Šakių rajone esantį Kudirkos Naumiestį nuo Rusijos skiria tik upelis. Ten, kur dabar plyti Kaliningrado sričiai priklausantys laukai, dar neseniai stovėjo miestas Širvinta. Per Antrąjį pasaulinį karą miestą Raudonoji armija nušlavė nuo žemės paviršiaus – atstatytas jis nebuvo.
O dabar, kad agresyvi kaimynė šalia primena ne tik istoriniai paminklai. Vietiniai sako dar vakar Rusijos pusėje girdėję galingus sprogimus:
„Manevruoja, ko gero, šitie ruseliai, bumbsi. Vienu žodžiu, nejauku, ypač kai manevrai prasideda, čia čiut langai nebyra. Dreba net.“
Kudirkos Naumiesčio gyventojai neramiai seka žinias apie karo grėsmę iš Ukrainos:
„Nesinorėtų tokio dalyko tikrai. Jei bus, tai bus blogai, nes jau dabar karas kitoks nei anksčiau.“
„Kai žinių neklausai, tai tada saugu, bet kai paklausiai, tai tada baisu.“
„Bijos gal rusai pulti.“
Kituose miestuose žmonės viliasi, kad karo bent Lietuvoje pavyks išvengti:
„Jeigu kariaus, kariaus Rusija su Ukraina, o mes… Kaip sako, jeigu ugnis dega, žiežirbos lekia, bet didelės bėdos Lietuvai nebus.“
„Bijau. Nesu mačius. Tėvai mano… Tėtis kariavo, bet aš tai tikrai bijau.“
„Bus kaip bus. Čia nuo to, kad mes išgyvename kitaip nieko nebus, Vis tiek čia yra ne mūsų sprendimai.“
„Karo gal nebus, bet „ciongų“ bus labai daug. Bus žmonių nukentėjusių labai daug.“
„Čia visam pasauliui gresia. Tikrai gal rusai gal nerizikuos.“
Ir nors lietuviai karo bijo, tačiau sako, kad jei reikėtų – tėvynę gintų:
„Jeigu ginklą duotų gerą, eičiau kovoti už Lietuvą. Rusams į kaulus duosime.“
„Čia būtinai. Čia net kalbos nėra – jolki palki. Savo valstybės kad negimtum, tai nežinau, kas turi būti.“
Tačiau Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ramina – tiesioginės grėsmės Lietuvai šiuo metu nėra.
„Mes esame NATO nariai, tikrai mūsų teisinis statusas nėra toks, kokį dabar turi Ukraina, kuri praktiškai yra neutrali šalis, neturinti karinių sąjungininkų. Mes esame pačio didžiausio pasaulyje gynybinio aljanso nariai, kuris yra kelis kartus galingesnis nei Rusija“, – teigia V. Rupšys.
„Be jokių abejonių visi stotų Lietuvos ginti. Nes jei negintų, tai žlugtų pats NATO. Gindami Lietuvą, NATO gintų ir save. Ir aš manau, kad Rusija tai puikiai žino. Rusija turi daugiau interesų Ukrainoje, nei Vakarai. Vakarai turi daugiau interesų Lietuvoje negu Rusija“, – komentuoja politologas Kęstutis Girnius.
Politologas Vytautas Bruveris taip pat sako, kad apokaliptinių karo trimitų pūsti nereikia, tačiau, anot jo, dideli saugumo iššūkiai Lietuvai kiltų, jei Rusijai Ukrainoje pavyktų įgyvendinti blogiausią scenarijų.
„Dabar, na, vis tiek kertinė valstybė ir šakninė valstybė, centrinis mazgas visoje šitoje politinėje „kebeknėje“ yra Ukraina ir jeigu rusams pavyks ją sudraskyti, jeigu rusams pavyks ją sunaikinti ir patiems išgyventi, išgyventi pačiai Rusijos diktatūrai, tada maksimaliai teks įsitempti ir mums“, – sako V. Bruveris.
Visgi Vyriausybė veiksmų imasi jau dabar. Skelbia, kad atnaujino mobilizacijos planus, nors detalių apie juos ir neatskleidžia.
Taip pat patvirtino trylikos metų lietuvių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją taikos, karo padėties ir mobilizacijos, net okupacijos atvejais.
„Strategijos pavadinimas galbūt kartais klaidina, nes pilietinį pasipriešinimą mes suprantame, kad šalis užimta ir visuomenė priešinasi, bet bet pats sumanymas turi šiek tiek kitą turinį“, – kalba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Strategijoje numatyta, kad priešintis agresijai ir okupacijai, vykdyti grėsmių prevenciją turi būti pasiryžęs kiekvienas šalies pilietis. O pats pasipriešinimas skirstomas į neginkluotą ir ginkluotą.
„Tai yra piliečių atsparumo ugdymas, neleidžiant potencialiam agresoriui, pavyzdžiui, įvykdyti jam reikalingų informacinių atakų, kibernetinių atakų. Esmė galbūt ir būtų tame viename žodyje – atsparumas. Visuomenės, verslo valstybės“, – teigia A. Anušauskas.
Strategijoje numatyta, kad pasipriešinimui piliečiai bus rengiami taikos metu: bus stiprinamas jų atsparumas ir valia, suteikiamos žinios ir praktiniai įgūdžiai.
„Atsparumas žmonių bet kokių krizių sąlygomis liudys ir valstybės stiprumą“, – sako A. Anušauskas.
Anot politologo Lauryno Jonavičiaus, tokiai strategijai – pats metas.
„Turim imtis priemonių ir rodyti ženklus, kad mes matome tai, kas vyksta, ir kad mes esame pasirengę blogiausiam scenarijui. Čia ta sena patarlė, kad ruoškis blogiausiam – tikėkis geriausio, tikrai veikia. Ir papildomai veikia kaip atgrasymo veiksnys“, – komentuoja L. Jonavičius.
Krašto apsaugos ministras viliasi, kad įgyvendinus strateginius tikslus, piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, padaugės nuo keturių iki septynių iš dešimties. Tiesa, šią strategiją dar turės patvirtinti Seimas.
