, vėliau turės kariauti mano sūnus. Jeigu mes dabar nesustabdysim priešo, mes prarasim viską. O aš noriu, kad mano sūnus turėtų tėvynę“, – sako ukrainietis Olehas Sesokinas.
Ir prisipažįsta vyras jau nebijantis nieko. Ten liko mama ir sesuo, tad neginti jų tiesiog negali.
„Į karą einu jau ne pirmą kartą. Aš trejus metus buvau kare, turiu du sunkius sužeidimus. Mane snaiperis buvo peršovęs. Kaip manot, aš bijau ar ne? Aš puikiai suprantu, kas yra karas, ir labai gerai žinau, bet puikiai suprantu, kad ten taikūs žmonės žūsta“, – kalba Olehas.
Vyras graudinasi matydamas tokią lietuvių paramą.
„Esu dėkingas lietuvių tautai dėl to, ką daro. Todėl, kad mums tai labai svarbu. Jūs gelbėjat mūsų vaikus, jūs darote tai, ką daro tikri broliai. Slava Ukraini, slava Lietuva“, – sako Olehas.
O gelbėti Olehui pasiryžęs lietuvis Andrejus, savo noru vykstantis ginti ukrainiečių, konkrečiai Lvive. Tiesa, ne kariauti, kaip sako, keliauja, o į teritorinę gynybą.
„Mokyti, ne kariauti. Kariauti mes nelabai ir galim. Bijot nereikia, juos reikia ten sustabdyti, nes jeigu mes jų ten nesustabdysim, jie bus čia“, – kalba savanoris Andrejus.
O mūsų tautiečiai dar labiau vienijasi ir paramą – mašinas – Ukrainai renka toliau: „Atvarė ūkininkai iš Varėnos, sako gerą darbą padarysim.“
Varėniškių dovaną – visureigį, kuris keliaus ukrainiečiams, rodo vienos bendrovės vadovas, prisidedantis prie žurnalistų autoklubo iniciatyvos surasti, surinkti ir perduoti Ukrainai mašinas. Kiekviena tokia dovana labai svarbi kovotojams su okupantais. Mat mašinų reikia ir žmones, ir karinę amuniciją vežioti. Mašina, atrodo, irgi turės savo paskirtį: „Tai yra tiesiog vieta, kur galima būtų Molotovo kokteilius sudėti.“
Iš Lietuvos žurnalistų autoklubo išvažiavo šešios mašinos, dar penkiolika laukia savo eilės. Ir kaip sako idėjos autoriai, dar vyksta derybos: dovanos pasisiūlę mašinas, ar parduos už simbolinį mokestį – iki tūkstančio eurų.
„Ne tiek dydis svarbu, kad būtų visais keturiais varančiais ratais, ar pikapas, ar visureigis, kad tai būtų patikimas daiktas“, – kalba Lietuvos žurnalistų autoklubo atstovas Renaldas Gabartas.
„Techniškai tvarkingi būti, kad jie galėtų važiuoti, kad nereikėtų ten bereikalingai remontuoti. Kapitalinio remonto kad nereikėtų daryti“, – sako „Rimtomos“ vadovas Rimantas Zapalskis.
O kitos idėjos autorius Benediktas Vanagas skaičiuoja „Blue/Yellow perdavęs trisdešimt visureigių, bet sako, kad mašinų reikia ir dar reikės.
„Kodėl visureigiai ir kodėl keturi varomieji ratai? Nes Ukraina ir šiaip nepasižymi labai gerais keliais, o karo metu tie keliai yra ypač prasti. O techniškai tvarkingi… na, jeigu pas jus dešimt metų patvory stovi nenaudojamas automobilis, tikrai nesiūlykit ukrainiečiams, nes jiems tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Nes dažnu atveju, techninė apžiūra nėra reikalinga, bet automobilis turi užsivesti, turi stabdyti. Turi veikti pakaba ir visi kiti dalykai“, – aiškina B. Vanagas.
Kiek automobilių iš Lietuvos per visas iniciatyvas iškeliavo ar šiomis dienomis keliaus į Ukrainą, niekas tikslių skaičių neturi, tačiau įvairių iniciatyvų autoriai sako, kad jų jau išvežta šimtais.
