Pone Geraščenko, kokia jūsų versija dėl vadinamojo „Prigožino maišto“? Kas tai buvo ir ar turės ši fantasmagorija reikšmingesnių padarinių Rusijai?
Prigožinas daugiau kaip dvidešimt metų asmeniškai pažįsta Putiną. Esu įsitikinęs, kad jis, stebėdamas, kaip Putinas nuolat silpsta, svajodavo užimti jo vietą. Tai buvo klasikinio karinio perversmo bandymas, panašus į tuos, kuriuos vykdydavo Lotynų Amerikos chuntos.
Tačiau paskutiniu momentu Prigožinas dėl nežinomų priežasčių nutarė nebesilaikyti savo planų. Akivaizdu, kad jo pajėgos galėjo laisvai įvažiuoti į Maskvą. Joms buvo likusios vos kelios valandos ir sustabdyti jų niekas negalėjo. Nes Maskvoje tiesiog nėra pajėgų, kurios galėtų sustabdyti kelis tūkstančius iki dantų ginkluotų, užgrūdintų kovose samdinių. Jie galėjo užimti ir Kremlių, ir Rusijos gynybos ministeriją. Prigožinas galėjo nuversti Putiną ir pasiskelbti Rusijos diktatoriumi.
Kodėl taip neįvyko – aš kol kas nesuprantu. Niekas to kol kas nežino. O kalbant apie paties Prigožino likimą, manau, kad jo gyvybė dabar nebėra saugi. Putinas jam niekada neatleis savo išgąsčio. Neatleis to, kad kone buvo nuverstas. Tad Prigožino laukia daug problemų. Apskritai po šio pučo Rusija ir Putinas nusilpo. Legenda apie tai, kad Rusija – didi ir galinga šalis, galutinai subyrėjo.
Pradžia buvo Ukrainos sėkminga gynyba ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas. O dabar minėta pasaka galutinai iširo ir supuvo. Liko senstantis diktatorius, nepajėgus valdyti valstybės ir net asmeniškai apsiginti.
Ar galėjo Prigožinas turėti ne tiek politinių, kiek komercinių tikslų? Juk „Wagner“ pirmiausia yra verslas, kurio interesai koncentruojasi Afrikoje. Kalbama net apie Putino elitui skirtą evakuacinę bazę Centrinės Afrikos Respublikoje, kurią prižiūri Prigožinas. Galbūt gynybos ministro Šoigu grupuotė norėjo atimti iš Prigožino jo verslą, ir todėl Prigožinas nutarė žygiuoti į Maskvą? Galėjo taip nutikti?
Tai labai abejotina ir, mano akimis, trumparegiška versija. Prigožinas, pasiryždamas žygiui į Maskvą, rizikavo savo ir savo bendražygių gyvybe. Todėl jam buvo kilęs ne išgyvenimo, o ambicijų iššūkis: tapti Rusijos lyderiu. Jis matė, kad Putinui valdžia slysta iš rankų. Jis daug kartų dalyvavo keičiantis įvairioms diktatūroms Afrikoje. Ir pagalvojo: o kodėl neužgrobus valdžios?
Tik lieka mįslė – kas jį sustabdė paskutiniu momentu? Juk jis įsakė šluoti nuo savo kelio, žudyti rusų karius ir spec. tarnybų darbuotojus, žygiuoti į Maskvą. Kodėl persigalvojo? Visos kalbos apie tai, kad jam bus atleista, tėra pasakos.
Rusijoje negalioja įstatymai, ir ten nesvarbu, ar yra baudžiamoji byla, ar ne. Prigožinui nebus atleista, nes priešingu atveju jis taptų svarbiausiu žmogumi Rusijoje. Nes jis leido sau panaudoti prievartą. O valdžia laikosi tol, kol turi prievartos monopolį. Kai tik valdžia šį monopolį praranda, valdžia tampa tas, kuris yra pasirengęs naudoti prievartą. Prigožinas pademonstravo, kad yra pasiryžęs naudoti prievartą taip ir tada, kada jis to nori. Bet jis sustojo. Ir kamuolys dabar – Putino ir jo spec. tarnybų pusėje. Nebeliko netikėtumo efekto.
Mano prenumeratoriai manęs klausia – ar galės Prigožinas pakartoti savo pučą? Ne, negalės, nes netikėtumo efekto jau nebus. Maža to, žmonės klausia: ar buvo iš tiesų smūgiuota Prigožino bazei? Visi suprantame, jog tai buvo apgaulė. Prigožinas tai sukūrė.
Vos prieš kelias dienas Prigožinas turėjo daugelio Rusijos kareivių ir karininkų paramą – tų, kurie pritarė kritikai Šoigu ir Gerasimovo atžvilgiu. Dabar tie žmonės nuo Prigožino atsitraukė: kareiviai ir karininkai galėjo būti nepatenkinti Gerasimovu, bet negali paremti pučo. Todėl dabar padėtis tapo nepalanki Prigožinui. Bet ir Putinas nusilpo. Ukrainai tai – labai gerai. Mes priartėjome prie pergalės ir teritorinio vientisumo atkūrimo.
Daugelis apžvalgininkų kalba apie tai, kad Prigožino maištas liudija Putino režimo silpnumą ir trapumą. O gal viskas yra atvirkščiai? Rusiją pusantrų metų sekina – ir niekaip nepasmaugia – Vakarų ekonominės sankcijos. Putino režimas buvo ir lieka – dvidešimt trejus metus. Ar tai – silpnumo požymis? Gal kaip tik – neįveikiamumo požymis?
Ekonominės sankcijos neturėjo tokio efekto, kuris būtų lėmęs rimtus padarinius Putinui. Didžiausia grėsmė Putinui – vidaus nestabilumas. Praėjusio savaitgalio maištas buvo kulminacija. Žinoma, gaila, kad jis greitai baigėsi ir neįvyko masinių susidūrimų su daugybe aukų iš abiejų pusių. Nes tai būtų turėję didelį poveikį Rusijos subyrėjimui. Bet aš manau, kad tai – dar ne pabaiga.
Pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Susimąstykite.
